Kas lemia žindymo sėkmę?

Miela Be_stabdziu,

gaila, labai stokoju laiko plačiau komentuoti (ryt anksti į darbą), tačiau skubiai galiu pasakyti tiek, jog ir po žindymo išliekantis skausmas būdingiausias giliajai/latakėlių kandidozei. Kadangi jau turite knygą, skaitykite p.210-220

Miela Intrinsa,

danties/dantų rentgeno nuotraukos atlikimo metu patiriama labai menka spinduliuotė motinos pienui jokios įtakos neturi.
Operacijų nuskausminimui odontologai dažniausiai vietiškai naudoja injekcinius anestetikus artikaino hidrochloridą arba lidokaino hidrochloridą (kurie beveik visiškai nerezorbuojami į kraujotaką) su epinefrinu, kuris, nors ir rezorbuojasi žymesne dalimi ir galėtų patekti į motinos pieną, tačiau suyra kūdikio žarnyne ir pasidaro neveiklus.
Taigi, kūdikį žindyti tikrai galėsite drąsiai

Sveiki,

Norėjau paklausti, kas galėtų būti nutikę mano krūtinei. Dukrytei šiuo metu 18 dienų. Maitinu pati. Trečią parą atsirado pieno, bet tada ir dar vieną dieną patyriau krūtų pritvinkimą - jos buvo kietos, standžios, pilnos. Po maitinimų krūtis šaldžiau ir pritvinkimas praėjo per parą. Po savaitės susidūriau su kita bėda - pakilo temperatūra, skaudėjo kairę krūtį. Kreipiausi į medikus, jie ištyrė, kad yra uždegimas ir man laktostazė. Skyrė gerti keturių dienų antibiotikus. Dabar lyg susitvarkė ši bėda. Po kiekvieno maitinimo apžiūriu krūtį, ar nėra likę sukietėjimų joje, ar iš latakėlių efektyviai pasišalino pienas. Lyg po maitinimo krūtis lieka minkšta. Ar reikėtų profilaktiškai kiekvieno maitinimo metu keisti žindymo pozas?
Kita problema prasidėjo prieš parą. Išbėrė tą pačią krūtį kairę, kurioje buvo laktostazė. Ji paraudusi tokiais ploteliais. Kai brauki per odą, ta vieta baltuoja. Nėra jokių spuogiukų. Labiau raudonis primena saulėje nudegusią odą. Vakare raudonumas buvo paūmėjęs, dieną jis apmąžta. Kas tai galėtų būti? Neniežti man, neperšti, bet neramu.

Tiesa, pradžioje turėjau bėdų su speneliais, jie žaizdoti buvo.

Labai lauksiu Jūsų atsakymo.

Pagarbiai

Aušra Ž.

Miela Aurore,

spėju, jog gimdymo namuose buvo uždelsta su pirmuoju naujagimio priglaudimu prie krūties ir per pirmąją ir gal būt ir antrąją parą glausta retai, o naujagimis buvo raminamas čiulptuku. Todėl, kai trečiąją parą krūtys pritvinko pieno ir tikriausiai dar ir pabrinko (p.182-193), kūdikis jau gal būt nebemokėjo plačiai išsižioti, o be to ir nepajėgė gerai apžioti kietos krūties, taigi jam nepavyko ŽĮSTI, O NE ČIULPTI. O tada spenelis buvo traumuojamas dėl siurbimo ir maigymo (p.173-182) ir pro spenelio žaizdeles (ypač jeigu jos pūliavo) patekusi infekcija limfiniais kelias galėjo nukeliauti į pieno sąstovio (laktostazės) vietą krūtyje ir sukelti ten uždegimą – mastitą (p.197-208), kurį teko gydyti ir antibiotikais.
Kad nebesikartotų mastitas, svarbu, kad kūdikis GERAI PRIGLUSTŲ PRIE KRŪTIES ir kad ją gerai tolygiai išžįstų, nepalikdamas pieno sąstovio, kuriam užsitęsus galėtų kilti uždegimas. Taip, žindymo pozų keitimas maitinimo metu yra vienas iš būdų tokiam tolygiam krūties ištuštinimui užtikrinti.
Krūties odos paraudimas galėtų būti naujo uždegimo krūtyje požymis, tačiau jeigu po juo nėra skausmingo patinimo/guzo, tie paraudimo ploteliai greičiau yra tik dėl laikino odos sudirginimo kompresais ar masažinio trynimo ir turėtų pamažu išnykti.

Ka tik teko įsigyti Kazimiero Vitkausko knygą apie žindymą. Kai pirkau knygą jau sėkmingai žindžiau 1,5 mėn. kūdikį ir nors pirkau ją dovanai, tačiau neatsispyriau pagundai prabėgom perskaityti beveik visą. Knyga tikrai įdomi ir naudinga, o ypač toms, kurios prieš gimstant vaikeliui neina į žindymo kursus, o iš kitos pusės, tai nė nebereikia eiti i kursus jei ta knyga papuola i rankas. Taigi, knygą padovanojau, o užsisakiau dar vieną ir iškilus klausimui nuolat ją pavartau. Net jei teko žindyti ankčiau rekomenduočiau perskaityti ją visoms, nes kūdikiai būna skirtingi( pvz. mano pirmasis vaikas atsisake krūties.. ), o knygoje begalė patarimų kaip elgtis skirtingose situacijose,kad žindymas būtų sėkmingas.
Dar kartą ačiū autoriui !

