Vėdinimas šiuolaikiniame name 2

Suprantama, kad į grindis paduodamo vandens temperatūra netūrėtų būti žemesnė nei tokia prie kurios susidaro rasos taškas. Kad nereikėtų paduoti +4C turi būti sumontuotas pamaišymo mazgas.

Papildyta:


Kuris būdas paprastesnis ir efektyvesnis ir bandau pasiaiškinti. Kaip jau minėjau tokį kanalinį aušintuvą Amalva siūlo už beveik 3000 lt. Turint galvoje, kad rekuperatoriaus tiekiamas oro kiekis gana kuklus (sakykim padidinsim iki kokių 300 kub/h), o glikolio temperatūra vasaros antroje pusėje padidės iki kokių +8 - +10, vargu ar galima tikėtis efektyvaus vėsinimo. Na bent jau plika akimi tikrai didelės naudos nesimato.
Tiekiamo į rekuperatorių oro šildymas žiemą papildoma apkrova kolektoriui. Tai reikėtų numatyti iš anksto ir daryti jį atitinkamai didesnį ir brangesnį.
Dar vienas minusėlis, kad kanalinis vėsintuvas būtų naudojamas kokį mėnesį, o sistemos pasipriešinimą didina visus metus.

Grindų vėsinimas taip pat turi trūkumų, tačiau jį pasileisti galima kur kas pigiau. Tai jai ir nelabai pasiteisins nedidelė bėda.

sveiki

o gal kas susidure su Rec indovent RT-400S-EC-RS rekuperatorium, kokie atsiliepimai. ar jis vertas tokiu pinigu?

Kažką šildyti tam, kad šaldyti namą - man tai prasilenkia su logiką. Paprasčiau yra padavinėti mažomis porcijomis, ir žiūrėti, kad vanduo spėtu įšilti anksčiau nei, aplink esančio, betono sluoksnio temperatūra nukris žemiau nustatytos temperatūros.
O jei paduosite +15, tai gal šalia pirmo vamždelio gal ir gausis betono temperatūra +20. Tačiau jei virš betono yra parketas, jis kuo puikiausiai sugebės izoliuoti tą vėsumą nuo kambario. O likusiose kilimėlio ruožuose vanduo bus įšilęs ir likusiame plote jokio vėsinimo efekto nebus. Išleisite pinigus valdymo automatikai o gausite šnipštą.

Nežinau dėl kokios sudėties komplekto jus užklausėte Amalvą. Pasistengus galima pririnkti visko ir už 5000 Lt, tačiau jums tinkančio dydžio kanalinis vandeninis aušintuvas kainoja 650 Lt be PVM, (arba - 850Lt, jei jūsų rekupas per silptnas ir reikia imti didesnį aušintuvą, kad būtu gerokai mažesnis pasipriešinimas).

Oro kiekis pas jus tikrai ne ispūdingas Ir geoterminis kontūras pas jūs, kiek suprantu yra ne vertikalus. Jei atšaldyti 300m3/h oro nuo 26"C iki 16"C, gausite tik ~1kВт vėsumos. Tačiau, vistiek, tai - gerokai daugiau negu ~0.


Nėra jokio didelio skirtumo, ar jus panaudosite kolektoriaus šilumos atsargas per šilumos siurblį, pakeliant grindų temperatūrą, kad pašildyti šaltą orą patalpoje, ar - šildysite tą orą prieš patenkant į rekuperatorių.
Be to, kalbame apie vos 1kW šilumos. Kaip taisyklė kolektoriai skaičiuojami su gerokai didesnė atsarga.


Teoriškai - taip. Bet, teisingai parinktas aušintuvas padidins el. sąnaudas tik 10-15Wt. Tam kol "nuostoliai" sudarys bent vieną Lt, rekuperatorius turi padirbti daugiau nei 200 val. T.y - šios sąnaudos yra nykstančiai mažos, palyginus su gaunama nauda.
Laikų neišvalytas filtras, sukelia dar didesnį pasipriešinimą.

Šis aparatas skirtas dirbti šiltame drėgname klimate. Lietuvoje jį galima naudoti tik jei prieš rekuperatorių naudoti papildomą šildytuvą ir pašildant lauko orą iki teigiamos temperatūros.
Be to, jis negražina drėgmės. Tai tinka žmoniems, kurie, norint pasiekti taupymo rekordą, žiema sumažina oro apykaitą 3-4 kartus. Tada, esantis patalpose žmonės spėja prikvėpuoti tiek drėgmės, kad tiekiamas iš lauko, itin sausas, oras prisisotina iki normalaus drėgnumo.

Suprantu, kad grindų šildymas vėdinimas ne jūsų sritis, nenuostabu, kad nevisai tiksliai įsivaizduojate kaip jis veikia..

