Vėdinimas šiuolaikiniame name 2

Be skaičių tai tik tuščios šnekos. Arba, kaip jus teisingai pastebėjote - problema idėjiška, t.y. - egzistuoja tik kai kurių žmonių galvose. Mat, jiems bjauru pvz. gerti svariausią vandenį, jei žinoma kad tas vanduo gautas pilnai išvalant nuotėkas nuo teršalų (jiems mieliau dezinfekuotas chloru vanduo iš natūralių vandens telkinių, koks purvinas jis bebūtų).

Sistemos apykaita skaičiuojama taip, kad užtikrinti drėgmės balansą prie pačių blogiausių sąlygų - būtent kai laukė yra +15'C ir rūkas. Tuomet rekuperatoriuje kondensacija nevyksta ir tiekiamas oras nėra papildomai drėkinamas. O orui įšilus nuo 15 iki 22'C, jo santykinis drėgnumas sumažėja nuo 95 iki 60%. Kas yra pilnai priimtina.

Kai lauko temperatūra yra mažesnė, net esant maksimaliam santykiniam drėgnumui, tokiame ore yra per mažas drėgmės kiekis. Tačiau, prie mažesnių temperatūrų rotoriuje jau prasideda kondensacija ir drėgmės trūkumas lauke kompensuojamas iš išmetamo oro. Kuo žemesnė temperatūra lauke (ir atitinkamai mažiau drėgmės lauko ore) tuo didesnis drėgmės kiekis iškrenta kondensato pavidalu ir gražinamas į tiekiamą orą. Tokiu būdu, paduodamo oro drėgnumas praktiškai nesikeičia mažėjant lauko temperatūrai ir galima palaikyti tokią pat oro kaitą kaip ir prie +15'C - drėgmės balansas patalpose išlieka.


Šių nesąmonių net nenoriu komentuoti. Suprantamas noras išrasti amžiną variklį, tačiau jei norite kad jūsų samprotavimai būtu ne tokie juokingi, gal reikėtu atgaivinti galvoje termodinamikos dėsnius ir atlikti bent elementarius paskaičiavimus.

Elektros energijos sunaudojimas yra toli gražu ne pats svarbiausias kriterijus. Elektros sąnaudos yra 15-20 kartų mažesnės už gaunamą šilumos taupymo efektą, tad pirma eilė reikia žiūrėti į šilumos grąžinimo charakteristikas.

Viso pirmą, rekuperatorius turi būti su drėgmės grąžinimu. Jei iš 1m3 oro prarandamas 1g. drėgmės tai prilygsta šio oro atvėsinimui per 2.5'C - būtent tiek atvės kambario oras, kai mėginsite drėkinti purškiant vandenį (arba garinant vandenį kitokiu būdu).

Antra charakteristika yra temperatūrinis efektyvumo koeficientas. T.y. - iki kokios temperatūros gali būti pašildytas tiekiamas oras, matuojama procentais nuo lauko ir vidaus temperatūrų skirtumo. Deja, pagal šį parametrą galima lyginti tarpusavy tik vienodo tipo rekuperatorius, nes jis neįvertina šilumos reikalingos oro drėkinimui.
Anksčiau Komfovetams buvo nurodomas toks parametras kaip šilumos grąžinimo koeficientas, kuris įvertina temperatūrą ir drėgmė bendrai. Tačiau, plokštelinių rekupų gamintojai negali pasigirti gerais rezultatais ir šio parametro neskelbia. Bet jį galima nesunkiai suskaičiuoti.

Pvz. Jei plokšteliniam (ne celiuloziniam) rekuperatoriui skelbiama, kad temperatūros grąžinimas yra 95%, tai prie 0'C lauke paduodamo oro temperatūra idealiam sąlygom galėtų siekti (22-0)*95%=20.9'C. Tačiau, įvertinus tai kad tokiame ore trūksta ~5.5g/m3 drėgmės jo entalpija (šilumos kiekis) pakyla nuo 8 tik iki 30kJ/kg.
Patalpos oro entalpija prie normalaus 60% drėgnumo yra 47.5kJ/kg.
Tai, šilumos grąžinimo koeficientas gaunasi 100*(30-8)/(47.5-8)=56%.

