QUOTE(Miškų avietė @ 2016 04 06, 20:30)
Nereikia dramatizuoti. Sutinku, kad tai garbės nedaro, bet su šia problema susiduria dažnas tiksliųjų mokslų atstovas. Mano vyras yra pasiekęs labai nemažų aukštumų tam tikroje profesinėje srityje ir nuveikęs tikrai reikšmingų darbų mokslo labui, bet visi tie rašymai jam yra peilių peilis. Nemoka jis rišliai, raštu išreikšti minčių. Jam jau mokykloje visi rašinėliai buvo košmaras ir nekentė jų. Na, tiesiog neturi tam gabumų ir tiek. Žodžiu jis gali viską idealiai papasakoti, paaiškinti, sugeba padaryti labai reikšmingų darbų su technologijomis, bet tik liepk parašyti kokią ese ir viskas - marmalas gaunasi. Jeigu tik dėl gebėjimo rišliai parašyti baigiamąjį darbą būtų skiriamas diplomas - tai, vargu, ar jis būtų jį gavęs, BET jo moksliniai darbai yra n+k vertingesni už bet kokį beletristikos kūrinėlį ir gražų žodžių pilstymą, kas realiai yra tik formalumas, o tikra vertė yra studento/mokslininko akademiniai pasiekimai ir realaus produkto sukūrimas. Taigi, žmogaus protas nekoreliuoja su rašymo talento. Lygiai taip pat, kaip kitas gali idealiai, įtaigiai rašyti, bet analitinio mąstymo visiškai neturės ir pamatęs kokias programų sistemas, žiūrės kaip į "abra kadabra".
Na as pati tiksliuke. Ne visai su jumis sutinku. Net ir visiskas tiksliukas, dirbantis laboratorijoje, turi gebeti komunikuoti, pristatyti savo darba. Paciai ginantis bakalaurini, magistrini teko matyti labai gabiu studentu, padariusiu labai gerus darbus, bet kai atsistoja pries komisija ir nei bu, nei me, sneka tyliai, tai ir rezultato nera. Zinute neistransliuota. Darbas geras, tik niekas neturejo galimybes to ivertinti. Su publikacijomis lygiai taip. Svarbi ne tik darbo kokybe, bet ir budas, kuriuo jis bus pristatomas.
As sutinku, kad jei zmogus nemoka rasyti, turi ieskoti pagalbos. Ar prasyti destytojo, ar zmogaus is sono - nesvarbu. Juk ir pats pamates, kaip galima parasyti kitaip kazka ismoks. Kita karta nebekartos tu paciu klaidu.