Vėdinimas šiuolaikiniame name 2

tai ir siūlyčiau pradėti nuo savęs. ir į konstruktyvią informaciją neatsakinėti tekstu "Prieš porą dienų šiame forumė jau teko rašyti, ką manau apie žmogės, kurie pradeda savo komentarą panašiais žodžiais.
Tai ką parašėt savo komentare - tai eilinis įrodymas, kad šį taisyklė išimčių neturi. "

Pilnai pritariu, čia susirinkusiems tikrai patiktų, kad visi laikytųsi šio bendravimo principo.

plika akimi vadinu tamstos prieštaravimus pačiam sau, kas įrodo jog "plaukiojate" ir remiatės spėlionėmis.
na kad ir ši Jūsų posto dalis
Labai teisingai pastebėta! Va, tik, leisti +4"C temperatūros vandenį į grindys - nėra pati geriausia mintis. Jei ant grindų plytelės - jau ir 20"C temperatūra sukelia diskomfortą, o garantuoti tai, kad užparduodant +4"C, grindų temperatūra ne kris žemiau - praktiškai neįmanoma.
Jei grindys - medinės, tai parketas taip gerai izoliuoja betoną, kad tik labai maža dalis šalčio sugebės prasiskverbti į kambarį. Tam kad gauti juntamą efektą, betonas po grindimis turės būti labai stipriai atvėsintas. Jo temperatūra turės būti gerokai mažesnė nei 20"С. Tačiau, yra žinoma, kad normaliomis sąlygomis iš kambario oro kondensuojasi drėgmė, kai tas prisiliečia prie paviršiaus, kurio temperatūra yra mažesnė už 14"C. Paprastai, grindyse yra daugybė mikroplyšių, per kurias oras gali patekti prie betono (ypač - po grindjuostėmis). Nors šie oro kiekiai labai-labai maži, ir kondensato kiekis skaičiuojamas dalimis miligramo, bet per ilgą laiką jo gali prisikaupti pakankamai daug ir grindis pradės pūti.

yra visiška nesąmonė. niekas į grindis nepaduoda +4C, tam daromas pamaišymas ir paduodama tiek, kiek reikia. O apie parketą - paaiškinkite man, jei jis naudojamas šildomoms grindims ir šilumą praleidžia, kodėl jis vėsesnės temperatūros neperduos į patalpą? čia kažkokie atbuliniai vožtuvai yra montuojami į parketą? ir Jūsų išvada jog betonas turi būti atvėsinamas gerokai žemiau +20C yra iš piršto laužtas. Praktika rodo, jog ir su parketu paduodant į grindis +21C jaučiamas vėsinimo efektas. nors čia dar labai priklauso ir nuo pačio namo, kaip jis apsaugotas nuo saulės ir kitų pritekėjimų.
Papildyta:

aš pritariu taip pat, todėl ir norėčiau jog ED@ susilaikytų nuo panašių pašnekovo sugebėjimų vertinimo.

Nepamirškite kad, šis forumas yra "pasidaryk pats" klubas. Todėl nerizikuočiau teigti kad niekas nesugalvos paduoti tiesiai į grindys tirpalą iš gręžinio. Juolab, kad žmogus skundžiasi, kad komplektas už 3000 Lt yra per brangu, o pats paprasčiausias sumaišymo mazgas su siurbliu jau kainoja virš 1000Lt (o kur dar automatika?).


Elementeri fizika. Jei kūno temperatūros yra vienodos, tai jie neperduoda šilumos vienas kitam. Jei viršutinis parketo sluoksnis turi 20"C, tai tam, kad bent kažkiek šilumos persiduotų apatiniam sluoksniui, reikia kad pastarojo temperatūra būtu bent vienų laipsnių žemesnė. Jei skirtumas bus, tarkim, 5"C - tai šilumos perdavimo greitis bus 5 kartus didesnis. Atitinkamai - grindys per tą patį laiką sugebės "sugerti" 5 kartus daugiau šilumos.
Tad, turint omenyje, kad medis yra geras šilumos izoliatorius (jame yra labai mažas šilumos perdavimo greitis), norint gauti pakankamą kondicionavimo efektą - reikia sudaryti gan didelį temperatūrų skirtumą, tarp viršutinio ir apatinio paviršiaus. Kitaip tariant - tarp betono ir grindų viršaus.


