Kažkas čia rašė apie dėstytojus, kurie kuruodami neatlieka savo pareigų. Tai į šią temą dar norėjau pridėti, kad tokių būna ne viename universitete ir jie yra viena iš stipriausių grandžių, kuri nesukelia motyvacijos mokytis. Viena mano draugė mokėsi pedagogiką, visada svajojo būti mokytoja ir baigusi studijas iškart tokia tapo. Jai būnant paskutiniam kurse, vedėja turėjo įvertinti praktiką, tačiau nė kartelio neatvažiavo pasižiūrėti studentų paskaitų... Tai kyla klausimas, už ką mokama dėstytojui ir kokiu kirterijumi remiantis jis rašys pažymius? Ta pati dėstytoja neatrašydavo laiškų dėl BBD, išvažiuodavo, o po to rašydavo blogus pažymius, nes kažkas jai nepatiko, ko nepasakydavo iki pat atsiskaitymo... Gerai, kad mano draugė buvo ne iš kelmo spirta, ir išsikovojo viską, kas jai priklausė. Tačiau ar būtų galima tai pritaikyti kiekvienam studentui? Daugelis juk tyli, nes bijo nukentėti. Todėl, manau, BBD rašymo rimtumas priklauso ne tik nuo studento, o nuo visuomenės požiūrio - ne tik studentas turi atsiduoti rašymui, bet ir dėstytojas suteikti visas garantijas, visą pagalbą ir norą. Bendradarbiavimas turėtų būti dvipusis, nes ir nauda yra dvipusė - studentui žinios, dėstytojui pinigai. Vienam pažįstamui dėstytojas net nurodė, kur jis gali įsigyti BBD, tad apie kokį sąžiningumą mes kalbame ne tik iš studentų, bet ir dėstytojų pusės?
Taip, suprantu, visgi laisva šalis esame dar neseniai, vertybės vis dar formuojasi ir bręsta, tad tam prireiks laiko. Taigi, aš manau, kad visada bakalauro temą gali pasirinkti tokią, kuri tau bus įdomi, naudinga ir bent kažko iš jos išmoksi. Tada matysi prasmę rašydamas darbą pats... Tačiau tuo turi būti suinteresuoti ir dėstytojai, kad galėtų atsižvelgti ir į tavo norus, ir į patirtį, o kad jie tokie būtų - viskas atsiremia į algas ir motyvacijos lygį. All in all, kad pasikeistų požiūris - jis turi pasikeisti iš visų pusių. Tiek studentų, tiek darbdavių, tiek dėstytojų, o galų gale - tėvų. Nes ne visi gimę universitetiniam išsilavinimui, ne visi turi svajonę dirbti prestižinėse įmonėse, tačiau kažkodėl niekas nenori vaiko iš pašaukimo vesti į kirpėjų apmokymus - liepia baigti žaidimus ir stoti į ekonomiką. Tada bakalauro svarba ir keičiasi iš pažiūros, nes iš dalies mums atrodo, jog universitetinis išsilavinimas yra Viskas, ko reikia, kad būtum visavertis, bet kadangi kiekvienas jo siekia - popierėlio, o tuo pačiu ir sąžiningumo vertė skaudžiai krenta žemyn.
QUOTE(jolantoska @ 2013 05 24, 12:09)
QUOTE(jolantoska @ 2013 05 24, 14:31)
Ne mano charakteriui pasiduoti 
Buvo minčių nueiti lengviausiu keliu ir nesukti galvos, bet...
Buvo minčių nueiti lengviausiu keliu ir nesukti galvos, bet...pati pateikėte atsakymą. todėl, kad nenuėjote lengviausiu keliu. Sėkmingo gynimo ir gero įvertinimo
QUOTE(nutė @ 2013 05 24, 21:11)
Ko Jūs ginčijatės? antai Švietimo ministrui visai priimtinas diplominių pirkimas:
http://kauno.diena.l...interviu-496977
Apskritai visas interviu "mirtinas". Po Vėsaitės reikėtų ir šitą grūsti lauk iš kabineto.
http://kauno.diena.l...interviu-496977
Apskritai visas interviu "mirtinas". Po Vėsaitės reikėtų ir šitą grūsti lauk iš kabineto.
