Vėdinimas šiuolaikiniame name 2

Pacituosiu jus:
"bet kurio palubinio (plokscio) rekuperatorius parametrai bus visada prastesni lyginant su tos pacios serijos pastatomu (pakabinamu) irenginiu."
Man rodos, "bet kurio" - yra ne tas pats kai "REGO-400VE vietoj REGO-250P"


O, jums ne atrodo, kad reikia lyginti ne tik našumus, bet ir kitus svarbius parametrus? Pvz. - privalomus triukšmo slopinimo priemonės.


Savo nuomonę visada stengiuosi paremti argumentais. Aš ne kaltas, kad kai kurie tų argumentų nežino, arba parašo pirmą kas į galvą šauna, negaištant laiko tam, kad išsiaiškinti kaip yra iš tikro. Nerašykite nieko neįsigilinus į klausimą ir jus taip pat paliksite tokį įspūdį lik Raituzas viską žino.

Žodžiai "bet kuris įrenginys yra prastesnis vien dėl to, kad jis palubinis " negali būti traktuojami, kaip konkrečių modelių palyginimas, arba bent jau turi būti kalbama apie modelius, kur naudojami identiški pagrindiniai mazgai tik skiriasi korpuso konstrukciją.

Papildyta:

Skardinės alkūnės specialiai daromos tokios formos, kad vidinis lenkimo skersmuo būtu ne mažesnis kaip ortakio skersmuo.

lenkimas dazniausiai turi SPINDULI, ne skersmeni, tai tikriausiai turi skambeti "....vidinis lenkimo spindulys butu ne mazesnis kaip ortakio skersmuo".

esu pasirinkes rekuperatoriu, anokia cia mission impossible, nors ir gaila aukoti savo laika, kuri galejau skirti savo tiesioginei profesijai ir pinigu uzdirbimui.
tiesiog man idomu, kodel Giedruole nesiulo Domekt - nemanau, kad jos atsakymas "o kodel ne?" inese kazkoki profesionalu aiskuma

Vis kovojate dėl naudojamų teminų standarto?!
Tada jau: lenkimo spindulys turi būti ne mažesnis ortakio skersmens,
o vidinis lenkimo spindulys turi būti ne mažesnis kaip pusė ortakio skersmens.

Nejaugi nežinote, kad spindulys yra per pus mažesnis nei skersmuo?
Papildyta:

Domekt sienelės turį truputi plonesnę izoliaciją, nei Kompakt serija. Todėl tose keliose kvadratinėse centimetruose, kur lauko oras įrenginio viduje liečiasi su jo sienelėmis bus kiek didesnis šalčio patekimas į patalpą. Jį mano, kad tai yra svarbų.

Taip, jaučiu begalinį norą ir pareigą jus, kaip profesionalą, išmokyti reikštis inžinieriškai tiksliai Kam jau kam, bet jums tai privaloma.
Papildyta:

Na jei jaučiatės tvirtas protingai išsirinkti, o ne "bac pirštu ir turiu" tai reiškia buvo taikoma ne jums

Aš nesuprantu ar jūs neskaitote ar nenorite suprasti, gi jau kelis kart rašiau, kad Domekt nesiūlau dėl galimo kondensato ne tik išorėje bet ir viduje esant dideliems šalčiams lauke. Man atrodo, kad būtent ir renkamasi rotacinius rekuperatorius, kad jie vėdintų patalpas (su rekuperacija) prie minusinių temperatūrų. Todėl dar kart pasikartosiu, kad žmonėms stokojantiems vietos ir planuojantiems PE kišti po lubom nesiūlau tokių rekupų, nes jie bus nusivylę, jie negalės jungti rekupo prie minuso. Nerašyčiau aš taip jei man pačiai tai nebūtų aktualu. Laukiu kol pašals labiau ir žiūrėsiu kaip reaguos rekupas. Apsiverks ar nelabai. Gal tam kitam žogui papuolė koks brokas Čia mano viltis tikiuosi ne durna.
Jei žmogus turi bapkių ir jam 2t neturi reikšmės, tai kodėl neįprojektavus iškart rekupo su storesne izoliacija ir ramiai gyvent nesitikint klausimų, kodėl man kažkas kažkur varva...

Papildyta:

cha cha cha... jei jūs tikrai taip vartote kitų pasisakymus, manau neverta su jumis leistis į diskusijas.

