Vėdinimas šiuolaikiniame name 2

Pas mane prie -25C ir taip rekupo kamera gerokai apledėjusi būna (kur iš lauko oras ateina prieš rotoriu), tai dar jei dulknos pavaryt tai reiktų ledo kirtiklio Į lauką išmetu apie -19 - tai ką ten dar įmanoma atšaldyt labiau garinant vandenį

Pas mus be garažo 190 kv.m. 4 žmonės.
Papildyta:



Na kaip bus, pamatysime, kai jau gyvensime name ir nuolat laikysime įjungtą rekuperatorių. Nelabai suprantu, kodėl kai kurie susimontuoja rekuperacinę ir nenaudoja jos visiškai arba nuolat išjunginėja. Mes nusiteikę naudoti nuolat, o kaip bus, pamatysime.

labai tautiškas rusicizmas nuo šiol kitaip ir nevadinsiu

Tai, jus mokykloje taip mokė, kad kai oras garina vandenį - jo šilumą didėja??

LTK kada žadate pasileisti vėdinimą? Būtinai pasistatykie atskirą elekros matuoklį rekupui, kad įvertnti el sąnaudas. Iš mano patirties tai dauguma nenaudoja pastoviai įjungto rekupo dėl be proto didelių el. sąnaudų veikiant priešužšalimo apsaugai.
Man labai patiko jūsų Renovent Excellent rekupe esantis pastovaus oro srauto reguliavimas.Aš net nežinojau, kad tokie bajeriai būna.Tik susidūręs su netolygiu filtrų užsiteršimu pas save ( ko pasekoje susibalamutino šilumograža) pagalvojau, kad būtų tobula, jei rekūpas sugbėtų palaikyti užduotus oro srautus.Gal kas galėtų paaiškinti kaip realizuotas šitas "navarotas" Renovente?Gal įmanoma būtų daximicinti tokią galimybę ir Komfoventui?

Kiek žinau, Komfovento C4Plus tokia galimybė yra, bent jau - techniškai. Visi reikiami elementai yra, tik reikia įjungti atitinkamą programą. Bet, aš asmeniškai, turiu didelių abejonių ar tai tikslinga daryti. Reikalas tame, kad naudojami matuokliai yra labai netikslus, paklaida paprastai viršija 10%. (Tiksliau matavimo vieta rekuperatoriuje galima pasirinkti tokią, kad neįmanoma pamatuoti be paklaidos). Blogiausia, kad prie įvairių greičių, arba keičiantis kitoms sąlygoms tos paklaidos dydis gali kisti.

Visai įmanoma, kad dirbant minimalių griečiu, srauto matuoklis padavimo kanale rodys 10% mažiau nei yra iš tikro, o ištraukimo kanale rodys 10% daugiau. Jei automatika bandys koreguoti ventiliatorių greitį pagal tokius parodymus - realybėje gausite net 20% skirtumą. Aišku, galima pamatuoti realius srautus patikimu prietaisu bei atitinkamai pakoreguoti programoje greičio nustatymus. Tada automatika palaikys teisingą balansą ... kol nepasikeis sąlygos (pvz. - spaudimas sistemoje).
O įjungus įrenginį pilnų pajėgumu, visai gali atsitikti, kad ištraukiamo ir paduodamo srauto daviklių paklaidos apsikeis vietomis - padavimo taps +10%, o ištraukimo -10%. Vertinant tai, kad mes pataisėme programą į kitą pusę, gausis kad realus srautai skirsis 20% nuo tikrovės, o tarpusavyje - 40%.

Ar apsimoka bandyti valdyti įrenginį tokiu tikslumu?! Geriau atidžiau sukalibruoti filtrų užterštumo indikaciją ir laiku valyti filtrus. Juolab, kad filtrai paprastai užsiteršia vienodai. Aišku - tik jei statybos metu ištraukimo kanalai buvo uždengti ir ten ne prisikaupė kreidos dulkių, kuri mirtinai užkemša filtrą (arba - jie nebuvo išvalyti). Panašiai - jei jūsų namas yra prie itin dulkėto kelio, arba pavasarį, vietovėse kur ore itin gausu skraidančių sėklų.

Nauda tokia, kad garavimas vykstantis kambaryje atšaldo kambario orą.
Garavimas rekuperatoriuje taip pat atšaldo orą, kuris labiau vėsina plokšteles, o ploštelės tuo pačiu labiau atšaldo išmetamą orą ir dėl to grąžinama daugiau energijos.
Prie tam tikrų sąlygų tai gali sudaryti daugiau kaip 1/3 bendros grąžinamos šilumos.