kaip sakoma... be komentarų....Papildyta:
QUOTE(lahti @ 2013 05 25, 23:26)
Taip, suprantu, visgi laisva šalis esame dar neseniai, vertybės vis dar formuojasi ir bręsta, tad tam prireiks laiko. Taigi, aš manau, kad visada bakalauro temą gali pasirinkti tokią, kuri tau bus įdomi, naudinga ir bent kažko iš jos išmoksi. Tada matysi prasmę rašydamas darbą pats... Tačiau tuo turi būti suinteresuoti ir dėstytojai, kad galėtų atsižvelgti ir į tavo norus, ir į patirtį, o kad jie tokie būtų - viskas atsiremia į algas ir motyvacijos lygį. All in all, kad pasikeistų požiūris - jis turi pasikeisti iš visų pusių. Tiek studentų, tiek darbdavių, tiek dėstytojų, o galų gale - tėvų. Nes ne visi gimę universitetiniam išsilavinimui, ne visi turi svajonę dirbti prestižinėse įmonėse, tačiau kažkodėl niekas nenori vaiko iš pašaukimo vesti į kirpėjų apmokymus - liepia baigti žaidimus ir stoti į ekonomiką. Tada bakalauro svarba ir keičiasi iš pažiūros, nes iš dalies mums atrodo, jog universitetinis išsilavinimas yra Viskas, ko reikia, kad būtum visavertis, bet kadangi kiekvienas jo siekia - popierėlio, o tuo pačiu ir sąžiningumo vertė skaudžiai krenta žemyn.
požiūris pasikeis, kai kiekvienas individualiai jį keis. Ir keis nelaukdamas, kol kitas pasikeis. Pradėkime kiekvienas nuo savęs, nežiūrėkime į kaimyną. Sunku būti geram ir sąžiningam, kai kiti akivaizdžiai sukčiauja ir ne tik, kad nenukenčia, bet būna iššaukštinti. Bet nebūkime tokie trumparegiai , kurie toliau savo akinių nemato.
Na, ka as galiu pridurti. Baigiau dvi specialybes, skirtingus universitetus. Is pradziu atrode, kad kuruojantys destytojai, ar kalba eitu apie praktika, ar apie diplomini, ne tik, kad nepadedantys, bet apskritai ignoruojantys studenta yra tikras blogis (nes is kokiu 10 atveju, turejau tik viena destytoja, kuri laaabai daug skyre laiko), taciau jau baiginejantis magistranturos studijoms, rasant magistrini, as pati pasakiau savo vadovui, kad jei man reikes as kreipsiuos. Jis sutiko. Esu individualiste. Magistranturoj tiek pasitikejau savo jegomis, kad nebenorejau, jog kas nors kistusi i mano darba.
Taigi tikriausiai eina suprasti, kad diplomini rasiau is visos sirdies. Man studijos buvo kazkas tokio, ko pasiilgstu. Istojau ten kur norejau, o ne kur papuole, gal todel as niekada nepirkciau mokslo darbo!
Taigi tikriausiai eina suprasti, kad diplomini rasiau is visos sirdies. Man studijos buvo kazkas tokio, ko pasiilgstu. Istojau ten kur norejau, o ne kur papuole, gal todel as niekada nepirkciau mokslo darbo!
QUOTE(lahti @ 2013 05 25, 22:26)
Papildyta:
QUOTE(Simpatukas_ @ 2013 05 28, 23:11)
Na, ka as galiu pridurti. Baigiau dvi specialybes, skirtingus universitetus. Is pradziu atrode, kad kuruojantys destytojai, ar kalba eitu apie praktika, ar apie diplomini, ne tik, kad nepadedantys, bet apskritai ignoruojantys studenta yra tikras blogis (nes is kokiu 10 atveju, turejau tik viena destytoja, kuri laaabai daug skyre laiko), taciau jau baiginejantis magistranturos studijoms, rasant magistrini, as pati pasakiau savo vadovui, kad jei man reikes as kreipsiuos. Jis sutiko. Esu individualiste. Magistranturoj tiek pasitikejau savo jegomis, kad nebenorejau, jog kas nors kistusi i mano darba.
