Kas lemia žindymo sėkmę?

dekui, meginsime duoti jam paciam valgyti

Laba diena,

prašau patarimo.

Sūneliui 15 dienų. Gimdymas buvo paskatintas oksitocinu, neištvėriau skausmo - pasirinkau epidūrinę nejautrą, nes pabijojau, kad išvis nusikankinsiu ir nesugebėsiu išstumti vaikiuko. Vaikas gimė "natūraliai", jeigu galima tai taip pavadinti - kirpo tarpvietę. Gimdžiau beje - Olandijoje, atrodytų labai draugiška gimdyvėms, motinoms ir žindyvėms bei jų kūdikiams šalis.

Tik gimęs labai greitai susirado krūtį ir laaaabai ilgai žindė. Taigi turi tikrai stiprų žindimo refleksą.

4-tą dieną buvau įtikinta primaitinti mišinuku, nes vaiko svoris nukrito 9 proc. (nuo 4000 g iki 3700 g). Trečią dieną turėjome 2 šlapias ir 1 prikakotą sauskelnę. Pradėjom nuo 35 ml mišinuko, duodavau tik po maitinimo krūtimi, tada sumaitindavom per "vamzdelį", kuris taip pat paduodamas su krūtimi. Taigi pradėjom primaitinti. Naktį mišinuko niekada neduodavau, apsieidavo tik krūtimi. Matinti stengiuosi ne rečiau nei kas 3-4 valandas, visada žadinu, maitinu krūtimi apie 30-45 min vieno maitinimo metu kas 5-7 min keičiant krūtis (taip patarė laktacijos specialistė, nes kūdikis pasak jos turi būti aktyvus žindėjas) tik naktį duodavau pamiegoti, nes lakatacijos specialistė sakė, kad naktį galima daryti 6 val pertrauką. Po tų 30-45 min (buvo ir taip, kad ant kiekvienos krūties praleisdavo po valandą laiko) duodu mišinuką. Ketvirtą dieną iš viso gavo 155 ml mišinuko, penktą - 135 ml, šeštą - 140 ml, septintą - 130ml, aštuntą - 220 ml, devintą - 220 ml... Dabar gauna iki 200 ml.

Vakar taip pat gavo 200 ml, bet jam to tikrai neužteko - visą naktį pramaitinau tai iš vienos krūties tai iš kitos (neribojau laiko, miegojom drauge), bet per naktį nei vieno karto nepasišlapino. Tai mane labai išgasdino, prieš tai naktį porą kartų pasišlapindavo.

Po maitinimo pradėjau nusitraukinėti pieną, išsinuomavau elektrinį pientraukį. Pirmą kartą nusitraukiau 2ml, sekančius kartus po 7 ml. Laktacijos specialistė liepė nusitraukinėti bent 4 kartus per dieną, bet tokiu atveju aš tik ir galvoju kaip viską suspėti: pamaitinti krūtimi, sumaitinti papildomai mišinuką, nusitraukti... Ir vėl reikia maitinti. Nepailsiu, ima skaudėt spenelius. Su kiekvienu traukimu pieno daugiau nenutraukiu. Prieš ir po maitinimo svėrėm vaikiuką. Iš pradžių pasvėrus paaiškėjo, kad daugiausiai iš abiejų krūtų jis gauna 20 ml mano pieno, o kartais svarstyklės ir nieko nerodydavo, nes paklaida 10 g. Po vienos nakties miegojimo drauge su vaiku - pasvėrus paaiškėjo, kad vaikiukas pritraukė 30 g pieno.

Jaučiu didelį spaudimą dėl vaiko svorio - jis turi augti, o mano pieno nepakanka. Gydytojai grasina, kad jeigu neprimaitinsiu - jis nusilps ir susirgs, kad sauskelnių su koncentruotu šlapimu nebegali daugiau būti, o jeigu maitinu tik krūtimi - jam neužtenka skysčių. Nebežinau ką ir daryti. 11-tą dieną atgavom savco svorį - 4010 gr, dabar vėl pakritom iki 3970 g.

