Kas lemia žindymo sėkmę?

Nu bet tai žindymo specialistai kad juos kur
1. Naujagimis 5-6 val gali miegot tik pirmą parą po gimimo, iškart gimęs, nes yra pavargęs, sotus dar iš placentos ir iš priešpienio kuuris yra kalorijų ir maisto medžiagų bomba. Viskas. Nuo antro maitinimo valgo kas 2-3 valandos(čia jau tobulybės riba, tikrai dauguma valgo dažniau nes priešpienio yra mažai, o skrandukas irgi tik riešutėlio dydžio).
2. Valgyti turi iš VIENOS krūties per VIENĄ maitinimą, nes taip ir stimuliacija niekinė (ty trūksta pieno nes vaikas žinda per trumpai, plius pieno nespėja prisigamint)
3. Geriausias laikas žindyti-naktis, nes vaikutis ramesnis, nes tu ramesnė, naktį geriausia gaminasi pienas, o rytinis yra pats sočiausias. Be to naktį niekas nenervuoja (vyras vaikai galbūt telefonas ar dar kas nors kam jūsų reikia)
4. Svoris jums nekrenta vadinasi auga. Tai meskit tas visokias velniavas vamzdelius, ypač pientraukį (nesuvokiu kam jis jums juk vaikas ima (.) įsijunkit gerą komediją, ar pasiimkit malonų žurnalą, vaiką ant kelių ir (.) palei nosį (man pvz tiko pagalvė, yra kas kitaip įsitaiso su spec pagalvytėm ar ir visai be nieko, gulint sėdint žodžiu patogiai) žodžiu vien pozityvas ir nė minties apie tai kad oi dabar aš žindau galvoju apie vaiką oi gal vėl bus bėdų oi oi oi kaip čia bus-o taip ir bus, vaikas darys ką jam reik o jūs relaksuodama darysit ir ką reik ir ką norit. TIK taip. Visas mintis apie žindymą lauk iš galvos, nes tai savaiminis ir nesąmoningas veiksmas, o panašu kad būtent galvojimas jums daro stresą. Ką pagalvos ta durnė žindymo specialistė, pediatras, jūsų mama ar kaimynas-tai jau jų reikalas, kaip Coco Chanel pasakė man dzin ką apie mane galvojat nes aš apie jus negalvoju visai.
5. Nusiteikit kad vaikas ne dekoracija, jis rėks, protestuos, kakos, dar bala žino ką veiks, tik nemiegos kaip reklamoj pirštuką čiulpdamas visą naktį . Žodžiu valgymas kas valandą yra normalu, jūsų atveju normalu ir kas pusvalandį nes prisižaista iki pieno trūkumo. Taip kad vaiką ant rankų arba šalia į lovą, randat kaip pirma JUMS patogu (nes mamos bet koks netikęs jausmas diskomfortas ar stresas mažina šansą sėkmingai laktacijai).
6. Mišinuko nemeskit, bet ir neduokit po tiek kiek duodavot. Pasigaminkit šiek tiek po ranka, pasilikit šalia šiltai. Maitinat-vaikutis žinda, ir žinda kol pavargsta, nebekišat. Jei nori dar valgyt-pasiims (kaip minėjau (.) turi būt kaip cucikui bliūdelis, po nosim visada. Nenori-nereik, kadangi svorio dar gana tai niekur nedings o valgys... krūtį keiskit ne anksčiau kaip po valandos. O jei kalbant apie primaitinimą, tai pasistenkit tą daryt ne vakare ar naktį bet DIENĄ. Maždaug tokiu metu kai visi aktyvūs, po kelių mėnesių tą mišinuką ramiai sėkmingai pakeisit košyte ar daržoviene. (minėjau kodėl reikia maitint naktį, o jei mišinuką duosit vakare tai naktį vaikas miegos ir jūsų noras skatint laktaciją bus pišššš). Žodžiu be išvedžiojimų konkrečiai tiek.
Pabaigai svarbiausias klausimas: AR JŪS NORIT MAITINT? Ar norit ieškot ko nepametėt ir surast kažką kas kaltas dėl to kad MP pakeis mišinys? Gal pasąmonėj jums norisi laisvės, nes mišinuku bet kas maitins? Man maitint netrukdė niekas, tą ir tebedarau, nors naudojom ir soskę, ir CP gimdžiau, ir dar visko visko galėjau prisigalvot (nekalbu apie tai kad nugraužė siaubingai). Taip darau nes NORIU. Tai va pirmas klausimas jums, atsakot labai labai sąžiningai SAU. Nes kol kas matau tik atsakomybės perkėlimą ant kitų, viską darot pagal konsultantų dūdelę... ką liepia perkat kaip liepia maitinat... vakariečiai tai ne LT, ten vaikas paauga kelias savaites ir lauk motin dirbt tai natūralus maitinimas nieko nevertinamas. 9 iš 10 motinų net neprasideda ir joms dzin, o specialistės turi tikslą motinas išlaisvint kad jos galėtų tą kelių mėn mažiuką palikt. Va taip va.

