Laba diena,
Labai ačiū už nuostabią Jūsų knygą "Kūdikio žindymas", kurią įsigijau Vagos knygyne. Tik ją gal reikėjo įsigyti ne dabar, o anksčiau, prieš gimdymą. Patariu visoms būsimoms mamytėms būtinai ją įsigyti ir turėti namuose. Perskaičiau visą, bet vis tiek labai prašau Jūsų asmeninio patarimo, pagalbos. Turiu sūnelį 1 mėn. ir 2 sav. Iki trijų savaičių maitinau be problemų, valgė daug ir dažnai, per mėnesį priaugo 1,1 kg. Bet po trečios savaitės turėjau tokių nemalonumų, teko paverkti, pasinervuoti ir man pasirodė, kad pieno sumažėjo, bet kaip dabar perskaičiau Jūsų knygą, tai supratau, kad paprasčiausiai sutriko pats tekėjimas. Na, bet mano sūnelis pradėjęs valgyti pradėdavo rėkti,spardytis, springti
pagalvojau,kad trūksta pienelio ir gydytoja patarė primaitinti mišinuku:). Nedaviau, tik labai retai, bet ir jo išgerdavo labai mažai. Čia padariau klaidą. O dabar jau daugiau nei savaitė, iš vis atsisako imti krūtį,tik pradeda žysti ir pradeda rėkti ir taip kas kartą, nors atrodo niekas nepasikeitė, tik paragavo iš buteliuko ir ko gero suprato,kad geriau išsireikalauti iš jo gerti, nes taip yra lengviau. Iš buteliuko geria
ir mano pieną. Tai dabar nusitraukinėju pieną ir duodu iš butelliuko ir dar
kartą kokį mišinuko per parą arba visai neduodu. Draugė patarė iš vis neduoti buteliuko, taip ir dariau kelias dienas, rėkė nežmoniškai, bet vis tiek nežindo
krūties,tik truputį. Aš ir stresuoti pradėjau, kiekvienas bandymas pamaitinti nesigauna, tik naktį pora kartų žinda ir tai nenoriai. Pabūgau laikyti vaiką alkaną, ir eksperimentuoti su tokiais valgymais ir nevalgymais. Ką man daryti, maitinti pati aš labai noriu. Pirma pasiūlau krūtį, jei neima, tai pieną nusitraukiu, bet žiūriu,kad ir jo pradeda mažėti arba aš jo neištraukiu pati. Žinau,kad aš neištraukiu viso,nes vaikas tik gali tą padaryti, bet vis tiek noriu palaikyti laktaciją. Ką man daryti, kol dar visai nesumažėjo pieno ir sugrižti į normalų maitinimą Dabar nusitraukiau su rankomis, tai iš abiejų pritraukiau apie 100 ml. Ar man jį toliau laikyti alkaną ir tikėtis,kad iš bado vis tiek pradės traukti krūtį? Bet bijau,kad kas jam neatsitiktų su virškinimu ir iš vis su nervukais nuo to rėkimo ir pastovaus alkio. ir pati pradėjau nebesuprasti ko jis nori. Viskas išsiderino. Vakar buvom pas gydytoją, tai per 12 dienų priaugo 400 gr. Atrodo neblogai.Gydytoją patarė prisitaikyti prie jo norų ir duoti jam buteliuką ir nedirginti jo, nes jam įtaria širdies užesiukus ar netgi širdies ydą, bet ji atsirado panašiai, kaip jis pradėjo atsisakyti krūties, nuo gimimo nebuvo. Na čia gal sutapimas. Vasario 1 d. važiuosim pas kardiologus į klinikas tikslesnei diagnozei. Tik aš suprantu tokį dalyką, kad pieno nutraukimas pastovus, o ne kūdikio žindymas, tai pradžia pienelio pabaigos. Beje,tai trečias sūnus, kitus iki trijų mėnesių maitinau, vienam tuoj 16 metų, kitam 7 metai. Bet,manau,jei būčiau turėjusi tokią knygą kaip Jūsų, tai galėjau maitinti labai ilgai. O mūsų vaikų pediatrės tai eina lengviausiu keliu ir susidaro įspūdis toks,kad labai nepropaguoja maitinimo motinos pienu, kaip ir anksčiau

