Vėdinimas šiuolaikiniame name 2

Kol kas tik vėdinimui, bet perspektyvoje mąstome ir apie šaldymą.
Papildyta:


Dėkui už išsamų atsakymą

Sveiki,
Ortakiuose kaupiasi dulkės ir gali veistis mikroorganizmai. Ar nebus taip, kad siekdamas kvėpuoti švariu oru įsirengi vėdinimo sistemą, o galiausia laikui bėgant (net reguliariai valant filtrus) užsinešusių ortakių dėka turėsi orą prisotintą dulkių ir viso kito ko pilni ortakiai. Ir kaip to išvengti (neskaitant filtrų keitimo)?

mano supratimu, jei vėdinimo sistema eksploatuojama nuolat, ortakiais pastoviai pakankamai dideliu greičiu teka oras, kuris neleidžia ortakiuose kauptis dulkėms. Jei yra dulkių ortakiuose, tai jos ten atsirado statybos laikais, kai buvo daug dulkių, o ortakiai nuo jų nebuvo pakankamai apsaugoti, arba vėdinimo sistema dažniau būna išjungta nei įjungta.

Gan keistas požiūris. Dulkių yra visur. Daugiausia "gimsta" jų - kambariuose. Lauke -tai yra tik nedidelis kiekis grunto, kurį vėjas kartais pakelia nuo žemės bei nykstančiai maži kiekiai sodžių iš automobilių. Dar pavasarį būna žiedadulkių, bet apie tai nekalbėsime, nes jos 100% sulaiko filtras. Namuose gi dulkių kiekis yra dešimtimis kartų didesnis. Čia sukoncentruotas milžiniškas kiekis visokiausių audinių, nuo kurių lengvai atsiskiria dulkelės. O pagrindinį dulkių kiekį namuose sudaro nukritusios žmogaus odos gabalėliai.

Tad didžiausias dulkių pavojus yra pačios patalpos. Bet juk niekam nekyla mintis gyventi po atvirų dangumi, visai atsisakyti audinių ir t.t.

Visur, prie kuo prisiliečia kambario oras prie paviršių kas sekundę prilimpa tam tikras kiekis dulkių. Daugiausia jų nukrenta ant horizontalių paviršių ramioje vietoje, kur nėra oro judėjimo. Kartais jus atstumiate spintą nuo sienos ir tas dulkes išvalote, bet iki to dažnai praeina ne vieni metai ir tai netrukdo jums gyventi. Kodėl manote, kad trukdys tos porą dulkelių, kurie bus ortakyje?! Jei jau taip, tai ant sienų bei lubų, prie kurių prisiliečia nevalytas kambario oras, nusėda žymiai daugiau dulkių. O kiek dulkių yra uždarose ertmėse virš pakabinamų lubų! Bet čia, paprastai, nesiveisia jokie mikroorganizmai, nepaisant tuo, kad šie paviršiai nėra pastoviai apipučiami itin stipriu oro srautų, kaip tai vyksta ortakyje.

Kas vyksta ištraukimo ortakiuose, jums aplamai neturi rūpėti, kadangi visas oras kuris pro jos keliauja - išmetamas lauk. Dulkės padavimo ortakiuose, taip pat, negali teršti paduodamo oro. Atvirkščiai - tai dulkės paduodamame ore, kurie sugebėjo prasiskverbti pro filtrą, gali teršti vidinį ortakių paviršių. Bet tą jiems sunkų padaryti, kadangi oras juda dideliu greičiu. Jei kokia dulkelė liko tiekiamame ore, jį greičiausia pateks į kambarį.
T.y. - vėdinimo sistema "teršia" kambarį, pilną dulkių, tiekdama žymiai švaresnį orą iš lauko ir tas oras, prieš patekdamas į kambarį dar yra papildomai išvalomas filtre.