Ačiū už patarimus

Į batalaijas nesivelsiu. Nebūčiau norėjus maitinti - nebūčiau pradėjus. Neneorėčiau - nustočiau dabar pat.

Nenustoju.

Super sėkmės ir nenukabinkit nosies. Gaila kad pradžia tokia buvo - bet tai kiek užsienyje draugės giminaitės ir tt tai beveik visur tas pats

Laba diena,

Labai ačiū už nuostabią Jūsų knygą "Kūdikio žindymas", kurią įsigijau Vagos knygyne. Tik ją gal reikėjo įsigyti ne dabar, o anksčiau, prieš gimdymą. Patariu visoms būsimoms mamytėms būtinai ją įsigyti ir turėti namuose. Perskaičiau visą, bet vis tiek labai prašau Jūsų asmeninio patarimo, pagalbos. Turiu sūnelį 1 mėn. ir 2 sav. Iki trijų savaičių maitinau be problemų, valgė daug ir dažnai, per mėnesį priaugo 1,1 kg. Bet po trečios savaitės turėjau tokių nemalonumų, teko paverkti, pasinervuoti ir man pasirodė, kad pieno sumažėjo, bet kaip dabar perskaičiau Jūsų knygą, tai supratau, kad paprasčiausiai sutriko pats tekėjimas. Na, bet mano sūnelis pradėjęs valgyti pradėdavo rėkti,spardytis, springti
pagalvojau,kad trūksta pienelio ir gydytoja patarė primaitinti mišinuku:). Nedaviau, tik labai retai, bet ir jo išgerdavo labai mažai. Čia padariau klaidą. O dabar jau daugiau nei savaitė, iš vis atsisako imti krūtį,tik pradeda žysti ir pradeda rėkti ir taip kas kartą, nors atrodo niekas nepasikeitė, tik paragavo iš buteliuko ir ko gero suprato,kad geriau išsireikalauti iš jo gerti, nes taip yra lengviau. Iš buteliuko geria
ir mano pieną. Tai dabar nusitraukinėju pieną ir duodu iš butelliuko ir dar
kartą kokį mišinuko per parą arba visai neduodu. Draugė patarė iš vis neduoti buteliuko, taip ir dariau kelias dienas, rėkė nežmoniškai, bet vis tiek nežindo
krūties,tik truputį. Aš ir stresuoti pradėjau, kiekvienas bandymas pamaitinti nesigauna, tik naktį pora kartų žinda ir tai nenoriai. Pabūgau laikyti vaiką alkaną, ir eksperimentuoti su tokiais valgymais ir nevalgymais. Ką man daryti, maitinti pati aš labai noriu. Pirma pasiūlau krūtį, jei neima, tai pieną nusitraukiu, bet žiūriu,kad ir jo pradeda mažėti arba aš jo neištraukiu pati. Žinau,kad aš neištraukiu viso,nes vaikas tik gali tą padaryti, bet vis tiek noriu palaikyti laktaciją. Ką man daryti, kol dar visai nesumažėjo pieno ir sugrižti į normalų maitinimą Dabar nusitraukiau su rankomis, tai iš abiejų pritraukiau apie 100 ml. Ar man jį toliau laikyti alkaną ir tikėtis,kad iš bado vis tiek pradės traukti krūtį? Bet bijau,kad kas jam neatsitiktų su virškinimu ir iš vis su nervukais nuo to rėkimo ir pastovaus alkio. ir pati pradėjau nebesuprasti ko jis nori. Viskas išsiderino. Vakar buvom pas gydytoją, tai per 12 dienų priaugo 400 gr. Atrodo neblogai.Gydytoją patarė prisitaikyti prie jo norų ir duoti jam buteliuką ir nedirginti jo, nes jam įtaria širdies užesiukus ar netgi širdies ydą, bet ji atsirado panašiai, kaip jis pradėjo atsisakyti krūties, nuo gimimo nebuvo. Na čia gal sutapimas. Vasario 1 d. važiuosim pas kardiologus į klinikas tikslesnei diagnozei. Tik aš suprantu tokį dalyką, kad pieno nutraukimas pastovus, o ne kūdikio žindymas, tai pradžia pienelio pabaigos. Beje,tai trečias sūnus, kitus iki trijų mėnesių maitinau, vienam tuoj 16 metų, kitam 7 metai. Bet,manau,jei būčiau turėjusi tokią knygą kaip Jūsų, tai galėjau maitinti labai ilgai. O mūsų vaikų pediatrės tai eina lengviausiu keliu ir susidaro įspūdis toks,kad labai nepropaguoja maitinimo motinos pienu, kaip ir anksčiau . Ir tai labai lūdina, į jas geriau šiuo klausimu nesikreipti. Labai laukiu pagalbos. Ačiū.
Papildyta:

