Kas lemia žindymo sėkmę?

Nabet as nenoriu kadjis antmanespastoviai kabetu..turiu multi mam ir kompresiukus ir krema bet vistiek jau skauda.

Na žindymo pradžia dažniausiai ir būna tokia.
Su laiku atsiras šioks toks ritmas.
Bet pirmi keli mėnesiai, o kartais ir daugiau dažnai ir būna tokie - kad maitini ir maitini, rodos nieko kito ir neveiki.
Kūdikiui juk ne tik maisto reikia, jam svarbu jausti mamą.

Gal ne viską teisingai darote, blogai paduodate krūtį - galite pasikonsultuoti su žindymo konsultante.

Na jei skauda, reiškia negerai apžioja. Geriausia būtų kreiptis į žindymo specialistę, kad pažiūrėtų, kaip vaikas žinda ir pagelbėtų išmokyti vaiką taisyklingai žįsti. O kad naujagimis nori nuolat kabėti yra visiškai normalu. Tam jis turi daug svarbių priežasčių Visa tai laikina, o vaikui be galo svarbu. Sėkmės ir kantrybės

Kuo daugiau darykite oro vonių krūtims, palikite pieno lašelį, kad nudžiūtų, netepliokite kremais nuolat, geriau daugiau oro; stebėkite, ar taisyklingai vaikas apžioja.
Krūtys, žindymas kūdikiui suteikia ne tik maisto/vaisto, bet ir ramina nervų sistemą, tad ypač svarbu kuo daugiau šalia savęs laikyt, jei buvo sunkus nėštumas ir/ar gimdymas. Jūs šiuo metu savo vaikui esate visas pasaulis, tad bent pirmą mėnesį neribokite laiko prie krūties.

Aciu uz atsakymus..taip nestumas buvo lb sunku visa laika turejaupproblemu su sveikata ir tausojanti rezima, ogimdymas buvo CP planinis. Kalbant apie vaika, tai sakyciau pirmas vaikas tada galvociau kad ko nemoku, bet su dukra nebuvo bedu kiek pamenu. Matinu tarkim valanda laiko pusvalandi is ppuses kita ousvalandi is kitos ..rrodos traukia, bet matyt normaliai neistraukia..o tada klykimas. Bandziau tuot misini po to tai suvalgo dar visa norma. Reiskia jam truksta. Dabar nutraukiau pieno, tai suvalge 100 ml ir miega ramus.matyt nusitraukti teks.

Pasitikrinkit, ar su liežuvio pasaitėliu viskas gerai, gal vaikui sunku žįsti.

Jei manote, kad trūksta pieno (tuomet šlapinasi mažiau nei 6k. per dieną, neauga), žinda neefektyviai, kuo greičiau pasikvieskite žindymo konsultantę, kuri gyvai apžiūrės ir patars; pritariu Justesea, prisegtas pasaitėlis yra labai reali galimybė, būtinai tegul specialistas patikrina.
Nepanikuokite, užtikrintai imkitės priežasčių ieškojimo, nes nusitraukinėti pieną ne visoms išeina ilgai, o ir prarandamas intymus kontaktas su kūdikiu, kurio, manau, jums abiems taip reikia, ypač jūsų aplinkybėmis.

Na mum dar ligoninei viena gyd lyg kibo del pasaitelio, bet pobto sako kad nea, o ji jau paziurejo 4 viso pefistres ir visu klausiau del pasaitelio sake visjas gerai. Na as jam ir kruti duodu ir nutraukiu piena, ziuresim kaip mum cia seksis. Aciu !

O negali but, kad jam is buteliuko lengviau ir paprasciau traukt pienuka, nei is kruties. Gal dar daugiau kantrybes reik, kad ismoktu?

Na irgi variantas..tuo labiau kad jis pradzioj ir gavo is buteliuko misinuka o ne kruti...ir pirmas naktis leido irgi maitinamas misiniu..as po cp nlb galejau juo rupintis, gal ir cia priezastis.