. Ir tai labai lūdina, į jas geriau šiuo klausimu nesikreipti. Labai laukiu pagalbos. Ačiū.
Papildyta:
QUOTE(ekantaute @ 2013 01 19, 13:27)
Laba diena,
Labai ačiū už nuostabią Jūsų knygą "Kūdikio žindymas", kurią įsigijau Vagos knygyne. Tik ją gal reikėjo įsigyti ne dabar, o anksčiau, prieš gimdymą. Patariu visoms būsimoms mamytėms būtinai ją įsigyti ir turėti namuose. Perskaičiau visą, bet vis tiek labai prašau Jūsų asmeninio patarimo, pagalbos. Turiu sūnelį 1 mėn. ir 2 sav. Iki trijų savaičių maitinau be problemų, valgė daug ir dažnai, per mėnesį priaugo 1,1 kg. Bet po trečios savaitės turėjau tokių nemalonumų, teko paverkti, pasinervuoti ir man pasirodė, kad pieno sumažėjo, bet kaip dabar perskaičiau Jūsų knygą, tai supratau, kad paprasčiausiai sutriko pats tekėjimas. Na, bet mano sūnelis pradėjęs valgyti pradėdavo rėkti,spardytis, springti
pagalvojau,kad trūksta pienelio ir gydytoja patarė primaitinti mišinuku:). Nedaviau, tik labai retai, bet ir jo išgerdavo labai mažai. Čia padariau klaidą. O dabar jau daugiau nei savaitė, iš vis atsisako imti krūtį,tik pradeda žysti ir pradeda rėkti ir taip kas kartą, nors atrodo niekas nepasikeitė, tik paragavo iš buteliuko ir ko gero suprato,kad geriau išsireikalauti iš jo gerti, nes taip yra lengviau. Iš buteliuko geria
ir mano pieną. Tai dabar nusitraukinėju pieną ir duodu iš butelliuko ir dar
kartą kokį mišinuko per parą arba visai neduodu. Draugė patarė iš vis neduoti buteliuko, taip ir dariau kelias dienas, rėkė nežmoniškai, bet vis tiek nežindo
krūties,tik truputį. Aš ir stresuoti pradėjau, kiekvienas bandymas pamaitinti nesigauna, tik naktį pora kartų žinda ir tai nenoriai. Pabūgau laikyti vaiką alkaną, ir eksperimentuoti su tokiais valgymais ir nevalgymais. Ką man daryti, maitinti pati aš labai noriu. Pirma pasiūlau krūtį, jei neima, tai pieną nusitraukiu, bet žiūriu,kad ir jo pradeda mažėti arba aš jo neištraukiu pati. Žinau,kad aš neištraukiu viso,nes vaikas tik gali tą padaryti, bet vis tiek noriu palaikyti laktaciją. Ką man daryti, kol dar visai nesumažėjo pieno ir sugrižti į normalų maitinimą Dabar nusitraukiau su rankomis, tai iš abiejų pritraukiau apie 100 ml. Ar man jį toliau laikyti alkaną ir tikėtis,kad iš bado vis tiek pradės traukti krūtį? Bet bijau,kad kas jam neatsitiktų su virškinimu ir iš vis su nervukais nuo to rėkimo ir pastovaus alkio. ir pati pradėjau nebesuprasti ko jis nori. Viskas išsiderino. Vakar buvom pas gydytoją, tai per 12 dienų priaugo 400 gr. Atrodo neblogai.Gydytoją patarė prisitaikyti prie jo norų ir duoti jam buteliuką ir nedirginti jo, nes jam įtaria širdies užesiukus ar netgi širdies ydą, bet ji atsirado panašiai, kaip jis pradėjo atsisakyti krūties, nuo gimimo nebuvo. Na čia gal sutapimas. Vasario 1 d. važiuosim pas kardiologus į klinikas tikslesnei diagnozei. Tik aš suprantu tokį dalyką, kad pieno nutraukimas pastovus, o ne kūdikio žindymas, tai pradžia pienelio pabaigos. Beje,tai trečias sūnus, kitus iki trijų mėnesių maitinau, vienam tuoj 16 metų, kitam 7 metai. Bet,manau,jei būčiau turėjusi tokią knygą kaip Jūsų, tai galėjau maitinti labai ilgai. O mūsų vaikų pediatrės tai eina lengviausiu keliu ir susidaro įspūdis toks,kad labai nepropaguoja maitinimo motinos pienu, kaip ir anksčiau

. Ir tai labai lūdina, į jas geriau šiuo klausimu nesikreipti. Labai laukiu pagalbos. Ačiū.
Tiesa, gal tai ir nėra labai svarbu, bet šis sūnelis, beje vardas Norvydas

, gimė pora savaičių anksčiau,pati gimdžiau,bet pats gimdymas buvo stipriai skatinamas, kelios lašalinės stiprių skatinamųjų ir dar į veną papildomai leido. Gydytojams pasirodė,kad jei po 4 valandų nuo vandenų nubėgimo nėra normalių sąrėmių, tai reikia būtinai skatinti. Mano nuomonės niekas neklausė, nors ir prašiau,kad gal dar palaukime, viskas pajudės. Dar po keturių valandų pagimdžiau taip ir pagimdžiau su tomis lašalinėmis iki galo,be jokių plyšimų ir komplikacijų.