Vėdinimas šiuolaikiniame name 2

kas papasakos daugiau apie kanalini sildyma?

Perzvelgus oficialias kainas - nuo 3k iki 6k priklausomai nuo galios kartu su isoriniu bloku. Pats kanalinis sildytuvas veikia tiesiogiai nuo isorinio bloko, tai energijos akumuliacijos diena nebus, tad kompresorius pastoviai isijungines - dideja gedimu tikimybe.

140m2 2a namui su 4kw nuostoliais uztektu vieno sildytuvo ? ar i kiekviena auksta po viena?

Kaip reguliuojasi temp. gretimuose kambariuose, jei paduodam bendra temp i ortakius? vienas erdve su didele vitrina, norim turet 23C, o kita erdve su perpus mazesniu langu, norim 20C, ziema, saule nesviecia, - kaip balansuojamas srautas, kad abi erdves turetu savo reikiama temp.

Jei erdve su vitrina prisyla, tai priveriam groteles/difuzorius/sklendes? jei priveriam, pasikeicia pasipriesinimas atsakose, issibalansuoja srautai, ir i erdve su perpus mazesniu langu gaunam zymiai daugiau srauto? prisyla ir cia ir uzsidaro groteles/difuzorius/sklendes. Sistema issijungia? kaip su vedinimu tada? ar kanalinio sildymo atveju turim 3 vamzdynus - padavimas, sildymas, paemimas?

kaip su kanaliniu drekintuvu? projektuojama iskart su juo ar pagal poreiki veliau irengiama. Kokios kainos kanaliniu drekintuvu?

Būna tiek įvairių sistemų, ir tiek skirtingų niuansų, kad neapsimoka net mėginti papasakoti apie jas viename poste. Tuo iliustracijai galių pasakyti, kad gerokai suklydote net dėl kainų. Iš tikro, xxx-oras buitinių serijų ŠS siurblių kainos Lietuvoje svyruoja nuo 1900 iki ~25000 Lt.

Ieškote sliekų, ten kur jų nėra.
Viso pirma gedimų tikimybė didėja proporcingai esančių sistemoje elementų skaičių. Vandeninė sistema turi daug daugiau elementų ir tikimybė, kad kažkas suges yra kelis kartus didesnė. Tikriausia, nereikia aiškinti, kad jei suges cirkuliacinis siurblys ar užsikimš kažkoks vožtuvėlis vandens paskirstimo sistemoje, tai jokia akumiliacinė talpa nepadės.

Antra, namas pats yra didžiulis akumuliatorius. Palyginkite kiek namo masė yra didesnė už 200-200 litrų vandens akumuliacinėje bačkoje.
Trečia, jei šilumos poreikis yra viso labo 4 kW maksimaliai (o vidutiniškai - 2kW), tai ne bus didelės tragedijos jei, sugedus orinio šildymo sistemai, kelias dienas pasišildysite elektriniais šildytuvais.


Paprastai, kanalinėje sistemoje viską atlieka vienas įrenginys. Papildomas šildytuvas reikalingas, kai pvz. prijungiamos baseino patalpos, kuriuose reikia palaikyti +30'C, (arba baseinui daroma atskira sistema).
Yra fancoil tipo sistemos, kai kiekviename kambaryje kabinamas atskiras šildytuvas ir jokių ortakių tam nereikia, (tačiau atskirai reikia įrenginėti vėdinimo sistemą).

O kaip, apskritai reguliuojamos ~90% šildymo sistemų? Pusė jų reaguoja tik į lauko temperatūrų pasikeitimus (nevertinant saulės). Kitą pusė matuoja patalpų temperatūrą, bet - tik viename taške, kuris toli gražu, ne visada yra parinktas tinkamai. Kaip ne keista, tiksliausia temperatūrą reguliuoja radiatoriai. Kiekvienas iš jų turi nors ir primityvų, bet užtektinai veikianti termostatą. Aišku, ne pats geriausias būdas, kai kambario temperatūra matuojama prie pat radiatoriaus, tačiau tarp kambario temperatūros ir tuo taško prie radiatoriaus išlieka pastovi proporcija. Po kurio laiko šeimininkai išmoksta, kiek padalų reikia nustatyti ant kiekvieno radiatoriaus, kad gauti vienokią ar kitokią temperatūrą kiekviename kambaryje.