Analogiškai, rotoriniam rekuperatoriui su temperatūrinių koeficientų 86% gauname paduodamo oro temperatūra 19'C, bet trūksta tik 1g/m3 drėgmės, tai tiekiamo oro entalpija yra 41.5kJ/kg.
Tai, šilumos grąžinimo koeficientas gaunasi 100*(41.5-8)/(47.5-8)=85%.

Be to, reikėtų skaičiuoti ne maksimalų šilumos grąžinimo koeficientą, kuris gaunamas kai ventiliatoriai dirba minimaliais apsisukimais, o - realų, kuris randamas pagal įrenginio parametrų kitimo charakteristikų grafikus. Ir dar - įvertinti kiek šilumos vidutiniškai prarandama per šildymo sezoną tuomet kai lauke neigiama temperatūra ir plokšteliniame įrenginyje bus sustabdyta rekuperacija dėl užšalimo pavojaus.

Dar yra toks parametras kaip įrenginio keliamas triukšmas. Čia svarbu žinoti ne tik kiek skleidžiama per rekuperatoriaus sienelės, bet ir kiek yra vėdinimo kanaluose. Tada galima įvertinti kokių reikės imtis priemonių slopinant triukšmą ir kiek tai kainos. (Renoventai pvz. kelia gerokai didesnį triukšmą).

Svarbus yra ir gamintojo patikimumas. Pvz. tuo kas rašoma Alasca techninėse charakteristikose ne labai galima tikėti.

Kiekvienas gamintojas siūlo visą eilę modelių ir reikėtų pasirinkti koks optimaliai tinka. Toli gražu, ne paskutinė vieta užima tai, kaip suprojektuota namo vėdinimo sistema.

Vienu žodžiu, jei prastai nusimanote šioje srityje, geriau sistemos projektavimą bei įrenginio parinkimą patikėti tam, kas tuo profesionaliai užsiima.

paprastai ten kur šildomos grindys, ten drėgmė greičiau išgarinama ir paprastai nesilaiko

eilinis mitas

Tikriausiai nesupratote ką norėjau pasakyti.
Šlapias rotorius garina vandenį todėl našumas didesnis. Sausos plokštelės negarina vandens todėl našumas mažesnis.
Šlapias paviršius bus šaltesnis nei sausas dėl garavimo (kai santykinė drėgmė mažesnė nei 100%). Egzistavo prietaisai santykinei drėgmei matuoti, kurių veikimas pagrįstas šiuo temperatūrų skirtumu.
Prarastai drėgmei atstatyti reikalinga energija (vandens išgarinimui), tai plokštelinio rekuperatoriaus minusas. Jeigu įeinančio oro kanale plokštelės būtų šlapios (kaip ir rotoriaus atveju) tai jos labiau atvėstų ir paimtų daugiau energijos iš ištekančio oro srauto nei būdamos sausos. Taip pat nebūtų oro sausinimo problemos.
Garuojantis paviršius atšąla aplinkos atžvilgiu. Sušlapinkite vieną ranką ir pajausite praktiškai.
Kodėl plokšteliniai rekuperatoriai gali pasiekti 98-99% efektyvumą su sausu oru laboratorijoje, bet praktikoje niekaip net ir prie mažų oro srautų?
Todėl, kad su drėgme pašalinama ir energija. Jeigu pavyktų pusti dulksną ant šiltų plokštelių įeinančiame sraute vandens garavimo procesas "suvalgytų" šiek tiek energijos, išeinantis srautas būtų labiau šaldomas efektyvumas didėtų.

Ar nesamone vadinate techninį idėjos įgyvendinimą?

Dar šiek tiek apie jūsų skaičiavimus:
pakelti 1m3 oro temperatūrą nuo 0 iki 20,9 C reikia 1,2kg x 720J/kgK x 20,9 K = 18 kJ
Išgarinti 5,5 g vandens reiks 0,005 kg * 2260 kJ/kg = 11,3 KJ

18/(11,3+18) = 0.61 panašu į jūsų 56% ir tikrai yra į ką atkreipti dėmesį.

Prie tokių jūsų pateiktų kraštutinių sąlygų išryškėja entalpijos mastas ir darosi suprantamas mano pasiūlymas drėkinti plokšteles arba jūsų pasiūlymas sukti šlapią rotorių.

Jei pavyktu purksti dulksna - ji sumazintu ne tik ploksteliu, bet ir ieinancio oro temperatura. Nebent tie papurskimai butu trumpalaikiai. Tuomet dar reiketu kontroliuoti ploksteliu drekinguma - ar ne per sausos, o gal rekuperatorius jau skesti dregmeje? El. energijos sanaudos visam tam neuzgoz galimos naudos nuo drekinimo? Nekalbant apie sanaudas tokiam drekinimo priedui.

