Dėja, dažnai atsitinka taip, kaip jus rašote. Kiekviena problema yra sprendžiama atskirai. Dėl to šildymui, vėdinimui ir kondicionavimui naudojamos 3 skirtingos sistemos, kurios kartais net prieštarauja viena kitai. Arba bandoma surasti išeitį iš esamos padėties, bandant priversti vieną iš pasirinktų sistemų atlikti jai nebūdingas funkcijas... O kodėl ne pagalvojus apie viską kartu ir sukurti vieną kompleksišką sistemą?
Dar daugiau - daugelis ne pagalvoja apie tai, kokį efektą nori gauti ir renkasi vieną ar kitą sistemą vien dėl to, kad išgirdo iš kaimynų, kad "ji yra labai populiari".
- Jūsų vienintelis tikslas yra pasigirti prieš kaimynus, kad turite pačią populiariausią sistemą?
- Populiarumas yra svarbiausias sistemos parametras?
Galiu papasakoti kaip aš įsivaizduoju idealu parinkimo procesą.
Pvz. - vonia. Ten niekada nereikia šaldyti. Nepatartina tiesiogiai paduoti šviežio oro, o atvirkščiai - reikia labai intensyviai šalinti vandens garus bei parfumerijos kvapus, kad nepatektų į kitas patalpas. Vadinasi, užduotis - šildyti bei ištraukinėti orą.
Kaip tą geriau daryti?
Dažniausia vonios patalpą yra gerai izoliuota nuo lauko, todėl nėra aktualu užblokuoti šaltį, besiskverbianti iš lauko ir tam sukoncentruoti šildymo galingumą kažkokioje konkrečioje vietoje, tad būtu idealiai - tolygiai pasiskirstyti šildymo galią per visą ertmę. Vadinasi, geriausia - spindulinis arba grindinis šildymas.
Tiesa, koncentruoto šildymo reikia rankšluosčių džiovinimui. Tad, gyvatukas būtinas. Jei yra langelis į lauką - ten irgi patartina turėti nedidelį šilumos šaltinį, tad galima šios du klausimus išspręsti kartų, pakabinant gyvatuką po langų. Jei jau kabinam gyvatuką, tai pigiausia pasirinkti jį tokio didžio, kad pilnai padengtų vonios šildymo poreikį. Tačiau, šis sprendimas turi trūkumų. Šiltam orui niekas netrukdo kilti į viršų, kur jis ištraukiamas vėdinimo sistemos, o į apačią jis nusileidžia kiek atvėsus ir - tik tą dalis, kurią nespėjo ištraukti vėdinimas. Vietoje ištraukto oro, pro durų apačią, į vonią plusta vėsesnis kambario oras, kurio niekas nešildo. Ne itin ekonomiškas ir ne itin komfortiškas šildymo būdas.
Rankšluosčių džiovinimui daug šilumos nereikia, tad galima apsiriboti mažo galingumo gyvatuku, ir priedo įrengti gerokai efektyvesnė šildymo sistemą.
Spindulinis suteikia komforto jausmą, lyg degtumėtės saulėje. Visi paviršiai kur patenka spinduliai būtu įšilę, ir tik nuo jų kažkiek įšiltu oras. Kadangi sistema šildo tiesiogiai žmogų, jam yra pakankamai šilta jau prie gerokai žemesnės temperatūros nei paprastai. Tai yra gerai tuo atžvilgių, kad:
- mažesnės šilumos nuostoliai per sienas;
- mažesnės šilumos nuostoliai su ištraukiamu oru (tačiau, jos galima sugrąžinti jei naudosite rekuperatorių, o ištraukimo ortakis bus tinkamai izoliuotas);
- nėra problemos kaip pašildyti besiskverbianti pro durų apačią kambario orą, nes vonioje bus palaikoma tokią pat temperatūrą kaip kambaryje;
- intensyvus ištraukimas pritraukia iš kambario tiek šilto oro, kad (kartu su gyvatuku) pakanka kompensuoti tos nedidelės šilumos nuostolius, kurie yra vonioje ir ten be jokio papildomo šildymo yra palaikoma normali temperatūra. Spinduliavimas įjungiamas tik tuomet, kai ketinate nusimaudyti.