Kas liečia grindinį šildymą - yra tik vienetai, kurie įrenginėja termostatus ant kiekvienos atšakos ir aš suprantu kodėl - dėl didžiulės inercijos grindinio šildymo sistema reaguoja į pasikeitimus tik už kelių valandų. (Gal jau saulutė seniai nusileido ir reikia ne mažinti šildymo galą, o atvirkščiai - didinti, tačiau šildymo sistema vis vykdo tą komandą, kuria gavo prieš kelias valandas).
Ir ką? Kas nors nuo tuo pajuto didelį diskomfortą? Mes kalbame ne apie tikslios kontrolės laboratorinė kamerą, o apie gyvenamą namą, kur net kelių laipsnių svyravimai nekelia didelių nepatogumų ir yra nepastebimi gyventojų.

Tad, pakanka palaikyti ~ vienodą temperatūrą visuose kambariuose. Orinio šildymo sistemą matuoja vidurkį iš visų patalpų, ir tai yra ne aritmetinis vidurkis, o - proporcingai tiekiamo į kiekvieną kambarį oro kiekiui. Sistemą palaiko pastovią bendrą temperatūrą visur ir tai suteikia didžiausią komforto jausmą. Jei kambaryje kur pašvietė saulutė, pasidarė pusę laipsnio šilčiau, o tame kurus šešėlyje - pusę laipsnio vėsiau, tai tik suteikia natūralumo ir nėra traktuojama kaip blogis. O didelio temperatūrų skirtumo ne bus, kadangi oro kaita (recirkuliacija) patalpose - 3-4 kartus/val. ir įšilus vienam kambariui, šilumą greitai paskleidžiama į visus kitus. Tai labai praverčia, pvz. - kai naudojamas židinys.


Grežtai tariant, yra 3 ortakių sistemos: oro tiekimui, oro ištraukimui iš sanmazgų ir kitų nešvarių zonų, oro ištraukimui recirkuliacijai.
Paduodamo oro kiekis apskaičiuojamas ir sureguliuojamas iš anksto, įvertinant patalpų ypatumus. Kartai, darant projektą, tenka kiek pavargti kol surandi auksinį viduriuką, kad kiekviename kambaryje tas pats tiekiamo oro kiekis galėtų tenkinti poreikį ir šildymo ir kondicionavimo ir vėdinimo režimuose, tačiau daugumai atvejų tą pavyksta padaryti nenaudojant papildomų reguliavimo priemonių. Juk kaip šildymo, taip ir kondicionavimo poreikis labiausia priklauso nuo tuo paties - lango dydžio. O šviežio oro poreikis dažniausia susijęs su patalpos dydžiu (ir atitinkamai - langų kiekiu), tad visi tris parametrai keičiasi sinchroniškai.

Labai norint, galima reguliuoti temperatūrą kiekviename kambaryje atskirai, sumontavus automatinės sklendes atitinkamuose ortakių atšakose. Esu padaręs keletą tokių sistemų, tačiau, mano supratimu, visai neverta branginti sistemos. Mano žiniomis, klientai naudojasi šią galimybė tik iš pradžių, ir tai - daugiau iš smalsumo.


Techniškai yra galimybė naudoti kanalinį drėkintuvą. Kainos gan dideles ir labai priklauso nuo išgarinimo būdo. Tačiau, gyv. name, kai teisingai suprojektuota vėdinimo sistema, visai nėra būtinybės naudoti papildomą garintuvą. Užtenka tuo, kad esant reikalui drėgmę grąžina rekuperatorius bei lauko oro kaita parinkta tokių būdu, kad ir šildant žiema ir vėsinant vasara, patalpose išliktų normalus drėgnumas.

Sveiki,

Noreciau jusu patarimo kas ka galetumete patarti . Ar nekiltu kliučių įrengti sia ventiliacinės sistemos? Galbūt turėtumįte kokių pastabų šiai suprojektuotai sistemai?
Statant namą noriu, kad jis būtų šiltas ir ekonomiškas. Naudoti žadu geotermini šildima oras-vanduo galbūt ir šiuo klausimu kažka patart-rekomenduoti galėtumėte.
Iš rekuperacinės sistemos tikiuosi ekonomiško naudojimo ir kuo geresnio efektyvumo.
Ryt poryt noreciau apsispresti ar projektuotis kita projekta ar pasilikti si su kokiomis nors pataisomis. Buciau dekingas kas galetu argumentuotai isreiksti savo nuomone-pastebejima. Nuoroda kuria pateikiu konvertavau is Autocad programos tai reikia labai dau priartinti bet kitaip neisejo