Juntamas ir pakankamas - yra skirtingos savokos.
Be to, kalba buvo apie neigiamus grindų vėsinimo aspektus, o ne apie tai, kad toks būdas yra visai neįmanimas.

reiktų apsibrėžti, kad toks vėsinimo būdas nėra "aktyvus" ir rezultato nepajusime per 15min ar valandą. Beje, kaip ir vėdinimas per RVS. Tai procesas, kuriame be kitą ko dalyvauja ir inercija. Todėl ryškių temperatūrų skirtumų nebus, kaip nebus ir greito atvėsimo, jei patalpos buvo perkaitintos. Su Jūsų fizika Jūs norite priversti grindis dirbti kaip kondicionierių - tuomet pritariu, bėdų bus ir nemažai. Medis yra izoliatorius, bet mes kalbame apie 10-15mm storio parketą, beje labai dažnai juo nedengiamas visas grindų plotas.
dėliojant protingai, grindinis vėsinimo būdas Jūsų paminėtų trūkumų neturės. Darant belekaip - gali būti visko ir su bet kuria kita vėsinimo sistema, ne tik su grindine.

Aš priešingai labai stengiuosi susilaikyti nuo parašymų ką galvoju apie kitus forumo dalyvius. To paties ir visiems palinkėčiau.


Iš ties nelabai supratau ko taip jautriai sureagavote. Pats neslepiate, kad dirbate firmoje užsiimančioje vėdinimu ir oriniu šildymu. Grindinis šildymas kaip ir visai kitokia alternatyva. Bet kuriuo atveju tikrai nieko įžeidžiančio galvoje neturėjau.


Papildyta:
Manau visiems būtų kur kas daugiau naudos jei diskutuotumėme apie statybų problemas, o ne dalyvių asmenines savybes ar vieną kitą netiksliai parašytą terminą.

Vėsinimo problema manau aktuali daugeliui. Nemaža dalis naujų statybų savininkų įsirengia šildomas grindis ir rekuperacinę vėdinimo sistemą. Šildymui renkasi vienokį ar kitokį šilumos siurblį. Pasistačius šiuolaikinį labai šiltą namą atsiranda reali perkaitimo problema vasarą.
Vėsinimo problemą geriausia išsprendžia oras oras šilumos siurblys. Tačiau jis neruošia karšto vandens ir kyla problemų su šilumos paskirstymu po kitas patalpas.
Pasirinkus oras-vanduo arba žemė vanduo kyla klausimas kaip vėsinti vasarą.
Vienas variantas per vėdinimo sistemą. Pasirinkime populiariausia privačiam namui REGO/RECU 400. Amalva siūlo kanalinį aušintuvą už maždaug 3000 lt valdomą iš rekuperatoriaus valdymo bloko. Tos pačios Amalvos siūlomas pajungimo mazgas su siurbliuku, dar apie 1500 lt. Paleidus maksimaliu pajėgumu prie +30 lauko oro galima tikėtis iki 2 kW šaldymo galingumo. Realiomis sąlygomis manau kiek daugiau kaip 1 kWh. Ed paminėtas kanalinis aušintuvas už 1000 lt tikriausia Saldos gaminys. Ar nebūtų bėdų su jo pajungimu prie Amalvos Rego ir kaip jis būtų valdomas.
Antras variantas vėsinti grindis. Šaldymo galinguma šiuo atveju galima turėti 2 - 3 kartus didesnį. Brangesni šilumos siurbliai turi integruotą šaldymo funkciją. Ten nieko papildomai daryti nereikia tik pasirinkti atitinkamą programą. Kiek jie brangesni už neturinčius vėsinimo funkcijos nelabai įsivaizduoju. Gal kas pasidalintų info.
Norint grindis vėsinti tiesiai iš kolektoriaus (jau turint šildymui skirtą pamaišymą ir valdymą) papildomai reikėtų šilumokaičio ir siurbliuko kas atsieitų nemažiau 1000 lt.
Na ir visuomet egzistuoja galimybė statyti papildomai oro kondicionierius.
Vėsinimas, man svarbus argumentas pasirenkant šildymo sistemą. Jei geoterminis išsprendžia ir vėsinimo problemą labai rimtai galima pagalvoti apie tokį pasirinkimą. Bet jei vėsinimą reikia spręsti kondicionieriais tai jie puikiausia gali atlikti ir šildymo funkciją.

Inertiškumas - tai laiko savoka. Nieko bendro neturi nei su energija, nei su temperatūrą.
Jei jums fizikos dėsniai negalioja, tai gal baigiam pokalbį apie techniką. Gal pakalbam apie Dievą?

o kas ką tik minėjo ...