Sveiki, gyd.,
gal galit pasakyti, kokios buna pasekmes vaikui staigiai nutraukiant maitinima krutimi?
Savo dukryte maitinau iki 1m.10 men ir staigiai nutraukiau maitinima, nes pati buvau ir nerviskai ir fiziskai issekus. Dabar ji turi miego problemu:pietu miego migdau maziausiai po 1-2 val pamiega valanda ir po to dar valanda praverkia. nakties miego irgi migdau po 1-2 val, naktims budinejasi be galo daug kartu ir visa laika iesko kruties, tik padejus rankas nurimsta ir toliau uzmiega. galvoju ar cia galejo buti staigaus maitinimo nutraukimo priezastis?

Laba diena,

Mano sūneliui 10 mėn. Galbūt nuskambės keistai, bet tik dabar susidūriau su naktinio žindymo problema. Mažylis nuo pirmų dienų pavalgydavo labai greitai ( 5 min.), matomai dėl to, kad neprisičiulpdavo pamėgo žinduką, kurį naudojame iki šiol. Su papildomu maistu sekasi sunkiai, bet ir čia jau susitaikėme, kad teks dirbti. Viską apsunkino ir dantų dygimas, kažkur nuo 7-8 mėn. mano vaikinas ėmė ilgiau čiulpti krūtį ( o gal suprato malonumą). Dieną poreikį tenkina čiulptukas, o naktį negaliu atitraukti nuo krūties. Pieną geriam tarp pietų ir vakarienės, prieš miegą, o ryte atsikėliu tuščiomis krūtimis, nes nepaleidžia mano krutų naktį. Tad tikrai neturiu supratimo, kiek per parą išgėriam pieno. Išmiega vaikas nuo 22 val maksimaliai 4 val ( tačiau dažniausiai mažiau) ir ima reikalauti krūties. Iš tiesų šiek tiek atsigeria, bet tada viskas kartojasi dar po 2 val. Tada dar po 2 arba tiesiog visą tą laiką prisisega. Pagėręs ima tenkinti čiulpimo refleksą ir kai tik atimu krūtį - ašaros iki užsikukčiojimo. Čiulptukas beje naktį nebetinka. Noriu papildyti, kad mano vaikas negeria iš buteliuko , o tik iš gertuvės ar puoduko ( nepaisant to, kad naudoja čiulptuką), ir tik vandenį.
Buvau prisigalvojus žinoma, kad vaikas alkanas, nes pieno gaminasi tikrai mažiau, kai jau papildomą maistą gaunam, tačiau apie mišinukus negali būti nė kalbos - mano vaikas nesupranta kas tai yra.
Nutraukimas nelabai turi prasmės, nes vaikas negers, o ir su pientraukiu niekada man nepavykdavo pritraukti.
Taip ir kankinamės naktį jau 2 mėn. Mano entuziazmas maitinti blėsta ( nors tikrai noriu ir iki pavasario visų ligų), nes kai naktį neišmiegi, kai tave kramsnoja, neturi nei jėgų, nei noro.
Taigi klausimai:
1. ar iš tiesų tokio amžiaus vaikai turi išbūti nevalgę 6 val ar net išmiegoti visą naktį ( nes mum niekada taip nebūna, kadangi valgom nuo pradžių dažniau ir mažiau, o kišimas neturi jokio efekto)
2. Ar imtis naktį kraštutinių priemonių - neduoti krūties apskritai ir tik ryte duoti pilną maitinimą.
3. O gal pradėti nuo žinduko? Tada kaip jam nurimti, nes dygsta po 4 dantis...bet tų dantų bus dar daug, tai negaliu leisti mane "griaužti" iki 2 metų, nes tikrai išprotėsiu
Ačiū už patarimus.

Košė-Malošė: labai noriu parašuti asmeninę žinutę, bet negaliu dėl užpildytos dėžutės.

Gerb. gydytojau,

labai Jums ačiū už atsakymą.

Vaikelis vos užgimęs nuogas buvo padėtas ant nuogos mamos krūtinės. Tiesa, pirmąją ir antrąją parą gal ir retokai glaudžiau prie krūties. Pirmą parą išvis dukrytė buvo vangi, daug miegojo. Medikai sakė, kad tai normalu, nes nuveikė didelį darbą - užgimė, todėl pavargo. Pirmą parą žindžiau keturis kartus, o antrąją - septynis. Turbūt bus didelė dalis tiesos, kad pritvinkusias krūtis buvo žįsti jai sunku, todėl neišmokom tinkamai. Žinduko vaikelis negavo, nedaviau ir iki šiol.