Papildyta:

Nelabai gilinausi, bet čia teigiama, kad šaldymo efektas yra iki 40W/m2. Kas 150 m2 namui būtų iki 6 kW. Net jei tas skaičius ir kiek padidintas vis tiek gaunasi gerokai efektyviau nei vėsinti per rekuperatorių.

Papildyta:

Iš dalies taip. Bet kuo šiltesnį orą rekuperatorius gauna tuo šiltesnį šalina ir tuo mažesnė jo nauda.
Kita vertus po žeme juk ne tam tikras kWh kiekis, o tam tikros temperatūros glikolis. Kuo žemesnė jo temperatūra tuo mažesnis šilumos siurblio efektyvumas. Todėl prie žemiausių lauko temperatūrų kai siurblys maksimaliai apkrautas dar papildomai šaldyti glikolį nelabai norėtųsi.

Prieš porą dienų šiame forumė jau teko rašyti, ką manau apie žmogės, kurie pradeda savo komentarą panašiais žodžiais.
Tai ką parašėt savo komentare - tai eilinis įrodymas, kad šį taisyklė išimčių neturi.

Šioje vietoje kiek suabejojau jūsų samprotavimais dėl kondensato. Iš kur paimtas +4C (neįsidėmėjau)? Bet tarkim ir su +4C paduodant į betonines grindis, kad viršutinis betono sluoksnis atvėstų iki 14C teks ganėtinai ilgai šaldyti. Turi atvėsti visa betoninė masė ir tik tada galima tikėtis kondensato pavojaus. Juk mes valdome grindų šildymo procesą paduodami +35 - +40, tai kodėl negalime valdyti paduodami +4 - +8?

Ir beje karštą vasaros diena plytelės, kurių temperatūra ~20C yra tikras gėris, o ne diskomfortas

Aš pats pasirinkčiau oro vėsinimą prieš grindų, nes tai greičiau valdomas procesas, o grindų labai jau inertinis.

Pagaliau ir Jūs prabilot apie "tokių" oro srautų galimybę .

Niekad nesakiau, kad tokios galimybės nėra. Yra galimybė ir iš vis nevedinti patalpų. Niekas iš jūsų negali atimti galimybės, tiesiog, išjungti rekuperatorių. Tačiau, ar verta tą daryti - tai visai kitas klausimas.

aš tik paskaitinėju laikas nuo laiko Jūsų temą, bet įsikišiu. na tiek arogancijos ir pasipūtimo kaip pas Jus, ed@'ai užtektų vidutiniam miestui. Žmogus Jums numetė informaciją, su kuria bent jau susipažinkite, o ne pulkite ginti šakėmis savo superdidelio ego. O su tuo grindiniu vėsinimu net plika akimi matosi kad švelniai tariant nusikalbate ir manau labai taikliai DEU pastebėjo, jog čia Jums dar yra kur tobulėti.

atsiprašau už OT

+4C turėsite jei imti vandenį iš gręžinio.

Tai, kad betono atvėsinimui reikia daug laiko, reiškia tik tai, kad teks ilgiau palaukti, kol nukris jo temperatūra.

Paviršiaus temperatūra nusistatys tame taške, kai temperatūrų skirtumas tarp kambario oro ir betono paviršiaus bus toks, kad šilumos perdavimo greitis iš oro į betoną (per parketą) bus lygus šalčio perdavimo greičiui nuo vamzdelio iki betono paviršiaus.


Valdyti galima, klausimas tik tame, kaip šitą daryti. Jei - tik pagal kambario termostatą, tai - siurblys padavinės maksimalų šalto vandens srautą, kol temperatūrą patalpoje ne nukris iki nustatytos ribos. Nei grindų, nei to labiau - betono temperatūros niekas nekontroliuos.

Čia lygiai taip pat, kaip ir su kondicionieriais. Kai žmogui karšta, jam yra labai malonų pastovėti po šalto oro srovė. Tačiau, tikriausia, nereikia aiškinti kiek tai nesveika.
Be to, toli gražu, ne visi jaučia malonumą, kai pačiam karšta, o kojos ledinės.


Dėl tos pačios priežasties ir grindinis šildymas man nepatinka.

Ačiū už komplimentą. Esu toks, koks esu.
Kažkada rašiau ir dar kartą pakartosiu: siūlau asmeninius santykius aiškintis, rašant į AZ, o temoje dalintis tik konstruktyvia informacija.
Jei jau čia prakalbate apie elgesio taisykles, čia ir atsakysiu.
Man atrodo gerokai mandagiau būtu susilaikyti nuo pašnekovo sugebėjimų vertinimo. Arba - bent jau tol, kol savo tiesos pagrindimui panaudojate tik tokius "dalykiškus" argumentus, kaip "net plika akimi matosi".