
Nu kas butu jei as kiekviena diena sumastyciau siuksles nesti ne i konteineri o pilti kur nors patikusioje vietoje. Nu kentetu ir kaimynai, ir pravaziuojatnys zmones: netvarka, smarve, galu gale ligos ivairios... Gerai yra sankcijos, galbut policija greit ,,supakuotu" mane

O kas bus kitiems jei nusipirksiu pvz vadybininko diploma, nes taip prase teta/dede, noredama, jog viskas butu legalu ir isidarbinsiu jos imoneje? Daug juk yra vadybininku visai be ausktojo issilavinimo...
Sakysite nukentes tas, kuris pats saziningai rase diplomini ir prarado galima darbo vieta? O kaip jis nukentes, jei ta teta/dede nebutu vistiek to studento prieme, nes vieta jau uzimta savam zmogui...?
Aisku ne visi juk pas tetas/dedes darbinasi, bet ir ne visi dirba pagal igyta specialybe.
Vel galiu papasakoti, ka zinau is studentu, su kuriais bendrauju. Dauguma ju jau dirba ir jiems tiesiog tereikia gauti popieriuka (diploma), liudijanti, jog jie geri, kvalifikuoti specialistai. Kita didzioji dalis studentu yra prisipazine, kad gave diploma vis tiek nedirbs pagal specialybe. Aisku patikimumo prasme tai nera absoliutus rezultatai, kadangi jie neatspindi visos Lietuvos studentu situacijos, taciau kazkokios, kad ir dalines isvados galimos...
Kodel tokia situacija? Todel, kad prasideje kazkokie marazmai, pamisimai del to ausktojo mokslo. Diplomas reikalaujamas jau vos ne is visu, neatsizvelgiant reikalingas jis ar ne. Reikalauja jau net is valytoju. Baigus vidurine abiturientui jau norma stoti i aukstaja mokykla. Stoja dar galima sakyti vaikai, daznai net nezinodami savo tikrojo pasaukimo. Pradeda studijuoti kokia teise, vadyba, veliau suvokia, kad tai ne ju, bet gaila pinigu sukistu mokslams, reikia jau pabaigti mokslus, rasyti paciam nebesinori, nes sritis ne jo, nedirbs, tai ir perka - ir tokia situacija yra....