Jeigu pakelti 1m3 oro temperatūrą 21C reikia 18kJ ir dar reikia išgarinti, sakykim, 5g vandens(drėgmės atstatymui), kam papildomai reikia 11kJ.
Procesui vykstant ne rekuperatoriuje garavimas numuštų šio oro temperatūrą 13 laipsnių (11*21/18). O kai tiekiamo oro temperatūra nukrenta dar pačiame rekuperatoriuje automatiškai suintensyvėja šilumogrąža.
Esant 1-2 laipsnių skirtumui tarp paduodamo į patalpas oro ir ištraukiamo oro šilumogrąža rekuperatoriaus gale praktiškai nebevyksta, bet padidinus šį skirtumą 13 laipsnių iki 15C skirtumo (dėl garavimo) šilumogrąža vėl stipriai suintensyvėja.
Šilumokaičiui galioja mažėjančio efektyvumo dėsnis. Kai temperatūrų skirtumai lieka 1-2 laisniai tai ir dvigubai didesnis šilumokaitis jau nebepadės sumažinti šio skirtumo vienu laisniu.
Ir atvirkščiai jei temperatūrų skirtumas padidėtų iki 3-4 laipsnių, perduotas energijos kiekis žymiai padidėtų.
Todėl net jeigu garavimas minėtu atveju numuša oro temperatūrą papildomai 13C tai šilumokaitis nesunkiai su tuo susidoroja ir vietoj 1-2C temperatūrų skirtumo (sausu atveju) pasidarys gal 3-4C skirtumas
(paduodamas oras 3-4C šaltesnis už šalinamą), bet tas pablogėjimas bus mažas, lyginant su 13C (11kJ garavimo atitikmuo) laimėjimu.



80% santykinis drėgnumas minusinės temperatūros ore (1-2g/m3) virsta į 10-20% santykinį drėgnumą vien šį orą pašildžius iki kambario tamperatūros. Patalpose turėtų būti apie 7g H2O/m3.
Oro padavimo kanale "sotinimas" vyktų mažais vandens lašeliais, o garavimas intensyviau vyktų kylant temperatūrai krentant drėgmei šilumokaityje.


Plokštelinis aliuminis rekuperatorius iš esmės negali apledėti paduodamo oro pusėje, jeigu nėra skylių plokštelėse srautams maišytis.
Apledėjimą galima reguliuoti pastačius slėgio skirtumo sensorių, panašų kaip filtrų užterštumo stebėjimui naudojami.
Šilumokaityje padidėjęs slėgio kritimas indikuoja didelį apledėjimą ir drėgmės padavimas nutraukiamas.
Oro drėgmės matuoklis galėtų duoti signalą didinti drėgmės padavimą, kai ji nukrenta žemiau 30-40% ribos ir atitinkamai mažinti pasiekus 50-60%. Algoritmas ir kartu kontroleris analogiškas šildymo sistemose naudojamam.

Subalansuoti srautams (+-10%) jau nebepakaks slėgio sensoriaus parodymų ir programinės įrangos. Tam reikalingi du oro srauto matuokliai. Tai vamzdis su "plunksna" viduje. Oro srautas atlenkia plunksną tam tikru kampu priklausomai nuo greičio ir siunčia duomenis kontroleriui. Tokį variantą mačiau kažkuriame LG rekuperatoriuje. Toks matuoklis taip pat yra kiekviename automobilyje. Teoriškai juos galima būtų panaudoti.

Cia kalba eina apie garinima senos rusiskos virykles ar pjezoelektrinio garintuvo pagalba?
Kazkokie keistoki jusu paskaiciavimai. Norite pasakyti, kad pakankamai ilgai dirbantys garintuvas patalpoje gali ja net 13 laipsniu atsaldyti? Na nieko sau, tuomet kam investuoti i kondicionavimo sistema, uztenka garintuvo uz 200 lt!