Sutinku tik iš dalies, taip suklydau su namo šildymo poreikio bendru galingumu tiesiogiai sulyginęs grindų temperatūrą. Iš tikrųjų tą galingumą reikia dalinti iš šildomų grindų kvadratūros ir jau gautas, vieno kvadrato šildomų grindų šilumos poreikis parodo kokia turi būti šildomų grindų temperatūra. Pas mane 3 kilovatai namo šildymo poreikis, šildomų grindų kvadratui reikia išskirti 30W šilumos, ir būtent dėl šių 30Wmano šildomų grindų paviršiaus temperatūra bus 3C laipsniais didesnė už patalpų vidaus oro temperatūrą.

sveiki, as su klausimu, kokie atsiliepimai apie systemair vr400dcv? ar atitinka kokybe ir pinigu santykis?

Pastoviai palaikant +20C grindų temperatūrą, vargu ar patalpų oro temperatūra būtų aukštesnė nei +25C, net karčiausią dieną. Žinoma daugiausia priklauso nuo tiesioginio spinduliavimo pro langus. Čia didelę įtaką turėtų šešėliavimas. Rezultatus turėtų pagerinti oro maišymas. Dalį šio darbo turėtų atlikti rekuperatorius. Karščiausiomis dienomis galima pastatyti vieną kitą ventiliatorių.
Galvoju, kad turint geoterminį šildymą nuodėmė neišnaudoti jo lauko kolektoriaus pasyviam vėsinimui. Juo labiau, kad ir pats kolektorius tokiu atveju greičiau atstato išnaudotą šilumą.

Manau, kad ne. Systemair kaina yra didesnė, o jis turi arba tokius pat, arba prastesnius parametrus negu, tarkim Komfovent. Ypač prastos yra triūkšmo charakteristikos. (Tikiuosi, šį forumą neskaito Systemair vadovai.)
Systemair ventiliatoriai tikrai pasižymi aukštą kokybė ir aš mielai jos naudoju, nepaisant tuo, kad kaina yra vos ne dvigubai didesnė, bet jų gaminami rekuperatorių kokybė gerokai nusileidžia kitiems.

Kaip pats ir pasakėte - viskas priklauso nuo tuo, kokia susidarys šilumos perteklių sumą. Nežinant šio parametro, nėra prasmės šnekėti apie konkrečias temperatūras.


Labai teisingai pastebėta! Va, tik, leisti +4"C temperatūros vandenį į grindys - nėra pati geriausia mintis. Jei ant grindų plytelės - jau ir 20"C temperatūra sukelia diskomfortą, o garantuoti tai, kad užparduodant +4"C, grindų temperatūra ne kris žemiau - praktiškai neįmanoma.
Jei grindys - medinės, tai parketas taip gerai izoliuoja betoną, kad tik labai maža dalis šalčio sugebės prasiskverbti į kambarį. Tam kad gauti juntamą efektą, betonas po grindimis turės būti labai stipriai atvėsintas. Jo temperatūra turės būti gerokai mažesnė nei 20"С. Tačiau, yra žinoma, kad normaliomis sąlygomis iš kambario oro kondensuojasi drėgmė, kai tas prisiliečia prie paviršiaus, kurio temperatūra yra mažesnė už 14"C. Paprastai, grindyse yra daugybė mikroplyšių, per kurias oras gali patekti prie betono (ypač - po grindjuostėmis). Nors šie oro kiekiai labai-labai maži, ir kondensato kiekis skaičiuojamas dalimis miligramo, bet per ilgą laiką jo gali prisikaupti pakankamai daug ir grindis pradės pūti.

Yra paprastas ir efektyvus būdas panaudoti geoterminį kontūrą vėsinimui. Tereikia į vėdinimo sistemą įmontuoti kanalinį aušintuvą. Ypač gerai jei vėdinimo sistemas našumas parinktas gerokai didesnis nei reikia minimaliam vėdinimui. Didesnis oro kiekis sugeba pernešti daugiau šalčio.
Jei tokį radiatorių pastatyti prieš rekuperatorių (lauko oro paėmime), tai galima išsiversti be papildomos automatikos. Jei paimamas oras atvės per daug - rekuperatorius jį sušildys iki norimos temperatūros. O ypač šaltomis žiemos dienomis galima šį daiktą naudoti paimamo lauko oro pašildymui iki teigiamos temperatūros.

Dar vienas privalumas - tokiame aušintuve lauko oras atvėsta žemiau rasos taško ir dalis drėgmės iškrenta kondensato pavidalu. Į patalpas teikiamas sausesnis oras. Tai ypač aktualu pereinamųjų laikotarpių metų, bei lietingomis vasaros dienomis. Vasara tas taip pat aktualu. Sausesniame ore karštis yra lengviau pernešamas. Ir atvirkščiai - jei šaldysite grindys, tai drėgmė iš oro niekur ne dingsta. Sumažėjus temperatūrai, drėgnumas padidėja. Lygiai taip pat vyksta procesas rūsiuose. Tad, jausitės kaip drėgname požemyje.