Dilema-pirkti diplominį darbą ar rašyti pačiai?

Su tokiu poziuriu sakyciau zmogui aukstojoj visiskai ne vieta :

keistas net toks klausimas.

ane? Gal net labai vieta, jei buvo siuloma likti dirbti ir testi darbus dokturanturoje Universitetams perfekcionistu, kurie tik veliau supranta, kad tas ju tobulumo siekimas buvo visiskai nebutinas, labai reikia savo gretose

Savo diplominį darbą rašiau pati. Būčiau turėjusi atliekamų pinigų - būčiau nusipirkusi. Kodėl? Nes diplominio darbo rašymas, mano nuomone, yra laiko švaistymas. Valandas, praleidusi prie medžiagos ruošimo, rašymo, koregavimo ir t.t. galėjau praleisti kur kas naudingiau (tiesa, man dažnokai kyla klausimas ar išvis vertėjo tuos 4 metus praleisti Lietuvos universitete bet tai jau kita tema).
Esmė yra tame, kad ne visi studentai yra "krapštukai", kuriems įdomu knistis su tais darbais, šaltiniais, lentelėm, schemom ir t.t., tad jeigu aš nesu "krapštukė", man diplominio darbo rašymas buvo kančia (kaip beje ir daugeliui kursiokų), rašiau jį tik todėl, kad REIKĖJO, o ne todėl, kad buvo įdomu, tad kokia man iš jo nauda??
Ir baikit vieną kartą primetinėt tą "ar norėtum, kad tavo gydytojas būtų nusipirkęs diplominį darbą?". Aš asmeniškai pasirinkčiau gydytoją, kuris nusipirko diplominį darbą, tačiau sugeba kontroliuoti situaciją, žino savo darbą, nestokoja analitinio mąstymo, negu tokį, kuris viską tik "kalė" studijų laikais, rašė diplominį pats ir teorijos nemoka susieti su praktika (jokiu būdu neteigiu, jog visi tie, kas rašė darbus patys, nemoka orientuotis realybėje, susieti praktikos ir teorijos etc., čia tiesiog pavyzdys).
Juk diplominio darbo rašymas nėra VISŲ ĮMANOMŲ žinių patikrinimas. Tam, kad būtų tikrinamos žinios, vyksta kontroliniai, egzaminai, įvairūs projektai, praktika, galiausiai diskusijos su kurso draugais ir dėstytojais paskaitų metu - ir tai manau kur kas svarbesni aspektai negu pats diplominis darbas.

nu pvz, maniškis techninę specialybę baigęs, tai prie to konkretaus popieriaus (diplominio) nebuvo fakultete reikalaujama kad krapštytųs. Svarbiausia buvo kad daiktas, kurį apsiėmei konstruot veiktų ir visas schemas paaiškinančias jo veikimą sudėtum ir paaiškintum normaliai, bet ten nereikįjo kad taip surašytum su visais rašto darbų reikalavimais didžiausiais, kaip kad mum, labiau prie humanitarų (net ir darbo apimtys mažesnės).

Labai su Jumis sutinku. Ir del to nuolatos sia diskusija vystant kaisiojamo gydytojo (nu rimtai jau net atsibodo) ir ypac del paryskintos Jusu minties.
As jau ne karta esu kalbejusi, kad pvz studentai pasirenka vienos krypties studijas, o baigiamasis darbas buna is visai kitokios srities, arba mazai susijusios (ir deja, ne visada galima tas temas kaitalioti kaip kojines, kaip kazkas sioje temoje rase). Na ir ka tas darbas, parasytas per kancias, bet uztat paties parodo? Man atrodo, jau tai, kad zmogus atkeliavo iki finiso tiesiosios kuomet reikia rasyti baigiamaji jau ne mazai. O tokios kaip mano sioje temoje mineta blondine, kad ir perka darbus, iki finiso retai kad nusigauna, kadangi to neuztenka, reikia (bent jau daug kur) dalyvauti seminaruose, diskutuoti, galu gale egzamina islaikyti...Tai jeigu zmogus ,,atkeliavo" iki finiso tiesiosios ir pats sugeba, pasiryzta rasyti darba saunu, bet nereikia teisti tu, kurie si malonuma ,,perleidzia kitiems"

Apie kaitaliojimą kaip kojinių niekas ir neminėjo, nepritempkite kitų argumentų prie savųjų ) Paties parašytas darbas visų pirma parodo, kad žmogus yra SĄŽININGAS. Visų pirma. O toliau seka daugybė kitų dalykų, tokių kaip gebėjimas suderinti daug veiklų, protas, mokėjimas pasirinkti ir suderinti su katedra patinkančią temą (o ne "na, ką davė, iš to ir rašiau...toks mėmės požiūris, sorry), darbštumas, užsispyrimas....etc.