Tiesa, gal tai ir nėra labai svarbu, bet šis sūnelis, beje vardas Norvydas , gimė pora savaičių anksčiau,pati gimdžiau,bet pats gimdymas buvo stipriai skatinamas, kelios lašalinės stiprių skatinamųjų ir dar į veną papildomai leido. Gydytojams pasirodė,kad jei po 4 valandų nuo vandenų nubėgimo nėra normalių sąrėmių, tai reikia būtinai skatinti. Mano nuomonės niekas neklausė, nors ir prašiau,kad gal dar palaukime, viskas pajudės. Dar po keturių valandų pagimdžiau taip ir pagimdžiau su tomis lašalinėmis iki galo,be jokių plyšimų ir komplikacijų.

Na va, čia vėl aš, kol dar atsakymo nesulaukiau iš gerbiamo gydytojo, tai noriu pasidalinti tuo kaip gyvenam. Krūties taip ir neima, nekankinu. pasiūlau visada,bet pradėjęs žįsti po poros minučių pradeda rėkti, muistytis, nežinda, kaip ir anksčiau. Pieną nusitraukinėju rankomis, kuo toliau tuo daugiau pritraukiu, jau nebe 100 ml., o 140 ml. iš abiejų krūtų. Bet pradėjo skaudėti krūtis nuo to traukimo rankomis. Taigi su nusitraukinėjimu judu po truputį į priekį. Maitinu tik savo nutrauktu pienu, išgeria per vieną kartą apie 100 ml. Naktį vieną kartą pavyksta šiaip ne taip pamaitinti iš krūties. Kaip pradėjau traukti pieną pastebėjau,kad pas mane labai stipriai bėga tas pienelis,kaip koks dušas, paskui tarpas kai visai nebėga, dar pastimuliuoju spenelius ir vėl taip pat stipriai bėga,bet neilgai. Tai gal ankščiau taip nebuvo, o dabar per stipri srovė iškart, o po poros minučių tarpas, o po to vėl,tai gal ir atsisako imti krūtį dėl šios priežasties, nes pradėjus bėgti pienui po minutės kokios pradeda springti mažiukas, pienas tiška visur. Na būnam abu šlapi ir tuo maitinimas pasibaigia, einu trauktis pienelio ir atnešti buteliuką.Buteliukas skirtas naujagimiui avento, tai gal ten padaryti didesnę skylutę, kad stipriau bėgtų, tai gal vėl sugrįš prie krūties. Na nežinau ką daryti, bet tik žinau,kad sėkmingai išmaitino vaikučius kitos mamos pastoviai nusitraukinėdamos ir duodamos savo pienelį iš buteliuko, bet taip malonu ir mamytei ir kūdikėliui tas artimas kontaktas, o ne per silikoną. Mano mažuliukas irgi matosi,kad nori, nes paima tą krūtį ir bando žįsti, tol kol nepradeda upeliais tas pienelis tekėti...Toliau maitinu savo pienuku iš buteliuko ir laukiu Jūsų pagalbos.
Su meile,
Eglė