- Nereikia specialaus energijos šaltinio. Tokiam šildymui dažniausia naudojama elektra. Nors elektros kaina yra nemaža, tačiau turint omenyje, kad spinduliavimas dirba tik kelias valandas per savaitę, tai yra žymiai pigiau negu ištisai (168 val/sav) šildyti vonią vandenių.
Tačiau, šį sistema turi ir trūkumų bei apribojimų.
- grindų temperatūra ne bus aukštesnė už kambario temperatūra, tai blogai kadangi vonioje norėtųsi vaikščioti basomis, o plytelės labai gerai traukia šilumą iš žmogaus. (Kad tuo nebūtu, patartina jos įšildyti net iki 30 "C.) Tenka naudoti kilimėlius.
- negalima naudoti pigių, neapsaugotų nuo drėgmės šildymo prietaisų;
- nepatartina apsiriboti vienu šildymo prietaisu, reikia naudoti bent du, kad niekur nesusidarytų šešėlis ir žmogus būtu "apšviestas" iš visų šonų - dėl to išauga sistemos kainą.
Grindinis šildymas yra labai patrauklus.
- Nuo šiltų grindų oras kyla į viršų ir tokiu būdu tolygiai sušildo visą vonios ertmė.
- Bent dalinai išsprendžia, plustančio iš kambario, vėsesnio oro problemą. Tas oras bent jau nesugeba atšaldyti grindys, be to - kiek pakeliavus palei šiltas grindis vėsesnis skersvėjukas, vis gi, sušyla ir dingsta.
- Kadangi vonioje reikia palaikyti gerokai aukštesnė temperatūra, tai grindys įšyla gan smarkiai, jų temperatūrą yra arti 30"C ir galima stovėti basomis, neančiaut diskomforto.
- Kuo šiltesnis oras, to daugiau drėgmės į jį gali tilpti kol prisisotins iki rasos taško ir pradės kondensuotis ant sienų bei veidrodžių. Tad galima, nedidinant vėdinimo džiovinti daugiau drabužių, ilgiau mėgautis itin karštų dušu kol sienos pradės "verkti".
Trūkumai nėra tokie dideli:
- labai didelis inertiškumas neleidžia greitai sušildyti patalpos, todėl šildymas vietoje poros valandų per savaitę yra įjungtas visą laiką. Tačiau, turint omenyje, kad vonios nuostoliai sudaro nedidelę dalį viso namo šilumos poreikio, tai nėra didelė tragedija.
- Reikia atskiro šilumos šaltinio vandeniui pašildyti. Nėra didelės problemos žiema, jei name naudojama vandeninė šildymo sistema. Reikia tik atvesti vamzdelius ir pastatyti vožtuvą, kuris ribotu grįžtančio vandens temperatūrą. O vasara, ir grindiniam šildymui ir karšto vandens gamybai tenka naudoti elektrą, arba rinktis ŠS, turintį priedą karšto vandens gamybai.
Pasveriant visus argumentus, renkatės tą variantą kurio privalumai jums yra labiau aktualus:
a) Mažesnė įrengimo kaina bei paprastumas (patikimumas), kai komfortas yra trečiaeilis dalykas - tik gyvatukas.
Ekonomiškumas, laisvė rinktis bet kokią šildymo/vėsinimo įrangą namui, neprisirišant prie vonios šildymo, noras "pasideginti saulėje" - spindulinis.
c) Šiltos grindys bet kuria kaina - grindinis.
Analogiškai turėtu būti svarstomas sistemų parinkimas ir kitoms namo patalpoms.
Čia geras pavyzdys normalios diskusijos pavyzdys.
Žinoma visam namui išsirinkti šildymo, vandens ruošimo, vėdinimo ir vėsinimo sistemą kur kas sudėtingiau. Ypač kai namai statomi vis šiltesni ir energijos jiems reikia vis mažiau. Įrenginėti keletą skirtingų sistemų nebelabai apsimoka dėl mažo jų aprovimo. O surasti vieną universalią ir komfortišką nėra taip paprasta.
ir su sąlyga, kad jau turime grindinio šildymo valdymo ir pamaišymo mazgą skirtą šildymui. Šilumokaitis (300-400 lt) ir siurbliukas (300 lt) bei pajungimas prie lauko kolektoriaus. Čia tikrai ne komercinis pasiūlymas, tiesiog grubi iliustracija, kad labai apytisliai įsivaizduot apie ką kalbame. Jei kas turi tikslesnius paskaičiavimus visuomet prašome pasidalinti.