Taigi tikriausiai eina suprasti, kad diplomini rasiau is visos sirdies. Man studijos buvo kazkas tokio, ko pasiilgstu. Istojau ten kur norejau, o ne kur papuole, gal todel as niekada nepirkciau mokslo darbo!
Taigi tikriausiai eina suprasti, kad diplomini rasiau is visos sirdies. Man studijos buvo kazkas tokio, ko pasiilgstu. Istojau ten kur norejau, o ne kur papuole, gal todel as niekada nepirkciau mokslo darbo!
Bet ir jusu atveju vel ta pati praktika...destytojai, darbo vadovai nebendradarbiauja su studentais
Smagu, kad savarankiskai sugebejote paruosti baigiamuosius. Bet vis tik baigiamasis yra rengiamas viena karta studiju metu ir dauguma studentu neturi igudziu gerai parengti jo, tam ir yra skirtas vadovas, kuris turi uzvesti ,,ant kelio". O kai vis dazniau girdime, kad destytojai nedalyvavo siame procese, nestebina, kodel vis daugeja perkanciuju...Gerai jei darbo tema aiski ir pats studentas turi minciu kaip ka rasyti, taciau ne visada taip buna....
QUOTE(*Selena* @ 2013 05 29, 11:29)
Papildyta:
Bet ir jusu atveju vel ta pati praktika...destytojai, darbo vadovai nebendradarbiauja su studentais
Smagu, kad savarankiskai sugebejote paruosti baigiamuosius. Bet vis tik baigiamasis yra rengiamas viena karta studiju metu ir dauguma studentu neturi igudziu gerai parengti jo, tam ir yra skirtas vadovas, kuris turi uzvesti ,,ant kelio". O kai vis dazniau girdime, kad destytojai nedalyvavo siame procese, nestebina, kodel vis daugeja perkanciuju...Gerai jei darbo tema aiski ir pats studentas turi minciu kaip ka rasyti, taciau ne visada taip buna....
Pasirašau po kiekvienu žodžiu.
Siuo metu ir as baigineju varga su diplominiu darbu. 
Jei buciau turejusi pinigu, buciau tikrai tikrai nusipirkusi diplomini darba. Nieko naujo is jo neismokau. Tik daug streso, nervu ir sugaisto laiko. Ir kai pagalvoji, tas diplomas tik tam, kad toliau sekmingai dirbciau, tai ka ne vienus metus dirbau iki siol. 
Viena dalyka tikrai zinau, diplominis darbas visiskai neatspindi zmogaus sugebejimo dirbti imoneje/istaigoje ar kur kitur.
Jei buciau turejusi pinigu, buciau tikrai tikrai nusipirkusi diplomini darba. Nieko naujo is jo neismokau. Tik daug streso, nervu ir sugaisto laiko. Ir kai pagalvoji, tas diplomas tik tam, kad toliau sekmingai dirbciau, tai ka ne vienus metus dirbau iki siol. Viena dalyka tikrai zinau, diplominis darbas visiskai neatspindi zmogaus sugebejimo dirbti imoneje/istaigoje ar kur kitur.
QUOTE(lahti @ 2013 05 25, 23:26)
Kažkas čia rašė apie dėstytojus, kurie kuruodami neatlieka savo pareigų. Tai į šią temą dar norėjau pridėti, kad tokių būna ne viename universitete ir jie yra viena iš stipriausių grandžių, kuri nesukelia motyvacijos mokytis. Viena mano draugė mokėsi pedagogiką, visada svajojo būti mokytoja ir baigusi studijas iškart tokia tapo. Jai būnant paskutiniam kurse, vedėja turėjo įvertinti praktiką, tačiau nė kartelio neatvažiavo pasižiūrėti studentų paskaitų... Tai kyla klausimas, už ką mokama dėstytojui ir kokiu kirterijumi remiantis jis rašys pažymius? Ta pati dėstytoja neatrašydavo laiškų dėl BBD, išvažiuodavo, o po to rašydavo blogus pažymius, nes kažkas jai nepatiko, ko nepasakydavo iki pat atsiskaitymo... Gerai, kad mano draugė buvo ne iš kelmo spirta, ir išsikovojo viską, kas jai priklausė. Tačiau ar būtų galima tai pritaikyti kiekvienam studentui? Daugelis juk tyli, nes bijo nukentėti. Todėl, manau, BBD rašymo rimtumas priklauso ne tik nuo studento, o nuo visuomenės požiūrio - ne tik studentas turi atsiduoti rašymui, bet ir dėstytojas suteikti visas garantijas, visą pagalbą ir norą. Bendradarbiavimas turėtų būti dvipusis, nes ir nauda yra dvipusė - studentui žinios, dėstytojui pinigai. Vienam pažįstamui dėstytojas net nurodė, kur jis gali įsigyti BBD, tad apie kokį sąžiningumą mes kalbame ne tik iš studentų, bet ir dėstytojų pusės?