Kurioje vietoje savo poste leidau Jums suprasti jog fizika negalioja? Na jei Jums pastato vidaus atitvarų inertiškumas neturi nieko bendro su tų patalpų vėsinimu/šildymu, suprantu kodėl kreipiatės į Dievą. Sėkmės Jums kovoje prieš grindinį šildymą/vėdinimą, turite nemažai oponentų, bus sunku

gal kas galetu apibrezti, kas tai yra - namo perkaitimas?

Namo perkaitimas kai temperatūra viduje pasidaro aukštesnė nei komfortabili. Berods tas dydis laikomas 25 - 26 laipsniai. Bet geriausia orientuotis pagal asmeninį šilumos toleravimą.

Dėja, dažnai atsitinka taip, kaip jus rašote. Kiekviena problema yra sprendžiama atskirai. Dėl to šildymui, vėdinimui ir kondicionavimui naudojamos 3 skirtingos sistemos, kurios kartais net prieštarauja viena kitai. Arba bandoma surasti išeitį iš esamos padėties, bandant priversti vieną iš pasirinktų sistemų atlikti jai nebūdingas funkcijas... O kodėl ne pagalvojus apie viską kartu ir sukurti vieną kompleksišką sistemą?
Dar daugiau - daugelis ne pagalvoja apie tai, kokį efektą nori gauti ir renkasi vieną ar kitą sistemą vien dėl to, kad išgirdo iš kaimynų, kad "ji yra labai populiari".
- Jūsų vienintelis tikslas yra pasigirti prieš kaimynus, kad turite pačią populiariausią sistemą?
- Populiarumas yra svarbiausias sistemos parametras?

Galiu papasakoti kaip aš įsivaizduoju idealu parinkimo procesą.
Pvz. - vonia. Ten niekada nereikia šaldyti. Nepatartina tiesiogiai paduoti šviežio oro, o atvirkščiai - reikia labai intensyviai šalinti vandens garus bei parfumerijos kvapus, kad nepatektų į kitas patalpas. Vadinasi, užduotis - šildyti bei ištraukinėti orą.
Kaip tą geriau daryti?
Dažniausia vonios patalpą yra gerai izoliuota nuo lauko, todėl nėra aktualu užblokuoti šaltį, besiskverbianti iš lauko ir tam sukoncentruoti šildymo galingumą kažkokioje konkrečioje vietoje, tad būtu idealiai - tolygiai pasiskirstyti šildymo galią per visą ertmę. Vadinasi, geriausia - spindulinis arba grindinis šildymas.

Tiesa, koncentruoto šildymo reikia rankšluosčių džiovinimui. Tad, gyvatukas būtinas. Jei yra langelis į lauką - ten irgi patartina turėti nedidelį šilumos šaltinį, tad galima šios du klausimus išspręsti kartų, pakabinant gyvatuką po langų. Jei jau kabinam gyvatuką, tai pigiausia pasirinkti jį tokio didžio, kad pilnai padengtų vonios šildymo poreikį. Tačiau, šis sprendimas turi trūkumų. Šiltam orui niekas netrukdo kilti į viršų, kur jis ištraukiamas vėdinimo sistemos, o į apačią jis nusileidžia kiek atvėsus ir - tik tą dalis, kurią nespėjo ištraukti vėdinimas. Vietoje ištraukto oro, pro durų apačią, į vonią plusta vėsesnis kambario oras, kurio niekas nešildo. Ne itin ekonomiškas ir ne itin komfortiškas šildymo būdas.
Rankšluosčių džiovinimui daug šilumos nereikia, tad galima apsiriboti mažo galingumo gyvatuku, ir priedo įrengti gerokai efektyvesnė šildymo sistemą.

Spindulinis suteikia komforto jausmą, lyg degtumėtės saulėje. Visi paviršiai kur patenka spinduliai būtu įšilę, ir tik nuo jų kažkiek įšiltu oras. Kadangi sistema šildo tiesiogiai žmogų, jam yra pakankamai šilta jau prie gerokai žemesnės temperatūros nei paprastai. Tai yra gerai tuo atžvilgių, kad:
- mažesnės šilumos nuostoliai per sienas;
- mažesnės šilumos nuostoliai su ištraukiamu oru (tačiau, jos galima sugrąžinti jei naudosite rekuperatorių, o ištraukimo ortakis bus tinkamai izoliuotas);
- nėra problemos kaip pašildyti besiskverbianti pro durų apačią kambario orą, nes vonioje bus palaikoma tokią pat temperatūrą kaip kambaryje;
- intensyvus ištraukimas pritraukia iš kambario tiek šilto oro, kad (kartu su gyvatuku) pakanka kompensuoti tos nedidelės šilumos nuostolius, kurie yra vonioje ir ten be jokio papildomo šildymo yra palaikoma normali temperatūra. Spinduliavimas įjungiamas tik tuomet, kai ketinate nusimaudyti.
- Nereikia specialaus energijos šaltinio. Tokiam šildymui dažniausia naudojama elektra. Nors elektros kaina yra nemaža, tačiau turint omenyje, kad spinduliavimas dirba tik kelias valandas per savaitę, tai yra žymiai pigiau negu ištisai (168 val/sav) šildyti vonią vandenių.