Gavau patarimą, kad maitinant reikia išsirengti nuogai ir išrengti kūdikį, oda-oda kontaktas skatino pieno gamybą. Nelabai padėjo. Gal galite patarti, ką daryti, nes visi aplink spaudžia (pribuvėjos, seselės), kad vaikas turi augti (t.y. priaugti svorį) ir aš turiu pasirinkti kas svarbiau: jis (t.y., kad jis priauga svorį, reiškia, kad aš duodu mišinuką) ar aš (patenkinu savo norą maitinti jį natūraliai, nes pieno neturiu, reiškia kankinu vaiko iš egoizmo). Nors man atrodo, kad aš būtent dėl jo ir stengiuosi nenutraukti maitinimo krūtimi ir atiduodu kiekvieną lašą, kurį turiu, o tik tada primaitinu.

Bijau marinti vaiką, dėl to jaučiu stresą ir galvoju, kad tikrai ne visoms motinoms duota savo vaikus natūraliai maitinti... Vyras palaiko, padeda labai, bet pieno kaip nedaugėja taip nedaugėja...

sveiki, bandziau suneliui duoti kieta maista paciam griausti, griauzia noriai, bet viska, ka atkanda isvemia, net mazus trupinelius, ziaukcioja kol isvemia lartu isvemdamas ir dali apvirskinto pienuko, nors ir buna praejes nemazas tarpas po maitinimo, Ka tai galetu reiksti?

Nu dar tokių baisybių neteko skaityt brangioji jei negaila pinigų skambink kuo greičiau mama-mamai į LT arba gal yra Olandijoj kokia savanorė nes tai ką tave mokina totalus briedas-VISKAS nuo pat pradžių

Skraido,
Parašiau į až

Laba diena. Su didziausiu malonumu skaitau jusu knyga. Gyvename Didziojoje Britanijoje. Susilaukeme pirmagimio ir zinoma noriu suteikti jam viska kas geriausia. Todel be proto trokstu maitinti. Musu mazyliui 2 menesiukai. Iki siol su maitinimo problemomis nesusidureme, zindydavau kada kudikis isalkdavo,mazdaug kas dvi su puse ,kas tris valandas -pieno uzteko. Sunus gime 3450, svoris nukrito iki 3260, o siuo metu sveria 5880 g. Suprantu,kad svorio prieaugis geras ir del to nesiskundziu,taciau pastarasias dvi savaites pastoviai maitinu. Kudikis istustina kruti per 3 minutes, sprendziu pagal tai,kad neberyja pienuko. Perkeliu ant kitos kruties. Situacija ta pati. Kelios minutes ir zindymas baigtas. Po zindymo skatinu laktacija elektrine pompa, bet tai nepadeda uztikrinti geros laktacijos. Krutys suglebusios minkstos. Speneliai skausmingi,kadangi kudikis labai neramus ant kruties. Tampo i visus sonus,draskosi. Pavalges taip pat neramus,nori dar,duodu kruti-tuscios nezindzia. Savaime suprantama,nes pienelis nebebega.. Kreipiausi i zindymo specialiste. Pasak jos kudikis priglunda teisingai. Zinduko nenaudojam,is buteliuko kudikis negeria,isbandem keleta. Maitinu kas valanda. Nakti- kas dvi,tris. Sauskelnes 6 surenkame. Kas mano atveju yra ne taip? Ar mano sveikatos problemos turi tam itakos? Pries gimdyma iki astunto menesio geriau PTU nuo Greivso sindromo. Paskutini nestumo menesi skydliaukes hormonai susitvarke,todel vaistu vartojima gydytojo nurodymu nutraukiau.Dabar vaistu negeriu,vizitas pas gydytoja tik vasario pabaigoje. Ar gali skydliaukes bedos itakoti pieno gamyba? Tiek hyper tiek hipo? Labai noriu maitinti,taciau isties pavargau matyti kaip vaikas kas vakara uzmiega nedavalges ir per sapnus zindzia gaudydamas ora. Labai buciau dekinga jeigu atrastumete laiko pakomentuoti musi situacija,nes mano atveju pasiulos ir paklausos desnis sunkiai beveikia... Aciu

Miela Skraido,

pradžia („Tik gimęs labai greitai susirado krūtį ir laaaabai ilgai žindė“) buvo labai gera. Tačiau paskui, jeigu teisingai spėju pagal tekstą, labai greitai buvo peršokta į ydingai retą maitinimą su didelėmis pertraukomis: „ne rečiau nei kas 3-4 valandas“ gamtos programos fone reiškia „labai labai retai, tik kas 3-4 valandas“, o „6 val pertrauka“ naujagimiui yra vos ne amžinybė. Pirmosiomis dienomis jam reikėtų leisti būti „prilipusiam prie mamytės“ (lotyniškai mamma reiškia krūtis) beveik nuolat. O „vieno maitinimo metu kas 5-7 min keičiant krūtis“ kūdikiui leidžiama gauti tik pradinį liesesnįjį pieną...