Odos paraudimas praėjo per dvi dienas. Kaip supratau, jis būtent ir buvo, kaip jūs sakote - nuo odos sudirginimo šalčiu - šaltais kompresais - kopūsto lapais, grūstu ledu.

Sveiki, o kur būtų galima įsigyti jūsų knygą Aš nemaitinau nei pirmo, nei antro, o dabar jau brandesnė motinystė, labai norėčiau savo trečią maitinti pati O informacijos apie tai tikrai man trūksta ir dar tos blogos pirmosios patirtys... Vyras jau dabar sako, ko čia nervuojies, užaugo pirmi "ant mišinukų", užaugs ir šitas, norėtųsi, kad ir jis pasiskaitytų apie mamos pieno naudą...

norėčiau paantrinti kpsh. skaičiau gyd. Vitkausko knygą, bet iš tiesų tikrovė yra kur kas labiau prieštaringa nei tas mušimas į vienus vartus. aš kažkaip irgi sprendžiu dilemą: toliau žindyti savo psichinės ir fizinės sveikatos sąskaita ar nutraukti žindymą vaiko sveikatos sąskaita (?). iš tikro labai sunku pasverti pasekmes. mano dukrai irgi 10 mėn, bet panaši situacija kaip aprašė kpsh, pas mus nuo dar anksčiau, gal nuo kokio 5 men, jei ne anskčiau. vaikas kelia mane n-kartų, kartais jau sunku suprasti kiek ir tikrai jai tos krūties reikia ne maisto poreikiui patenkinti, o tiesiog šiaip nusiraminti. naktys yra pavirtusios kažkokiu košmaru. tas ištisinis kankinimas, kai negali išmiegoti nė dviejų valandų, galiausiai sukelia labai negatyvius jausmus tam pačiam vaikui. kaži kiek čia tos naudos glausti jį prie krūties su vos ne neapykanta? ("kiek tu gali mane kankinti?!"). aišku, jei ryte ateitų būrys tarnaičių, viena paimtų vaiką, kita tvarkytų butą, dar kita gamintų valgyt ir rūpintųsi antru vaiku, būtų galima toliau gyventi. deja, tikrovė yra nuožmi. viskas ant mano pečių, nėra nei tokio subjekto kaip vyras, nei mamų, nei tetų, nei močiučių. va tada ir imi kelti klausimą, kokia yra tokio žindymo reali kaina? kaip nukenčia antras vaikas, kuris gauna minimaliai dėmesio ir kaip galiausiai nukenčia abu vaikai, nes motina primena piktą lavoną. beje, dauguma draugių-natūralisčių, auginusių vaikus pagal prieraišiosios tėvystės principus, taip pat patyrė panašias situaciją - išsekimą, nebesusigaudymą kur yra ribos ir pan. nežinau, gal tai yra normalus procesas, bet kaip įvertinti, kada kaina jau per didelė ir galiausiai ją moka ne tik motina, bet ir visi šeimos nariai, įskaitant patį žinduklį.

pem8, viskas priklauso nuo to, kaip žiūri į gyvenimą... Jei pragmatiškai, tai viskas paprasta - kažkas trukdo jaustis gerai, tai tą ir nutrauki. O jei žiūri filosofiškai, ieškai, kodėl taip vyksta ir dažniausiai randi Mano absoliuti dauguma draugių pagal PT augina vaikus, na visko būna, bet kažkaip išlipa iš tų krizių. Aš ir pati jaučiuosi kažkokia pavėpus ir irzli, mama vis bandė pasakyt, kad gal nuo trejų metų žindymo non stop ir dar dviejų vaikų vienu metu, gal mano organizme medžiagų nėra. Nuėjau, išsityriau - yra ir net nemažai. Vienos tik mažiau, na bet pagersiu papildą ir bus. Tai va žindymo apkaltint negaliu, tiesiog supratau, kad dėl savo nuovargio esu kalta tik pati, su savim reikia dirbti visų pirma, o ne su vaikais. Aišku labai svarbu yra atitrūkti, skirti laiko sau ir sutinku, kad situacija sudėtingėja, jei tai visiškai neįmanoma. Tokiu atveju turbūt reikėtų ieškoti būdų, kaip su vaikais paįvairinti kasdienybę, pakeisti aplinką. O kartais dėl tų naktinių žindymų suveikia elementarus mamos nusiraminimas, nes vaikas gali dažnai keltis vien dėl mamos įtampos, nuolatinio galvojimo "o ne, ir vėl, nu tik ne vėl". O gal giliai viduj suvokus, kad tai visiškai laikina, o vaikui labai reikalinga, nes jis dabar visko mokosi, jo gyvenimas intensyvus visom prasmėm kaip niekad, o nervų sistemos niekas geriau nenuramina kaip naktinis žindymas, gal visu tuo patikėjus ir susitaikius, ims ir nurims tas naktinis nenuorama? Bet čia tik mano "filosofijos". Apskritai aš manau, kad už mamą niekas geriau nejaučia, ko reikia jos vaikui, tik ne visos mamos išdrįsta savo širdies, savo nuojautos paklausti, o be reikalo, nes atsakymas ten visada yra