Esu Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, trijų vaikų tėtis. Jau trisdešimt metų dirbu poliklinikoje, o per budėjimus ligoninėje turėjau džiaugsmo sutikti ir nemažai naujagimių. Visada norėjau ne tik gydyti ligonius, bet ir padaryti kažką dėl to, kad žmonės nesirgtų. Medicinos mokslas teigia, jog motinos pienu maitinti, ilgiau žindyti kūdikiai auga stipresni ir sveikesni. Todėl mano mylimiausias profesinis arkliukas yra natūralaus kūdikių maitinimo ŽINDYMO - propagavimas.
Per daugelį metų surinktas žinias ir savo patirtį sudėjau į knygą Kūdikio žindymas: Nepakeičiamas kaip motinos meilė, šiemet pasirodžiusią jau trečiuoju, papildytu, leidimu. Gal ir ne viskas ten sutilpo, gal ką svarbaus pamiršau ar ne taip parašiau. Todėl ypač lauksiu skaitytojų kritiškų pastabų ir pageidavimų ateičiai.
O šioje temoje jus visus - mielas mamytes ir ryžtingus tėvelius, rūpestingas močiutes, gerbiamus daktarus ir gailesningasias sesutės maloniai kviečiu pasidalinti savo džiaugsmais, rūpesčiais ir įspūdžiais apie asmeninius, šeimyninius ir visuomeninius ŽINDYMO REIKALUS.
Man labai įdomi Jūsų nuomonė: kas juos lemia ar prigimtis, ar medicina, gimdymo namai ir daktarai, šeimos gerovė, maistas ir darbas, artimųjų ir visuomenės pažiūros? O gal mamos žinios, išsilavinimas, asmenybės branda...? Ar dar kas nors? Ir kas svarbiau galėjimas/negalėjimas ar noras/nenoras žindyti? Diskutuokime, klauskime, atsakykime vieni kitiems ir nuoširdžiai patarkime.
Vardan SĖKMĖS