Beje, jei celiuloziniai silumokaiciai sugeba sudrekinti ploksteles, ju efektyvumas turetu buti didesnis uz neceliulozinius plokstelinius, bet analizuojant tokiu rekuperatoiu charakteristikas matau kad taip nera.

Pjezoelektrinis dulksnos generatorius (tokie stovi oro drėkintuvuose) naudoja vos vieną kitą vatą elektros energijos.
Tikslas ir yra atšaldžius orą (dėl garavimo) daugiau atšaldyti plokšteles ir taip grąžinti daugiau energijos iš ištekančio srauto. Rezultatas būtų šiek tiek šaltesnis tiekiamas oras bet rezultate sutaupoma daug daugiau energijos žiemą.
Va tokį galima būtų įmontuoti į rekuperatorių prieš plokšteles: http://www.alibaba.c...sducer_for.html

Atvirkščiai - plokštelėse kondensuojasi drėgmė o atsilaisvinusia dėl tuo šilumą perduodama tiekiamam orui. O rotoriuje - kiek energijos atsilaisvina kondensacijos procese, tiek energijos išnaudojama, kad tą kondensatą vėl išgarinti į tiekiamą orą.


Dovanokite, bet toliau skaityti jūsų idėjas neturiu jokio noro.

Aišku iš Ebm Papst, atstovybė Varšuvoje, turėjau ir reikiamų kompektuojančiųjų kainas. Tai visai ne problema.

Sveiki, noriu pasidalinti ir aš įspūdžiais po sezono - gal kam padės sprendžiant. Rekupas rotorinis Amalvos. Naudoju nuo sausio mėnesio. Šiaip dabar net neįsivaizduoju gyvenimo be rekūpo. Dirba non stop. Viena kart buvau trumpam išjungęs ir pamiršau įjungt tai pavakary grįžęs iš kart pajaučiau. Aš manau reikia rinktis tik rotorini. Nes man ir su rotoriniu problemos su per sausu oru ( išgarindavau žiemą 10 litrų per parą ) - būtų plokštelinis tai iš vis neįsivaizduoju kas būtų ir kiek garint reiktų. Dirbo be jokių tenų ir prie -25 laipsnių šalčio.Elektros suvartojimas 30W/h Dėl pamaišymo iš san mazgų - jokių problemų nepastebėjau.
Seniau rašiau apie problemą dėl labai didelio efektyvumo kritimo nuo 84% iki kokiu 68% .Niekur nieks man negalėjo atasakyt kame kampas bent teoriškai. Visgi radau priežastį pats.Sumasčiau , kad nevienodi kiekiai oro prateka per šilumokaitį. Nors -sistema buvo subalansuota labai tiksliai - faktiškai litras į litrą. Neturėdamas aerometro negalėjau patikrinti savo spėjimo, bet išmasčau apkeist filtrus vietomis. Apkeitus filtrus efektyvumas šoktelėjo iki vos ne 90% - po to nusistovėjo apie 84%.Paduodamas oras į patalpas pakilo daugiau negu 4 laipsniais.

Sveiki! Labai dekoju uz paaiskinimus ir patarimus
Na mes kreipemes i kelias imones del projekto ir irangos, bet kaip sakiau, kiekvienas giria savo atstovaujama produkcija, todel norisi isgirsti ir nesaliskas nuomones
Siaip musu protas ir taip linko link Komfovent, tai turbut ties jais ir apsistosim

Idomu ar kas renaktes rekuperatoriu su vandeniniu o ne elektriniu sildytuvu? Kokie minusai pliusai?

Kalbant apie namą, vandeninis šildytuvas dvigubai (!) pabrangina sistemą. Kam jį statyti, jei normaliai dirbant rekuperatoriui papildomas pašildymas aplamai nėra reikalingas??
Išimtis - baseino vėdinimas, kur komforto sumetimais reikia tiekti orą, karštesnį už patalpos temperatūrą. Ir tai - vandens reguliavimo mazgas, automatika prieš užšalimą, atskiras karšto vandens tiekimo kontūro įrengimas su visa armatūrą - visa tai kainoja tiek, kad neapsimoka mažuose sistemose, kur yra mažas šilumos poreikis.