Jūs tikriausiai dabar jau nebe ligoninėje, o namie, ir kiekvienos Jūsų minutės nebekontroliuoja gydytojai ir olandiškos laktacijos konsultantės. Siūlyčiau nurimti, atsipalaiduoti, pasimelsti už visą pasaulį ir pasikliauti tą pasaulį sutvėrusiu Dievu/Gamta. Pasikliauti, tai reiškia daryti kaip ji. O kaip gamtoje elgiasi “laukinės” mamos? Būna visą(!) laiką su savo naujagimiu, visur nešiojasi su savimi, guldo/migdo tiktai šalia savęs. Neskaičiuoja gramų, neturi elektrinių pientraukių ir kontrolinių svarstyklių, nežiūri į laikrodį... sunerimusius nedelsdamos glaudžia prie krūties, nes kūdikio riksmas džiunglėse būtų ir pranešimas grobuonims kur yra kūdikis.

Aišku, Jūsų namai – ne džiunglės, tačiau Jūs – homo sapiens, tikriausiai žinote , jog žmogaus, kaip biologinės rūšies, genai nuo “urvinių” laikų beveik nepasikeitė, ir Jūsų naujagimis tebėra “laukinis”. Taigi ir elkitės su juo kaip su tokiu... Turite gerą vyrą, pasinaudokite jo pagalba – paprašykite sudaryti kuo daugiau sąlygų Jums būti “laukine mamyte”.
Sėkmės visiems!

P.S.
Tarp teorinių atkaklios hipogalaktijos (nepakankamos pieno gamybos) priežasčių yra ir placentos liekana gimdoje. Tikriausiai to neatsitiko?
Dar labai labai svarbu, kad kūdikis NE ČIULPTŲ, o ŽĮSTŲ

Dėkoju už atsakymą

Na, jis pats naktį iki 5-6 valandų išmiegodavo, o man buvo sakyta, kad vieną kartą per parą galima ir kūdikio nežadinti, jeigu tiek miega (tai buvo dar kai neprimaitinau). O šiaip jau žadinu visada

O ką Jūs galite atsakyti į tai, kad kai vieną naktį ištisai maitinau jis neprisiusiojo nei vienos sauskelnės, o ryte, kai daviau mišinuko, šlapimas buvo tamsokas? Ar tai nereiškia, kad išties trūksta skysčių? Kiek laiko taip gali ištverti kūdikis? Nemanau, kad pieno padaugės per 1-2 dienas...

Mane neramina, ar įmanoma dar išbristi iš šios padėties, ar tas prarastas laikas gali būti "sugrąžintas". Ar gali padaugėti pieno ir kaip sumažinti duodamą kiekį mišinuko...

Miela Skraido,

Taip, tą vieną naktį, kai kūdikis neprišlapino nei vienų sauskelnių, o ryte šlapimas buvo tamsokas, skysčių kūdikiui tikriausiai trūko. Nebūtų gerai, jei tai tęstųsi ilgai.

Padaugėti pieno motinos krūtyse gali tik daugiau, t.y., dažniau ir ilgiau žindant, o sumažinti kūdikio išgeriamo mišinuko kiekį galima tik mažiau jo duodant kūdikiui... Žinia, jeigu kūdikis prisigers mišinio iki soties, ilgai truks kol jis vėl išalks ir turės progos priglusti prie krūties ir žindimu pasiimti ten pagamintą mamytės pieną ir paprašyti naujo. Dar geriau būtų, jeigu palaipsniui vis labiau mažinamą mišinio porciją kūdikis gautu per žindymo papildiklį, t.y., plonu lanksčiu vamzdeliu/kateteriu, pritvirtintų pleistriuku šalia spenelio. Tuomet, kudikis gaus maisto ir tuo pačiu toliau žįs „tuščią“ krūtį, skatindamas naujo pieno gamybą joje (prolaktino – pieno gamybos – refleksas)