Galvojam,kad apsisiltinus nama is isores putplasciu,yra neisvengiama rekuperacine sistema. Galbut reikia pasidaryti tik vedinima ,o sildyma palikti geoterminiui. . Tokia situacija:

1. Rusys -114.53 m2 (iskaitant garazo duobe-22.35m2, anglims sandeliuoti patalpa -5.36 m2).Jo,... Eto bylo davno I nepravda
2. Ia. -113.51m2
3. IIa.-110.26 m2
VISO: 338.30 m2 +Palepe

Rusys ir palepe su langais,bet nesildoma. Klausimas butu toks-Ar verta deti rekupa I tokio fermos dydzio nama ir kiek tas apytiksliai kainuotu?
Aciu uz komentarus

Noriu atkreipti dėmesį, kad sugretinote nesusijusius reiškinius: šiltinimas putplasčiu ir vėdinimas yra atskiros "operos". Vėdinimas gali suprastėti tik tuo atveju, jei pakis pastato sandarumas - užtaisysite skyles atitvarose, užsandarinsite langus bei duris. Šiltinant putplasčiu tai automatiškai ne įvyks, teks tam skirti papildomą dėmesį.
Ar verta montuoti rekuperatorių? Pats rekuperatorius jums niekuo nepadės, jei ne bus vėdinimo sistemos nežinau, kaip galima būtų jį priversti dirbti... todėl jūs turėtumėte klausti "ar verta montuoti rekuperacinę vėdinimo sistemą?" Atsakymas - jei norite sutaupyti ~80% šilumos nuostolių dėl vėdinimo, jei norite nuolat turėti gryną orą namie tikrai verta.
Po atitvarų šiltinimo putplasčiu jūsų namo šilumos nuostoliai per atitvaras sumažės, ir pasirodys, kad nuostoliai dėl vėdinimo sudaro labai ženklią dalį visų nuostolių. Todėl RVS yra vienintelis sprendimas.

1.Kad skirtingos operos tai dar tiek gaudausi .Paprasciausiai neisplaukiau I pievas.Langai atsisedo I savo vieta pries savaite(tikesimes ,kad gerai sudejo,veliau parodys sandarumo testas ir termovizines nuotraukos),durys uzsakytos is duru fabriko, apsaugines zaliuzes is Domus lumina(didelis aciu Jums,kad yra kiekvienam prieinama pasiskaityti,pasimokyti ir gauti informacijos apie Jusu vykdomas statybas ir t.t. Taip,kad tikrai stengiames uzsisandarinti kaip imanoma geriau :)Prieisim ir prie atitvaru is vidines puses,kaminu,garazo duru,rusio ir.t.t.Beda ta,kad viskas issik greitai nesidaro
2.Del to ir klausiu patarimo del "Rekuperacines Vedinimo Sistemos",kad nesupelytumem,ar apsimoka investicijos,ir.t.t. i tvarto dydzio nama Atsakyma radau ,aciu.
3.Yra zmoniu kategorija,kurie jauciasi visaziniai visagaliai ir ignoruoja bet kokius patarimus ar komentarus. Kita zmoniu kategorija megsta konsultuotis,teirautis,svarstyti.Turi savo nuomone,galbut,kartais ir netvirta,o kartais visai esi zasinas ir nieko nesigaudai statybiniuose reikalauose tada ir malonu gauti patarimu(o ypac kai nuomone sutinka ir su patarianciu tai ).Tai va kaip yra.Tokia jau ta tiesa
Tai kiek APYTIKSLIAI kainuotu Rekuperacine Vedinimo Sistema?

Turiu projektą ir pasiūlymą, tai su įranga, medžiagom bei darbais man rekuperacinė vėdinimo sistema turi kainuoti ~10`000,00 Lt. Plotas 123m2, tiesa oro srautai maksimaliai maži, kiek tik įmanoma.

Nors planavau įsirengti jau pernai, vis nedaeina rankos iki vėdinimo. Dar daug dulkių sukelsiantis sienų glaistymas laukia. Prigasdino čia dėl dulkių nusėdimo ortakiuose, juos blogai apsaugojus, tai ir neskubu.