Viryklės pagalba tikrai atšaldyti nepavyks Nei senos rusiškos, nei nuliovos kinietiškos.
Pjezoelektrinis rūko generatorius negarina. Jis tik purškia ypač smulkius lašelius. Kadangi mikroskopinio lašelio paviršiaus ploto santykis su tūriu ypač didelis, tai tas išpurkštas lašelis vėliau lengviau išgaruoja. O išgarinimui panaudojama ore esanti šiluma. Energija panaudojama vandens agregatinei būsenai keisti, vadinasi temperatūra krenta, nors energijos kiekis ore lieka tas pats.
Vėsinimo būdas garinant vandenį yra naudojamas gan plačiai, tik ne taip plačiai kaip standartiniai kondicionieriai. Jei rūkas generuojamas tiesiai į patalpą, patalpa atvės, bet padidės drėgmės lygis. Prie vienų sąlygų galbūt taps komfortabiliau, ypač pradžioje tik įjungus, bet prie kitų sąlygų dėl padidėjusios drėgmės bus tik blogiau, nors ir temperatūra taps kiek žemesnė. O jei patalpose drėgmės lygis ir taip aukštas, tai toks principas aplamai neveiks. Žodžiu - ne sprendimas.
Sprendimas garinimo būdu vėsinti galėtų būti toks:
Į ištraukiamo oro vamzdį prieš rekuperatorių dedamas rūko generatorius. Oras sudrėksta ir atvėsta. Drėgnas oras rekuperatoriuje pašildomas ir metamas lauk, o iš lauko imamas oras rekuperatoriuje atvėsinamas (labiau nei be rūko generatoriaus), ir tiekiamas į kambarius. Šitam tikslui tinka tik metalinis plokštelinis rekuperatorius. Vienas niuansas - kondensatas tokiu atveju kaupsis ne išmetimo, o padavimo pusėje. Ar standartiškai plokšteliniuose rekuperatoriuose numatytas kondensato nuvedimas iš abiejų pusių?
Kažkas tokio panašaus naudojama furose, kad norint vėsinti kabiną su kondicionierium nereiktų per visą naktį laikyti įjungto variklio.

Komfovent Kompakt su EC varikliais ir C3 valdikliu turi standartinę funkciją CAV (pastovaus oro srauto palaikymas). Matuojamas oro slėgis už ventiliatorių, pagal kurį nustatomas paduodamas/ištraukiamas oro srautas. Galima užsiduoti pvz. padavimas 300m3/h, ištraukimas 300m3/h. Įrenginys palaikys šiuos nustatytus srautus nepriklausomai nuo filtrų užterštumo lygio t.y. kemšantis filtrams didins ventiliatorių apsisukimus. Man atrodo Eduardas per daug pesimistiškai žiūri į šį valdymo būdą. Paklaida aišku yra, bet ne 40%.
Dar vienas geras Kompakt su EC privalumas- matuojamas oro filtrų užterštumas. Tam yra skirtos dvi diferencinio slėgio relės (reguliuojamos).

Jeigu padavimo ir ištraukimo vamzdynai būtų identiški ir identiškai apsinešę dulkėmis (vienodas slėgių kritimas esant tam pačiam oro srautui), tai srauto perskaičiavimas pagal slėgio skirtumus dar būtų kažkiek logiškas, turint labai tikslius slėgio sensorius. Papildomai atsirastų priklausomybė nuo temperatūrų.
Mano manymu turint tikslų diferiancialinio slėgio sensorių (+- 1 Pa) geriau matuoti lauko ir patalpos slėgio skirtumus. Padavimo ventiliatorių reguliuoti pagal pageidaujamą oro srautą (maždaug paskaičiuojant pagal lentelę kompensuojant filtro nuostolius), o ištraukimo ventiliatorius pamažu automatiškai didintų apsisukimus iki kol patalpų slėgis susilygins su lauko slėgiu. Taip būtų išvengta bet kokios įtakos, kurią sukuria oro paskirstymo sistema.
Subalansavimo tikslas ir yra išvengti lauko ir patalpų slėgių skirtumo. Kuo geriau subalansuota sistema tuo mažesnės oro infiltracijos per plyšius ir efektyvesnis šilumokaičio darbas.

Gal galite plačiau papasakoti kuriose rekuperatoriaus vietose Komfovent Kompakt matuoja slėgio skirtumus ir iš jų išskaičiuoja oro srautą?
Iš esmės kuo didesnis slėgio kritimas, tuo patogiau perskaičiuoti oro srautą. Didžiausias kritimas yra oro filre, bet, kaip suprantat, tai yra dviejų faktorių sandauga - oro srautas*filtro užterštumas. Iš šio slėgio kritimo nieko neišeina perskaičiuoti nes filtro užterštumas kintantis.
Kita vieta yra šilumokaitis, bet šilumokaityje slėgio kritimas yra gana mažas ypač veikiant nepilnu pajėgumu. Kiekvienas Paskalis turėtų būti skaičiuojamas, nes ten viso labo susidaro nuo keliolikos iki keliasdešimt Pa nuostoliai. Kitose rekuperatoriaus dalyse nuostoliai dar mažesni.
Tai vat būtų įdomu sužinoti kaip išdėstyti tie Komfovent Kompakt sensoriai.