Sveiki, aš su problemėle čia pas jus. Gal labiau su baime ir abejone. Už kelių mėnesių susilauksiu dukrytės, labai noriu maitinti pati, bet baiminuosi, kad nelabai pavyks. Gasdina mane žindymo patirtis su sūneliu. Po CP niekaip neatsirado pieno, priešpienio kažkiek buvo, o krūtys tikro pienelio nesipildė nei antrą, nei trečią parą. Laikydamasi daktarės nurodymų, nuolatos daviau mažyliui krūtį, bet rezultato nebuvo, pieno neatsirado, tad buvo duodamas mišinukas, nes vaikui trūko maistelio. Man po tų dviejų dienų žindymo spenelius taip skaudėjo, kad net nemoku apsakyti. Kraujo nebuvo, ir žaizdelių nesimatė, bet skausmas toks, kad silpna pasidarydavo vien pagalvojus apie artėjantį maitinimą. Šeštą parą pabudau naktį su tokiomis pritvinkusiomis krūtimis, kad pačiai buvo kuo stebėtis. Bet maitinti ilgai nepavyko, vaikas ėmė tik vieną krūtį, kiekvienas maitinimas buvo didelis skausmas, per ašaras ir nenorą. Nors ir konsultantės ligoninėje rodė,kaip teisingai vaikeliui krūtį apžioti, kaip paduoti, ir pati nemažai informacijos prisiskaičiau, nesigavo man nieko ir viskas. Šiaip ne taip, maitindama iš vienos krūties, sulaukėme trečio mėnesio, prasidėjo primaitinimas buteliuku ir viskas tuo baigėsi. Dabar, artėjant mažylei, jaučiu iki kaulų smegenų, kaip labai noriu maitinti pati... Noriu to gražaus, ramaus, mielo žindymo, kuriuo mėgaučiuosi ir aš, ir mano mažylė. Ne ašarų, blaškymosi, nervų ir baimės, o ramybės ir supratimo, kad savo vaiką esu pajėgi maitinti pati. Kaip tą padaryti? Dabar irgi laukia CP. O jei scenarijus kartosis, ir pienas vėlgi atsiras tik daug vėliau. Ar vėl duoti vaikui krūtį, ko pasekoje vėl liks nesveikai skaudantys speneliai? Beje, jie man yra plokšti, gal dėl to vaikas krūties labai ir nenorėjo... Ar įmanoma kažkaip paskatinti pieno atsiradimą po operacijos? Gal iš anksto įsigyti antspenius? Jau nebežinau visai, jaučiuosi pasimetusi, o artėjantis žindymas kelia vien stresą, bet jaučiu, kad kažkaip užkoduoju save nesėkmei.

Labai džiugu skaityti apie tokį didelį norą. Didžiausias patarimas būtų - pasisamdyti specialistę žindymo konsultantę, kuri galėtų padėti ir ligoninėje, ir namuose, bei pakalbėt apie pirmą patirtį dar iki gimdymo.
Dabar pasvarstysiu, gal ir jums kils kokių minčių. Pirmakartėms pienas dažnai ateina maždaug diena vėliau nei su paskesniais vaikais, tad labai galimas dalykas, kad šįkart jis atsiras penktą dieną, jei ne anksčiau. Vėlesniam pieno atsiradimui įtakos turi ir gimdymo būdas (labai sunkus vaginalinis gimdymas, naudoti medikamentai, CP..), todėl ypač po jūsų patirties dėčiau visas pastangas surasti, kas atliktų "švelnų" cezarį (pvz. šitoj nuorodoj) - kūdikis būtų iškart dedamas ant krūtinės žįsti (jei norėtų), virkštelė būtų nukerpama kuo vėliau (taip, tai įmanoma), dalyvautų vyras ir pan. Taip pat labai svarbi jūsų sveikatos būklė, tad mankštinkitės, valgykite sveikai, ruoškitės psichologiškai, kad jaustumėtės kiek įmanoma geriau. Pirmos dienos yra svarbiausios užtikrinti pakankamą pieno kiekį vėliau, tad turėkite kiek įmanoma daugiau paramos, pagalbos. Plokšti speneliai tikrai gali daryti įtaką sėkmingam žindymui, pieno kiekiui, todėl apsiginkluokite žiniomis: pasiskaitykite čia. Galite nusipirkti antspenius (jų būna skirtingų dydžių, atkreipkite į tai dėmesį), bet prieš naudodama, pirmiausia išbandykite šiuos patarimus: prieš žindydama pienotraukiu ištraukite spenelį; stimuliuokite spenelį šaltu kompresu, kad jis išsišoktų; atitraukite aureolę prieš kūdikiui apžiojant; suraskite žindymo poziciją, kuri leistų jums prilaikyti krūtį ir kūdikio galvą, kol ieškote teisingo apžiojimo. Žinokite, kad stipriam guviam kūdikiui bus lengviau žįsti, tad kreipkite į tai dėmesį. Jei būtų taip, kad vėl neimtų vienos krūties - nesigraužkite, ir viena krūtimi puikiai galima žindyti.
Galiausiai, žinokite, kad yra maža tikimybė, jog teks primaitinti. Ji yra maža, bet yra, turėkite tai omeny, ir jei po visų pastangų teks primaitinti ar kitos mamos pienu, ar mišinuku, darykite tai ramia širdimi - kaip motina savo pareigą atlikote, dėjote visas pastangas ir išspaudėte maksimumą. Jei vėl prireiktų primaitinti, darykite tai iš taurelės ar šaukštelio, kad išsaugotumėte žindymą. Svarbiausia, priimkite situaciją tokią, kokia ji yra, ir keiskite tai, ką įmanoma pakeisti, susitaikykite su tuo, ko neįmanoma. Nusiraminkite ir pasitikėkite savimi ir vaiku. Dideliausios jums sėkmės