RVS juk ne batai, kur visi dydžiai nuo 37 iki 45 už tą pačią sumą todėl neįmanoma nurodyti kainos be projekto ir pačio įrenginio. Pagal jūsų aukštų skaičių ir plotą (tūrį) kaina ne bus labai džiuginanti, bet jei jau pasiryžote gyventi plačiai tai ir sistemų reiks galingų - ir RVS, ir vandentiekio. ir kanalizacijos ir t.t. Proporcija išliks

Man toks klausimas kartais iskyla.. sakoma RVS sutaupys 80% silumos. Kodel man atrodo kad lyginant su paprasta ventiliacija tie skaiciau turetu buti mazesni. mano mastymas toks. Per paprasta ventiliacija savaime oras iseina,bet kadangi jis iseina savaime,tai jo iseina gerokai maziau negu ispucia RVS. Turiu minty oro kubu bus gerokai maziau,o kadangi kubu maziau tai ir sutaupytos silumos kiekis turetu buti teisubes delei skaiciuojamas nuo paskaiciavimu kiek ismeta naturali ventiliacija. Nes galima graziai p[askaiciuoti i RVS nauda. Ismeta pvz 100 kubu,80%silumos sugrtazina,oi kaip puiku. O jei butu naturali,galbut iskeliautu tik 30kubu... Aisku oras sviezesnis butu prie RVS.
Ko as cia taip gudrauju?
Todel kad turiu itarima jog RVS nudingumo koeficientas nera toks didelis kai suskaiciuoji viska.. Ir oro kiekius ir elektra ventiliatoriams.
Kaip ten bebutu RVS pas mane bus,bet idomu pasidare...что, где, когда ..

Pirma, skirtumas toks, kad RVS sureguliuoti tuos 100m3/h yra labai realu, o natūraliai 30m3/h yra tik teoriniai galimi, iš lubų paimti... pakito oro slėgis lauke, vėjuota ir vietoj 30m3 turėsi 300m3, kai RVS ta pati įtaka bus minimali. Vien jau galimybė reguliuoti debitą leidžia taupyti. Antra, jei natūrali trauks tik 30m3 tai turėsi visą puokštę "privalumų": drėgmę, blogą orą, pelėsį - nori ne nori teks kažką daryti (atidarinėti langus ar įrenginėti mikroventiliacijos groteles) debitui didinti.
Trečia, tik labai sandarus pastatas gali per natūralią vėdintis tokiu mažu debitu, realybėje taip nebūna - sandarūs pastatai iškart projektuojami ir statomi su RVS, ne sandarūs turi dešimteriopus debitus.

Norint taupyti šilumą, pirmiausiai reikia didinti namo apšiltinimo sluoksnį ir namo sandarumą, kuo namo sandarumas didesnis, tuo kebliau kalbėti apie natūralų namo vėdinimą.

Kad galima būtų vėdinti "natūraliai" namas turi būti arba nesandarus, arba visą laiką atidarytais langais. Vėdinau savo namą su atidarytais langais "mikroventiliacijos" režime, tai tokioje atidarytoje padėtyje langai labai greitai užšalo, neleisdami vėliau keisti langų padėties, jų uždaryti, tuo namą padarydami labai nesandarų.

Kuo temperatūrų skirtumas didesnis, tuo didesni oro mainai tarp vidaus ir lauko, taigi, kalbėti apie 30 kubų, tokiu atveju galima tik prie nedidelio temperatūrų skirtumo, o esant didžiausiam šalčiui oro kaita bus keli kartai per valandą, taip kad kalbėti apie priverstinio vėdinimo su rekuperacija naudą galima ne tik sutaupytais kilovatais rekuperatoriaus pagalba bet ir mažesnės oro kaitos sąskaita.

Jei namas labai sandarus ir vėdinamas trumpam atidarinėjant langus, tai galima pasiskaičiuoti, kas kiek valandų tuos langus atidarinėsi. Imi patalpos, kurioje yra žmonės oro kubatūrą, dalini iš ten esančių žmonių skaičiaus ir iš rekomenduojamo oro kiekio per valandą, kuris turėtų būti ne mažesnis nei 30m3 vienam žmogui per valandą (ir tai šis dydis iš PN rekomendacijų, mano žiniom, pagal Lietuvos STR`us jis turėtų būti didesnis). Įdomiausias momentas būna, kai kalbama apie langų atidarinėjimą naktį. Jei langų naktį neatidarinėsi, išsimiegosi prasčiau, skaudės galvą, negalėsi susikoncentruoti darbe, tai tave sekins, nekalbant apie visokias dovanėles sudrėkusių ir supelijusių sienų pavidale.