Miela Egle / ekantaute,

panašios, kaip Jūsų pastebėtos dirbtinio pieno ištraukimo/melžimo metu, pertraukėlės tarp stipraus pieno bėgimo/tekėjimo epizodų būna ir kūdikiui žindant krūtį. Jų metų, analogiškai, kaip ir Jūs pirštais stimuliuodama spenelį, taip ir žindantis krūtį kūdikis burna/liežuvio judesiais taip pat turėtų pastimuliuoti spenelį, kad būtų paskatintas PIENO TEKĖJIMO REFLEKSAS. Tačiau jau įpratęs prie tolygiai iš buteliuko per čiulptuką tekančio pieno/ar mišinio, kūdikis nebesupranta kodėl pienas iš krūties sustoja tekėjęs ir dėl to nekantrauja/pyksta “pradėjęs žįsti po poros minučių pradeda rėkti, muistytis, nežinda”. Tam, kad tuo metu pavyktų išlaikyti kūdikį prie krūties, vertėtų pasinaudoti ŽINDYMO PAPILDIKLIU, kurio paskirtis būtu lanksčiu kateteriu/vamzdeliu tiekti kūdikiui į burną anksčiau ištrauktą/išmelžtą krūties/mamos pieną arba mišinį. Kadangi turite knyga, detalesnį šio prietaiso konstrukcijos ir veikimo aprašymą galite rasti skyriuje ŽINDYMO ATNAUJININIMAS (2012 m., p.264-267).
O kad žindymo metu veržliai iš krūties tekantis pienas burnoje nepurslotų ir, skubėdamas jį ryti kartu su oru, kūdikis nespringtų, labai svarbu, kad kūdikis krūtį plačiai apžiotų, t.y., ją ŽĮSTŲ, O NE ČIULPTŲ vien tik spenelį.

Ačiū už patarimus. Bandysim:). Apie žindymo papildiklį buvau pagalvojus, bet ne taip supratau, galvojau,kad jis reikalingas,kada nori tik pačią laktaciją atnaujinti, kad pienas pradėtų gamintis.

Pradėjus žindyti mažylį, labai
padidėjo noras saldumynams. Tiesą pasakius, vos gebu valdytis. O
dažnai net ir nesusivaldau nesuvalgius gabalo torto ir pan. Iš kur
toks noras cukrui? Ačiū Dievui, vaiko neberia net ir nuo šokolado
(aišku jo vengiu labiausiai). Daug kur teko skaityti, kad motinos
valgomas maistas pieno sudėčiai įtakos nedaro. Tačiau kaip yra su
cukrumi? Ar nepakenksiu savo vaikeliui valgydama pyragus noragus?
(Mano pačios svoris visiškai neauga, tiesą sakant, tokios puikios
figūros, kaip žindydama vaikutį, niekada gyvenime ir nebuvau).
Ačiū už atsakymą.

Maitinanti moteris turi gauti daugiau kalorijų negu besilaukianti. Šiaip siūlyčiau geriau tuos tortus pakeisti džiovintais vaisiais.. Juk tortuose ir pyraguose n konservantų, dažiklių ir kitų E, kurie per ilgesnį laiką galbūt gali įjautrinti organizmą. O kai kurie E vienų tyrimų duomenimis didina vaikų aktyvumą ir agresiją... (Pvz mano vaikai pastebėjau, kad kai per šventes prisivalgo daug saldumynų, jie tiesiog pasiunta )
Dėl motinos valgomo maisto įtakos pieno sudėčiai... Man atrodo, kad įtakoja.
Kas dėl svorio, kai baigsite maitinti, patarčiau iškart atkreipti dėmesį į valgio porcijas: man jos liko tokios pačios (tiesiog pripratau valgyti daug), todėl nutraukus maitinimą svoris padidėjo iki buvusio svorio prieš nėštumus. O šiaip aš irgi niekada nebuvau tokios geros formos kaip maitindama.