https://www.dropbox....v/new block.pdf
Rekuperatorius: RIRS 400 VED EKO 2.0

Naudojant šį apssą matavimo tikslumas priklauso nuo telefono modelio, tiksliau nuo mikrofono jautrumo. Su mano Samsung Galaxy SII nėra didelio tikslumo. Tiksliausiai rodo, kaip gamintojas ir rašo, 40-60dB ribose. Darbe turiu profesionalų garso lygio matuoklį. Lyginant su juo esant žemam triukšmui (maždaug iki 40dB) Samsungas rodo apie 8-9 dB mažiau, nei tas profesionalus. Esant vidutiniam triukšmui matavimai panašūs. Esant dideliam triukšmui (daugiau 60dB) Samsungas rodo apie 8-9 dB daugiau. Pvz. užsidarau kabineto duris, kad būtų tyla. Samsungas (apssas Sound Meter) rodo 22-23dB, profesionalus matuoklis 30-32dB. Nueinu į serverinę (užia daug mažų ventiliatorių). Samsungas rodo 72dB, matuoklis 63dB. 40-60dB ribose abu rodo panašiai. Programinis kalibravimas nieko gero neduoda, kadangi sukalibruoti įmanoma tik nedideliam diapozone (pvz 20-30dB ribose).

neina įžiūrėt

Kaip minejau kitaip neisejo ikelti, bet jeigu jus parsisiusite ta projekta vedinimo tai su Adobe reader puikiausiai viskas prisiartina
Visdar laukiu bet kokiu pastabu ar pasiulimu

My WebpageMy Webpage

Na stai pavyko aiskiau parodyti vedinimo sistemos plana.
Tad jei kas ka galite patarti buciau dekingas

Užkliuvo toks skirtumas labiausiai, kad Jūsų projekte oras paduodamas į labiausiai tikėtinas žmonių buvimo vietas mažai atsižvelgiant į langus. Manajame projekte oro padavimo vietos suprojektuotos, gal net labiau į langų vietas atsižvelgiant, nei į tikėtinas žmonių buvimo vietas.

Nežinau taip geriau ar blogiau, konstatuoju tik kritusį į akį skirtumą.

Aciu uz pastebejimus i juos tikrai atsizvelgsiu kalbedamas su projektuotoja

As suabejojau savo projektuotoja, kaip man ji pasiule daryti ventiliacinius kanalus keikvienam san. mazge o as manau kad tai bus salcio nuostoliai tad manau musu poziuririai apie silta nama isiskiria todel ir noriu suzinoti kuo daugiau nuomoniu kad jeigu nera cia nieko blogo tai gal tik man taip atrodo kad musu nuomones issiskiria o jei cia daugmaz viskas neitema kas liecia silto namo vedinima tai keisciau vedinimo projektuotoja Beje gal kas galite rekomenduoti gera vedinimo projektuotoja?

Perskaitęs supratau, kad kalba eina apie atskirus ortakius nuvestus į lauką iš san. mazgų, tada jo, būtų negerai, bet žvilgtelėjęs į projektą nieko blogo nepamačiau.

Pirmame aukšte "susidvejinę" oro padavimo ortakiai - būtų galima pataupyti, nevedant atskiros atšakos d160 per garažą. Kertant sieną tarp vėdinimo įrenginio pastatymo patalpos Nr.: 10 ir svetainės Nr.: 5 trūksta ugnies vožtuvų EI-30, kertant tarpaukštinę perdangą irgi reikia ugnies vožtuvų (nematau ar yra). Man trūksta oro tiekimo į 6 patalpą.
Tiesa, kad oro padavimas turėtų būti orientuotas pagal langus, o ne pagal rašomojo stalo pastatymo vietą
Svetainėje , jei dėsite paprastus plafonus (DVS-P), tai prie 80 m³/h užtenka d125, o ne d160, nors....galit ir tokius palikti, turėsit atsargos... Sau asmeniškai dėčiausi plyšinius difuzorius su pajungimo dėžėmis - baisiai gražu Jei gamyklinės dėžės brangios, galima Amalvoj užsisakyti, kad pagamintų pagal jūsų brėžinius ar tiesiog pagal analogiškus iš katalogų - pigiau gaunasi.
Atšakas nuo magistralės montuokite iš lanksčių gamykliškai izoliuotų ortakių - bus tyliau:)
Iš kievieno WC turi būti atskiras oro šalinimo kanalas.