Įdomi tema. Aš mokiausi dvejose skirtingose vietose. Pirmos vietos tuomet net neįvertinau, dar visokių trūkumų neva mačiau, nes nežinojau kaip gali būti. Dabar tiems dėstytojams nesunku būtų ir ranką pabučiuoti. Na o kita vieta tai kaip iš siaubo filmo. Ten ant tiek visi ant visko buvo padėję, pradedant pačiu dekanu, kad baisu. Tu ten būk geriausias studentas, niekam ten būsi neįdomus, nes katedroje įdomiau darbuotojoms sėdėti užsigesinusioms šviesą prieš 16 val., maždaug jau nieko nėra ir tyliai diskutuoti apie gėlytes, atsidarius kompe 20 langų apie jas
Ir t.t. ir pan. Baisiausia, kai dėstytojai patys nemyli to, ką dėsto.Aš vis mąstau tai kur nors aprašyti, nes būtų labai įdomūs straipsniai, tik nesinori kažkaip viešumo tokiu būdu. Kažką kaltinti, traukti į dienos šviesą visas klaidas irgi nėra malonu.
Ką manote?
Tiesiog tikrai neperdedu, bet būtent tos studijos, magistro pakopos, net ne bakalauro, tai buvo grynas siaubo filmas su nukvošusiais dėstytojais. Tai tokioje vietoje jau jokio skirtumo ar tu pats rašysi ar pirksi tą darbą, jis vistiek bevertis, nes per du metus, kai turėjai gauti žinias, tu jų vistiek nesi gavęs... Taigi mano išvada būtų tokia, kad svarbiausia yra kas buvo suteikta per visus metus, nes jei nebuvo suteikta tinkamai, tai net ir pačiam parašius darbą, kai jau dėstytojai bumbėdami kažkiek padeda, ir nors ir gauni 8-9-10, tai yra 0, nes studijos buvo netinkamos. O jei studijos buvo tinkamos, bet dėl kažkokių priežasčių nepavyko būtent tas darbas ir gautas vos penketas, tai vistiek lygu beveik dešimtukui, nes tas vienas darbas tikrai nėra visko atspindys
Mano patirtis tokia.
Kodėl dėstytojai tampa abejingi savo mokomam dalykui? studentam? baigiamųjų darbų vadovavimui? ir t.t.
Viskas labai paprasta. Kuo toliau, tuo labiau universitetai tampa pinigų kalve, o ne studentų kalve. Vis labiau ir labiau prarandama pagrindinė funkcija - mokyti studentus, užsiimti pedagogine veikla. Keliami dideli reikalavimai dėstytojams, į pirmą vietą iškeliant mokslinę ir projektinę veiklą, nes tai atneša didžiausią naudą universitetui (finansine prasme). Yra reikalaujama, kad docentas/profesorius (tai yra juk pedagoginiai laipsniai) 2/3 savo darbo laiko skirtų mokslinei ir pedagoginei veiklai, iš kurių pusė - mokslinė veikla, kita pusė pedagoginė. O ir mokslinei veiklai keliami aukšti reikalavimai. Ko nepasakysi apie pedagoginę veiklą. Tad gaunasi taip, kad pirmiausia turi būti geras mokslininkas (o tai atima labai daug laiko), tada projekto vadovas (pageidautina kuo didesnių sumų projektai), ir tik tada pedagogas. Ir visa tai labai sunku suderinti. Kadangi pedagoginiai reikalavimai yra nustumti į atestacijos reikalavimų galą, tai į juos mažiausiai ir kreipiama dėmesio. O ir vis tik universitetas pirmiausia yra studentų kalvė, kur ruošiami geriausi specialistai, technologai, mokslininkai, išradėjai ir pan. Ir tik tada mokslo kalvė. Bet paskutiniu metu viskas eina link to, kad kiekvienas darbuotojas turi užkalti kuo daugiau pinigų, o kaip žinia iš pedagogikos nelabai ką išspausi.