Miela Justina,

pritariu Liepai – maitinančiai mamytei reikia valgyti daugiau, o geriausias maistas yra iš natūralių produktų.
Tarp visų žinduolių rūšių, moters pienas yra pats saldžiausias. Pieno cukrus laktozė sudaro maždaug 7 procentus (7 g/100 ml) visos moters pieno sudėties. Tai yra vidutiniškai 1,5 karto daugiau negu cukraus koncentracija pačios mamos kraujyje. Vien tik žindomas kūdikis kasdien gauna vidutiniškai 900 ml motinos pieno, į kurį ji “pasiunčia” maždaug 7 X 9 = 63 g cukraus. O juk išlieka ir visi kiti pačios mamos organizmo poreikiai. Taigi ir tuos vidutiniškai 63 gramus cukraus mama turi gauti papildomai. Todėl padidėjęs visų žindyvių noras saldžiau valgyti yra įprastas dalykas.

Motinos pieno sudėtį pirmiausia lemia genai, o pagal juos laktozės koncentracija piene išlaikoma gamtos nustatytos normos ribose. Net jeigu mamos kraujyje atsirastų cukraus perteklius, į jos krūtų liaukose gaminamą pieną vis tiek bus „įleistas“ ir laktoze paverstas tik reikalingas motinos suvartoto cukraus kiekis. Taigi nukentėti nuo perteklinio (arba per mažo) cukraus vartojimo galėtų tik pati mama. Tačiau jeigu jaučiatės gerai, tai tikriausiai ir tokios bėdos nėra

Laba diena, Jums rašo mamytė Indrė. Prieš gimdymą perskaičiau Jūsų knygą "Kūdikio žindymas nepakeičiamas kaip motinos meilė". Knyga man tikrai labai patiko. Išsami, aišku, kuo yra remiamasi, nes yra nuorodos, informatyvi ir pakankamai aiški asmeniui, neturinčiam medicininio išsilavinimo. Džiaugiausi, kad galėsiu šia knyga vadovautis gimus vaikui. Vytautą pagimdžiau 2013 m. vasario 9 d. vaikui draugiškoje ligoninėje. Tačiau nuo pat pradžių, vaikui prigludus prie manęs, niekaip nepavyko duoti krūties, nes vaikiukas jos tiesiog neėmė. Ligoninėje prabuvus tris dienas ir atsisakius siūlomų mišinukų vis bandžiau duoti krūtį, tačiau nuo pat pradžių vyko mudviejų "nesusikalbėjimas". Viena ligoninės slaugė pasiūlė kaip alternatyvą anspienį. Jį pabandžius, vaikutis krutį paėmė ir buvo panašu, kad traukia pienuką. Po trijų dienų išėjus iš ligoninės namie taikiau ir toliau tokią praktiką t.y. maitinau su anspieniu kas 2-4 val., kai vaikas pabusdavo (galvojau, kad svarbiausia, jog gauna pienuką). Mus iš ligoninės išleido su geltute, minėjo, kad praeis, tačiau einant antrai savaitei namie, ji tik intensyvėjo, vaiko svoris pradėjo kelti nerimą. Atėjusi slaugytoja į namus pranešė kad vaiko svoris nuo 3940 kg (gimus vaikui) nukrito iki 3300 - 3400 kg. Per vieną dieną apsivertė viskas t.y. vasario 20 d. atsigulėme į ligoninę dėl nepakankamo naujagimio maitinimo bei konjugacinės geltos. Atsigulus į ligoninę įsigijau pientraukį ir pažiūrėjau, kiek gi pas mane yra to pieno ir ką mano vaikas valgė tas dvi savaites. Išspaudžiau tik 70 ml. per abi krūtis iš pirmo karto, o vėliau tik po 20 ml. Va tada man ir iškilo daug nerimastingų klausimų:
1. Ar padariau klaidą, kai padaviau krūtį su anspieniu? Bet gi vaikiukai valgo ir su anspieniu, tai kodėl maniškis nevalgė? Gal tiesiog neištraukė? O gal tingėjo traukti?
2. Ar gali būti, kad pas mane nebuvo pieno arba jis gaminosi ilgėliau? Dabar jis taip pat neteka upeliais, per abi krūtis pritraukiu tik 100 - 120 ml vienam maitinimui...
3. Kaip žinoti, kiek vaikui reikia pavalgyti? Laikausi 80 - 100 ml. ribų, bet kai krūties neduodu, tai maitinu spėjimo būdu t.y. kas tris valandas 100 ml pienuko, jai pritrūksta pienuko, tuomet duodu 80 ml mišinuko... (tiesa, specialiai vaiko nebudiname, bet jis kaip laikrodukas pats atsikelia 2,5 - 3,5 val. ribose; o mišinuko man prireikia vienam maitinimui naktį, nes jau nebeištraukiu pienuko)
4. Kaip elgtis toliau? Esame jau namie (nesenai grįžome), ligoninėje bandžiau duoti krūtį ir be anspienio ir su anspieniu, niekaip. Toliau esu priversta nusitraukinėti ir duoti iš buteliuko, o kai pritrūksta, duodu ir mišinuką... Ruošiuosi užsiregistruoti pas žindymo specialistę, tai tikriausiai paskutinė viltis... Norėčiau vaiką pienuku išmaitinti nors iki pusės metų, bet jai pieno nedaugės, bijau kad mamytė praras viltį ir kantrybę...