Klausiate, ar įmanoma “išbristi”? Dabar populiarus, gal ir Jums jį teko išgirsti, toks posakis : “pienas gaminasi mamos galvoje” ar panašiai... Kad bent jau pieno tekėjimas iš krūties tikrai priklauso nuo aplinkos ir aplinkybių, nuo minčių, taigi ir nuo abejonių, ir nuo noro-nenoro, jau seniai mokslo įrodyta (pieno tekėjimo refleksas)

Jeigu tikrai žinote, jog nesinešiojate placentos liekanos gimdoje... tada Jums nėra jokios jokiausios priežastėlės abejoti savo gebėjimu pagaminti Jūsų krūtyse tiek pieno kiek jo reikia Jūsų vaikui. Tiesiog nebeabejokite (= nebesistenkite abejoti) . Nes abejoti = nuvertinti savo moterystę. Tai būtų nesąžininga Jūsų kūno atžvilgiu: kas, jeigu ne jis, išnešiojo ir pagimdė 4 kg sveriantį puikiausią kūdikėlį su viskuo ko tik reikia, ir kuris „Tik gimęs labai greitai susirado krūtį ir laaaabai ilgai žindė“? Pažiūrėkite į jį – juk tai pats tikriausias „dešimtukas“ Jūsų moterystei. Pieno gamyba Jūsų normaliose krūtyse, yra lengva dainelė, palyginus su tuo ką jau padarėte. Tačiau nėštumo metu neturėjote pasirinkimo. O štai kai galite rinktis... Ar tikrai nesate linkusi gailėtis savęs avansu (ar tikrai per gimdymą ne pati pasirinkote ne visai gamtišką sprendimą užtušuoti vaistais galimus natūralius jutimus?). O dabar vėl, įtariu, dar esate neapsisprendusi ar tikrai norite žindyti – „Nemanau, kad pieno padaugės". Gali būti, jog dar vis skraido blaškosi po Jūsų galvelę tokia abejonė. Negi tikrai vis dar laukiate - tarsi indulgencijos - patvirtinimo „kad tikrai ne visoms motinoms duota savo vaikus natūraliai maitinti...“?
NEDUOTA TOMS, KURIOS NENORI

Gerb. Gydytojau,

nepasirinkau, kad mane skatintų ir netikiu, kad paskatinto gimdymo jutimai yra natūralūs (su sarėmių registravimo aparatu ant pilvo, nuolat į veną leidžiamu oksitocinu, didinama jo doze, nes kaklelio atsivėrimas sustoja, ėjimu į tualetą su lašeline ir pan. tikrai sunku jaustis tikra MOTERIMI, nes kažkas jau suabejojo tavo galimybe natūraliai pagimdyti), bet deja, gydytojai nebeleido ilgiau laukti ir gasdino galimomis laukimo pasekmėmis bet pasirinkau nuskausminimą, nes man jau atsijunginėjo sąmonė ir išsigandau, kad išvis nebesugebėsiu išstumti vaiko. Ir sugebėjau na bet ši tema ne apie tai.

Kūdikis buteliuko ir čiulptuko neragavęs - mišinuką gauna tik per Jūsų minimą papildiklį. Ir taip jau beveik 3 savaites.

Buvau tikra, kad maitinsiu natūraliai dar nėštumo metu, bet ne visada viskas pavyksta taip kaip norisi.

Šiuo metu mano sūneliui 3 savaitės ir 2 dienos. Suvalgo apie 320 ml mišinuko, bet jaučiu, kad ir su tokiu kiekiu jis nuolat alkanas. Priaugo 470 g (mažiausias svoris 3700, dabar 4170). Bandysiu po truputį diena iš dienos mažinti mišinuko kiekį ir tikėti, kad viskas bus gerai.

