Nseniai parasiau laaabai dideli darba ir mintis nusipirkti buvo kilus nekarta. Bet tik mintis, nes realiai to nebuciau dariusi ir ne tik del to, kad cia nera galimybes to padaryti. Gal svarbiausia buvo padejuoti ir pademonstruoti kaip labai nemegstu rasyti (vis sakiau, kad geriau parom darysiu praktinius darbus uz kita zmogu jei tik jis uz mane parasys). CIa forume tai galiu paklodem rasyt ir rasyt, bbet savo mylima darba ant popieriaus lapo isdestyt, kad vertintojai suprastu
Nervu suede, akys isvarvejo, nemiegotos naktys, bloga nuotaika ir t.t. Bet tai paskutinis kartas. Apsiginu ir valio. Visi praeje ta pati sako, kad pasimirsta tie vargai
O kitu pirkimui irgi nepritariu. Nesvarbu, kad tas diplomas tik del akiu. Turetume savo salies isprusimo ir konkurencingumo lygi kelti (tiek darbo sferoje tiek svietimo), o darbu pirkimas to neleidzia. Nuo mokyklos laiku pamenu kaip klasiokai gaudavo iskaitas ar gerus pazymius, nes ju tevai ateidavo su mokytojais "pakalbet"
Ir dar tokie didvyriai jauciasi, kad laksto laukais, o baigia vos ne su pagyrimais. Ir taip mokykloj, tada univere, tada i darba priima per pazintis, dirbti reikia maziau, nes pirmiausia maziau supranti kas vyksta, o ir pazintys itakos duoda ir t.t. Labai nesunku prieiti isvados, kad kam isvis stengtis jei pries tave vis uzlenda maziau kvalifikuotas, bet kazka pazistantis zmogenas? Gerai, kad taip nevisada
)
Ir dėl to man pažymį sumažino! Nors buvau padarius viską, absoliučiai viską, kas užduota 
nesakyčiau, kad labai tuom didžiuojuosi, labai akis sugadinau per visas tas rašliavas (baisiai jau teoretiniai mokslai buvo), bet ir nesigailiu, kad nepirkau 
O kad tai jai pavyko vien todėl, kad visa grupė solidariai nutylėjo ir paaukojo jos labui gerus pažymius - nė nesusimąstė.