Taigi, o reziumuojant, norėčiau pasakyti, kad ne viskas kartais gaunasi taip, kaip knygose parašyta, o kai netikėtai viskas ne taip gaunasi, mamytė pradeda save kaltinti ir bijoti savoje aplinkoje prisipažinti, kad yra priversta maitinti mišinukais ir nėra tobula mama, nes gi dabar visi tik ir šneka, kad mamos pienukas nepakeičiamas....

Laukčiau atsakymų, iš anksto Jums dėkui!

Pagarbiai

Indrė

Laba diena gerbiamas daktare, Jums raso Jolita
Noreciau ir aspasidalinti savo patirtimi apie sav o dukrytes maitinima:
Esame gime 37 sav. gulejome ligonineje apie savaite , nes buvo ilgai uzsilaikiusi gelta ( pora paru gulejome po kaitinimo lempomis) aisku masn tas periodas buvo laibai sunkus ir nervingas. gulint po lempomis tomis dienomis teko nutraukti pienuka, nes mazyle buvo kaip lapas ir neeme kruties...Bet sugrizus i palata vel pradejo imti kruti ir iki siol draugaujame... Mums jau 15 para...
Bet turime kita problemele - pilvo diegliukus...
Pavalgo , zinda apie 20-25 min is vienos kruties, uzmiega , palaikome staciai ant peties, kad atsirugtu, bet taip ir nesulaukiame rauguliuko, paguldome miegoti, praeina apie valanda ir verksamai, nerami, tiesiog nebezinome ka ir daryti, masazuojam pilveli, nugaryte ( nuo virsaus zemyn ), dedame ant pagalves, pilvuku zemyn...Pilvukas kaip "varles" ispustas o, dujos taip sunkiai iseina...
Na sunkiai nuraminame, praktiskai apie valanda trunka verksmas, o paskui vel valgyti , nes jau pora valandu preina nuo maitinimo... Tad ir vel viskas nuo pradziu....
Tad kaip padeti atsirugti tam kudikeliu, kad ramesnis butu , nes ir kojytes riecia, traukia i save, verksmas didziausias...
Gal mano maistas jai nepatinka??As pati nebezinau jau ka ir bevalgyti, nes esu alergiska pieno produktams ir kvietiniams produktams...Baisu, kad ko nors neprivalgyciau ir dar labiau nuvarginciau savo dukryte...

Kada pasibaigs tie diegliukai, maitinu ilgokai, o poto vel , kai taip verkia ir dujos nepasisalina bijau duoti ktuti... Tada , kai permaitini, vel buna nerami ir riecia kojytes, o kartais , kai ilgiau pamaitini, pradeda atpilti ar zagsi...

Prasau padeti isspresti mums sia problemele...