Ačiū

man uzkliuvo sita vieta, jusu pasisakyme:
Matinti stengiuosi ne rečiau nei kas 3-4 valandas, visada žadinu, maitinu krūtimi apie 30-45 min vieno maitinimo metu kas 5-7 min keičiant krūtis (taip patarė laktacijos specialistė, nes kūdikis pasak jos turi būti aktyvus žindėjas)


gal vieno maitinimo metu reiketu nekaitalioti taip daznai krutu? Nes jam gali pastoviai kluti tik tas pirmas liesas Mp, o riebesnio nespeja pasiekti..del to ir svoris nelabai auga..?..
Kitas dalykas.. rasti kazkoki buda, kaip nusiraminti..pamirkti siltoj vonioj, ramiai pakvepuoti, zindant galvoti kaip jus mylit ji..ir pabandyti pajusti tiesiog malonuma..kad glaudziat, kad yra..kad viskas bus gerai..ir paciai sau viduj ir prie jo kalbeti ir pazindzius..kokie jus malaciai kaip augat..zodziai turi savybe pildytis..ypac tie gereji:)

pozityvumas..tikejimas..uzsidarymas, sau viduj nuo to, kas jus trikdo ir visaip kaip megina itikinti, kad tai neimanoma..labai sumazina sansa is to isbristi..



[quote=Skraido,2013 01 07, 11:28]
Laba diena,

prašau patarimo.

Miela Inga,

gali būti, jog prieš dvi savaites atsiradęs kūdikio noras dažniau (“pastoviai”) žįsti yra susijęs su jo “augimo šuoliu”. Pusantro mėnesio amžius tam būdingas.
Pagreitėjus augimui, vaiko organizmas intensyviau naudoja „statybines medžiagas“ ir energiją. Ir nors tada kūdikis greičiau ir pilniau įsisavina maisto medžiagas iš motinos pieno, „šuolio“ metu jų gali nebeužtekti. Kūdikiui reikia, kad dabar motinos krūtyse pieno atsirastų daugiau, negu ten būdavo lig šiol. Labiau išalkęs, kūdikis stengsiasi pasiimti iš motinos krūties viską, kas įmanoma. Ir prašo dar.
„Augimo šuolio“ metu kūdikis atrodo nuolat alkanas: vienam pamaitinimui jam nebeužtenka vienos krūties, norėtų žįsti beveik be perstojo visą dieną, o naktį atsibunda daugiau kartų.

Dažnesnis ir ilgesnis žindymas yra papildomo pieno „užsakymas“. Tačiau nepritarčiau Jūsų skubėjimui kūdikį atitraukti nuo vienos krūties ir perkelti prie kitos. Per tas tris minutes vaikelis lengvai išžinda už spenelio susirinkusį pradinį pieną, o paskui jau latakėliais, veikiant pieno tekėjimo refleksui, atstumiamas toliau krūtyje esantis pienas. Tam refleksui sužadinti kūdikis turėtų atlikti kažkiek smulkesnių (be rijimo) žindimo judesių. Jeigu nepalaukus kol jis tai padarys, kūdikis perkeliamas prie antrosios krūties, iš kurios jis vėl greitai be didesnių pastangų vėl gaus tenai ančiuose laukiantį pieną, jis atpras stengtis pieno tekėjimo refleksą žadinti ir palaukti kol pienas vėl ims tekėti...

Toks greitas krūtų kaitaliojimas gali būti ir kūdikio neramumo priežastimi... Nes iš abiejų krūtų prisivalgius tik pradinio (liesesniojo ir saldesniojo pieno), dėl nesuspėtos plonojoje žarnoje įsisavinti pieno cukraus laktozės pertekliaus, sustiprėja rūgimas storojoje žarnoje ir tai gali sukelti kūdikio pilvelyje pūtimą ir skausmingus diegliukus...

Jeigu kūdikėlis naktį neatrodo sotus ir dažnai praalksta – tegu žinda ir tada.
Guldykite/migdykite šalia ir glauskite prie krūties, jei atrodo išalkęs. Per du mėnesius net 2,620 kg priaugęs kūdikis tikrai nebus taip išsekęs ir nusilpęs, jog neprašytų valgyti išalkęs. Ir prisiminkite: tegu žinda iš vienos krūties kuo ilgiau, neskubėkite kelti prie kitos krūties. O jeigu vaikelis ir dieną ir naktį žįs po nedaug ir norės tai daryti/valgyti dažniau – tegu taip ir daro. Juk vis tiek visą laiką esate kartu. Beje, dažnas žindymas nedideliais kiekiais turi dar vieną privalumą – neištampo krūtų