Na užknisa tas pavyzdys su gydytoju ir ką? Tai yra patogus pavyzdys iš kraštutinumų. Juk diskusija apie tai kaip negerai vadybininkas nerašęs diplominio, būtų nuobodi
Wnderbar, o kaip Jūs rinktumėtės tą gydytoją? Iš kur žinotumėt apie jo situacijos kontrolę ir t.t.? Kaip galite būti tikra, kad jis nenusipirko visų darbų, egzaminų ir t.t. ar kad nėra vienos medicininių dinastijų atstovų, kuri tik už pavardę pažymys išauga? Sakot nestokoja analitinio mąstymo? Juk diplominis tai ir parodo. Rašant darbą tikrinamas rašančiojo gebėjimas rasti reikiamą informaciją naudojant įvairius šaltinius, ją kritiškai išanalizuoti, interpretuoti, tinkamai (reikiamu formatu) perteikti skaitančiajam. Taigi lavinamas gebėjimas mąstyti, ieškoti informacijos, atskirti kokybišką informaciją nuo pvz užsakytų straipsnių, vertinti informacijos šaltinį bei jo patikimumą, vertinti prieštaringą informaciją ir jos svarbą, vystomas sugebėjimas naudojantis turima informacija suformuluoti ir pateikti savo mintis tinkamose vietose naudojant citatas ir nurodant informacijos šaltinius (kad skaitytojas galėtų pats pasitikrinti pateiktą informaciją), mokomasi pateikti reikiamą informaciją, o ne atkartoti ištisus tekstus, lavinamas nagrinėjamos sferos supratimas, parodoma, kad žmogus gali susikoncentruoti ties pateikta užduotimi/tema ir iki galo ją atlikti/išanalizuoti ir t.t. Galiausiai, kaip suaugęs žmogus išmoksti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, jei reikia susirandi kaip pasikeisti temą, jei dėl kažkokių priežasčių tai neįmanoma, sukandi dantis ir rašai, įgyji žinių kažkokioj kitoj sferoj. Kaip jau sakiau, darbe juk niekam nekyla minčių kitam sumokėti, kad atliktų jo darbą?
Išvis, kodėl sustoti ties diplominių/kursinių pirkimais? Įveskim sistemą, kad visi nenorintys rašyti darbų, laikyti egzaminų ar išvis eiti į paskaitas galėtų susimokėti kažkam kitam (gal pačiam universitetui?) ir viskas, ateis po 4 metų pasiims diplomą, o visi aplink plos katučių kaip gerai, tikras specas Tik diplomai jiem irgi turėtų būti specialūs, kur parašytas, kad už viską susimokėjo, o ne padarė.
Jei sistema netinkama, neveikia ir t.t. sukišti galvas į smėlį ir apsimesti, kad viskas gerai nėra išeitis. Reikia keisti sistemą. O dabar matyt visiems patogu apsimesti, kad universitetinis išsilavinimas visada yra super, kad diplomuotas žmogus yra specialistas, kad darbų pirkimas yra gerai, tais žmonėm galima pasitikėti, jie savo darbą žino, tik tingėjo rašyt didelio čia daikto