Tačiau, šį sistema turi ir trūkumų bei apribojimų.
- grindų temperatūra ne bus aukštesnė už kambario temperatūra, tai blogai kadangi vonioje norėtųsi vaikščioti basomis, o plytelės labai gerai traukia šilumą iš žmogaus. (Kad tuo nebūtu, patartina jos įšildyti net iki 30 "C.) Tenka naudoti kilimėlius.
- negalima naudoti pigių, neapsaugotų nuo drėgmės šildymo prietaisų;
- nepatartina apsiriboti vienu šildymo prietaisu, reikia naudoti bent du, kad niekur nesusidarytų šešėlis ir žmogus būtu "apšviestas" iš visų šonų - dėl to išauga sistemos kainą.

Grindinis šildymas yra labai patrauklus.
- Nuo šiltų grindų oras kyla į viršų ir tokiu būdu tolygiai sušildo visą vonios ertmė.
- Bent dalinai išsprendžia, plustančio iš kambario, vėsesnio oro problemą. Tas oras bent jau nesugeba atšaldyti grindys, be to - kiek pakeliavus palei šiltas grindis vėsesnis skersvėjukas, vis gi, sušyla ir dingsta.
- Kadangi vonioje reikia palaikyti gerokai aukštesnė temperatūra, tai grindys įšyla gan smarkiai, jų temperatūrą yra arti 30"C ir galima stovėti basomis, neančiaut diskomforto.
- Kuo šiltesnis oras, to daugiau drėgmės į jį gali tilpti kol prisisotins iki rasos taško ir pradės kondensuotis ant sienų bei veidrodžių. Tad galima, nedidinant vėdinimo džiovinti daugiau drabužių, ilgiau mėgautis itin karštų dušu kol sienos pradės "verkti".

Trūkumai nėra tokie dideli:
- labai didelis inertiškumas neleidžia greitai sušildyti patalpos, todėl šildymas vietoje poros valandų per savaitę yra įjungtas visą laiką. Tačiau, turint omenyje, kad vonios nuostoliai sudaro nedidelę dalį viso namo šilumos poreikio, tai nėra didelė tragedija.
- Reikia atskiro šilumos šaltinio vandeniui pašildyti. Nėra didelės problemos žiema, jei name naudojama vandeninė šildymo sistema. Reikia tik atvesti vamzdelius ir pastatyti vožtuvą, kuris ribotu grįžtančio vandens temperatūrą. O vasara, ir grindiniam šildymui ir karšto vandens gamybai tenka naudoti elektrą, arba rinktis ŠS, turintį priedą karšto vandens gamybai.

Pasveriant visus argumentus, renkatės tą variantą kurio privalumai jums yra labiau aktualus:
a) Mažesnė įrengimo kaina bei paprastumas (patikimumas), kai komfortas yra trečiaeilis dalykas - tik gyvatukas.
Ekonomiškumas, laisvė rinktis bet kokią šildymo/vėsinimo įrangą namui, neprisirišant prie vonios šildymo, noras "pasideginti saulėje" - spindulinis.
c) Šiltos grindys bet kuria kaina - grindinis.

Analogiškai turėtu būti svarstomas sistemų parinkimas ir kitoms namo patalpoms.


Jei "tos pačios Amalvos siūlomas pajungimo mazgas su siurbliuku - dar apie 1500 lt. ", tai jus tikitės prie šio mazgo pridėti šilumokaitį, valdiklį bei termodaviklius ir visą tai gauti už 1000Lt???
Visada egzistuoja galimybė ne papildomai statyti kondicionierių, o parinkti tokį kondicionierių, kuris pilnai pakeis ir šildymo, ir vėdinimo sistemą. O jei pasirinksite brangesnį modelį, tai dar ir - ruoš karštą vandenį, naudojant šilumą išsiskiriančia šaldant patalpas.