Tai vat todėl taip viskas ir gaunasi.
Viskas labai paprasta. Kuo toliau, tuo labiau universitetai tampa pinigų kalve, o ne studentų kalve. Vis labiau ir labiau prarandama pagrindinė funkcija - mokyti studentus, užsiimti pedagogine veikla. Keliami dideli reikalavimai dėstytojams, į pirmą vietą iškeliant mokslinę ir projektinę veiklą, nes tai atneša didžiausią naudą universitetui (finansine prasme). Yra reikalaujama, kad docentas/profesorius (tai yra juk pedagoginiai laipsniai) 2/3 savo darbo laiko skirtų mokslinei ir pedagoginei veiklai, iš kurių pusė - mokslinė veikla, kita pusė pedagoginė. O ir mokslinei veiklai keliami aukšti reikalavimai. Ko nepasakysi apie pedagoginę veiklą. Tad gaunasi taip, kad pirmiausia turi būti geras mokslininkas (o tai atima labai daug laiko), tada projekto vadovas (pageidautina kuo didesnių sumų projektai), ir tik tada pedagogas. Ir visa tai labai sunku suderinti. Kadangi pedagoginiai reikalavimai yra nustumti į atestacijos reikalavimų galą, tai į juos mažiausiai ir kreipiama dėmesio. O ir vis tik universitetas pirmiausia yra studentų kalvė, kur ruošiami geriausi specialistai, technologai, mokslininkai, išradėjai ir pan. Ir tik tada mokslo kalvė. Bet paskutiniu metu viskas eina link to, kad kiekvienas darbuotojas turi užkalti kuo daugiau pinigų, o kaip žinia iš pedagogikos nelabai ką išspausi.
Tai vat todėl taip viskas ir gaunasi.
taip pikkolo.
orientuojasi ne i kokybe, o kiekybe. Nors turetu buti juk atvirksciai...
orientuojasi ne i kokybe, o kiekybe. Nors turetu buti juk atvirksciai...
Pirkti ar nepirkti? štai kur klausimas:))) šiemet vyras turėjo rašyti diplominį darbą. Jis pas mane gudrus ir nutarė, kad rašys pats. Rašė, rašė, rašė - o dėstytojui nebuvo laiko pažiūrėti ką jis ten daro. Po kiek laiko pasižiūrėjęs pasakė, kad šį bei tą reikia pataisyti. Vyras pats negalėjo pataisyt, tai reikėjo pagalbos ieškot pas kitus, tad dalį darbo nupirko. Tai žinokite jam taip už pinigus padėjo... kad po to reikėjo man su juo naktim sėdėti ir taisyti )) tai manau jei perki, turi ir pats išmanyti ką tau rašo...kad nebūtų katės maiše 
p.s. o dėstytojas visas klaidas pastebėjo (nors tikrino gal keturis kartus) tik tris dienas iki diplominio pridavimo, o po to savaitę kankino, kad jis taisytų darbą. Tai taip išėjo, kad diplominį pridavė trečiadienį, o ketvirtadienį ėjo gintis. dėstytojas jam penkis suvarė, kad tipo nieko gero jo darbe nėra. o komisija išgyrė, kad vienas geriausių darbų. tai klausimas ką dėstytojas tikrino ir ko norėjo?
)) tai manau jei perki, turi ir pats išmanyti ką tau rašo...kad nebūtų katės maiše p.s. o dėstytojas visas klaidas pastebėjo (nors tikrino gal keturis kartus) tik tris dienas iki diplominio pridavimo, o po to savaitę kankino, kad jis taisytų darbą. Tai taip išėjo, kad diplominį pridavė trečiadienį, o ketvirtadienį ėjo gintis.
dėstytojas jam penkis suvarė, kad tipo nieko gero jo darbe nėra. o komisija išgyrė, kad vienas geriausių darbų. tai klausimas ką dėstytojas tikrino ir ko norėjo?