neturiu siandien jegu diskusijoms, bet sito praleisti negalejau, na tiesiog teko susidurti tai papasakosiu. Nezinau, galbut sitoje diskusijoje reiketu mokymosi istaigu, ju fakultetu ir katedru pavadinimus mineti (nors tai butu labai neetiska)... Taciau tuomet gal butu aiskiau kas ir kaip... tikrai labai daug kur sudaromi sarasai baigiamuju temu, ir kuomet atidaroma sistema juos pasirinkti, pacias paciausias temas isgraibsto akimirksniu studentai, ir lieka...nu tikrai ne itin lengvos, ne itin idomios ir pan., (cia kiekvienam aisku gali skirtis, juk kas vienam neidomu, ar sunku, kita, gali atrodyti itin idomu ir lengva), ir niekas nesicackina ir neleidzia pasikeisti temos.
Sutinku, tam tikrose istaigose pasirinkus tema, po pusmecio berods atsidarius sistemai dar galima pasikeisti, bet klausimas ar yra i ka pasikeisti... ir juk dauguma studentu pradeda rimtai dometis savo baigiamuoju kuomet jau sistemos visos uzdarytos. Pradedi susitikimus su destytoju, matai, kad nesigauna susikalbeti su darbo vadovu (jo jo, ir tokiu daznaia tveju buna - yra kita tema kur tai pasakojo zmones), studentas klausia vieno, destytojas apie visai ka kita atraso/atsako. Ir kas belieka? keisti tema sakysite? na jo galima butu, bet...nebeleidziama. Todel pazistu ne viena zmogu, kuris pakliuves i tokia situacija tempe tempe laika, nei su destytoju nejo susikalbeti, nei darbas ,,is vietos" nepajudejo butent del nepavykusio bendravimo su destytoju. Galu gale ateina apsigynimo laikas, jie pasiema akademines ar studijas stabdesi (nesigilinau jau taip smulkiai), kitais metais sugrizta, aisku jau turedami karcios patirties labai atidziai renkasi tema, nuo pat pradziu bando su darbo vadovu kontaktuoti ir ziuri kokia situacija.
jei butu buve leista pasikeisti tema, galbut jie nebutu metus prarade, bet...svarbu, kad visai susitvarke mokslus, kad ir po metu.
Is tiesu, LT svietimo sistema dar labai ydinga... ir ne tik tame beda, kad leidziama ir dristama pirkti, rasyti mokslo darbus...

na manau sita tema atspindi problema, kad aukstasis mokslas Lietuvoje yra pasiekiamas ir gebantiems ten mokytis, ir atsitiktinai ten papuolusiems. Jeigu butu maziau vietu universitetuose istoti bet kam, gal nekiltu tokiu klausimu. Manau, kad diploma gali pirkti tik tiek, kurie nori ji pasikabinti ant sienos ar palikti kokiai kitai dulkiu surinkimo vietai. Normalus studentai supranta, kad tik tam tikra laika gali plaukti darbo rinkoje be ziniu ir gebejimu bei stengiasi juos igyti universitete. Sutinku, rasto darbai nuobodu, bet juos rasyti verta ir normalus studentai nenuvargsta to darydami

Ewacka, aš pati turėjau vadovę, kuri man nepadėjo visai. Ir tuo metu dar laukiausi, pagimdžiau ir apsigyniau - viską padariau pati, kiek užvedė ant kelio kita dėstytoja, kuriai pasiguodžiau, kad nežinau, kaip rašyt. Ir ką, nenumiriau. Ir net nepasakyčiau, kad titanišką darbą padariau - na, teko nemiegoti kelias naktis, paskutines savaites "žaliavau" prie kompo, bet... man labai patinka vienas posakis - norintis ieško galimybių, nenorintis - priežasčių.

Aš iš tų, kuriems teko rašyt nepatinkančia tema, nors rinkdamasi netempiau gumos, bet mūsų grupė buvo nedidelė ir kiti dar greičiau apsisuko. Pasirinkimas buvo arba keisti į kitą paskelbtą arba susiorganizuoti pačiai. Sukandau dantis ir rašiau tą, kurią gavau. Ir nieko, gyva. Kalbant apie vadovus visko būna, jau rašiau kaip mano draugė svetimoj šaly jau su dviem vaikais ir besilaukianti trečio rašė daktaro disertaciją kol jos vadovas metus sėdėjo už jūrų marių darbo reikalais (į pačią pabaigą parsirado). Žodžiu kaip laukianti29 minėjo "norintis ieško galimybių, nenorintis - priežasčių" : O darbų pirkimas yra galvos kišimas į smėlį, nes kol visi tyli ir perka darbus arba taip tragiškai kankinasi, nėra reikalo nieko keisti, juk oficialiai visi laimingi ir viskuo patenkinti :