Vėdinimas šiuolaikiniame name 2

Iš kur būtumėte pirkęs EC ventiliatorius?

Jeigu oro drėkintuvas stovėtų dar šaltame (teigiamos temperatūros) paimame ore prieš rekuperatorių ir plokšteliniame rekuperatoriuje šylant kartu su šviežiu oru garuotų drėkintuvo įnešti lašeliai (dulksna), kad patiekiamas oras būtų 16-18 laipsnių su 50% santykine drėgme tai būtų idealus variantas. Nebebūtų prarandama energija dėl drėgmės praradimo (entalpija), nebebūtų sausinamas oras ir nesimaišytų oro srautai.
Taip pat tas kondensatas kurį išgarina rotorinis rekuperatorius nėra jau toks tyras ir švarus, kad norėtūsi jį tiekti atgal į patalpas. Užtenka pažiūrėti į kondensato surinkimo indą ir pagalvoti ar verta tai išgarinti atgal į patalpas.

Pagaliau pagavote mintį - reikia vertinti realia nauda realiomis sąlygomis, o ne tik džiaugtis lipdukų skaičiumi.

PN klubas ir visi jo leidiniai, kuriuos jus dievinate kaip bibliją, yra ne absoliuti tiesa paskutinėje instancijoje o viso labo vieno ar kito žmogaus nuomonė. Tik šie žmonės pasiskelbia save elitinių klubu, propaguoja savo religiją ir nori išsaugoti savo monopoliją šioms idėjoms. Tiems kas nori įstoti į klubą reikia Vyriausiojo palaiminimo.
Tai primena kaip stačiatikiai, krikščioniai bei kiti ginčijasi kieno religija yra teisingiausia.

O iš tikro nėra jokio skirtumo, ar gavo vienas ar kitas modelis PN veikėjų palaiminimą ar ne. Svarbu tik jo techninės charakteristikos.

Šio požiūriu gerokai vertingesnis yra kokybės sertifikatas išduotas institucija, kurios kompetencija ir nešališkumas nekelia daug abejonių. Sertifikatas tai yra bent kokia garantija, kad skaičiukai, surašyti techninėje specifikacijoje nėra išgalvoti ir pavyko sukurti bent vieną tokį įrenginį, kuris per bandymus parodė būtent tokius parametrus.

Kazkur jau buvo diskutuota apie plastikinius ortakius, bet nelabai randu.
Kokia butu jusu nuomone lyginant plastikinius ortakius su negofruotais, apvaliais is cinkuotos skardos? Dekui.

Jei prisimintumėte fizikos pagrindus, suprastumėte kad parašėte nesąmonė. Kaip kondensacijos taip ir garavimo proceso metu gaunamas švariausiais distiliuotas vanduo. Tai visai ne įtakoja oro užterštumo.
O dulkės, kurios jus galite pamatyti absoliučiai visuose įrenginio kanaluose - tai yra smulkės dalelės, kurios sugebėjo prasiskverbti per filtrus. Deja, praktika rodo, kad labiau užteršta yra oro tiekimo linija, nes smulkių sodžių, kurios sugeba prasibrauti per filtrą, žymiai daugiau yra lauko ore. Ar vyksta kondensacija ar ne - tos dulkės vis viena yra kanale ir patenka į patalpas. Jei valysite rekuperatorių iš vidaus bent kartą per 3 mėn, kartu keičiant filtrus - tos problemos nebebus.
(Tiesa, problema nėra didelė. Vis gi pro filtrus prasibrauna viena-kita dulkelė. Turint omenyje didžiulį namo turį, keletas dulkelių įtakos nedaro. Jei atidarysite langą ir įleisite visai nefiltruotą orą, dulkių bus dešimteriopai daugiau. Tai baisiai atrodo, kai viskas kas pateko į įrenginį per kelius mėnesius nusėda nedideliame plote. )

Beje, kondensato surinkimo indas - pačia didžiausia blogybė, kuria gali būti vėdinimo įrenginiuose. Šis mazgas turi tiesioginį ryšį su kanalizacija, be to dažnai kondensato nuvedimas nėra padarytas idealiai ir sistemoje randasi užsistovėjęs vanduo (ypač - vandens užrakte). Kadangi šioje zonoje beveik nėra šviežio oro cirkuliacijos, drėgnoje užuovėjoje pradeda veistis įvairus mikroorganizmai. Ypač - kai įrenginys sustabdomas. Nežinau ant kiek pavojingas yra šios problemos mastas, tačiau daugybė gydytojų pasisako prieš kondicionierius būtent dėl šios priežasties.

Rotorinis rekuperatorius neturi kondensato surinkimo indo. Distiliuota drėgmė iškart grąžinama į tiekiamą orą. Maksimum kas gali atsitikti - ištraukta iš patalpos dulkelė, jei sugebės prasibrauti pro filtrą ir ne išlėks į lauką su išmetamų oru o prilips prie rotoriaus - bus grąžinta atgal į patalpą.

P.S. Kaip rotoriniame rekuperatoriuje taip ir plokšteliniame yra oro srautų maišymas. Teigiama, kad plokšteliniame maišymas yra 2-3 kart mažesnis. ...Skamba gražiai. Tačiau, praktiškai - nėra jokio skirtumo, kadangi kalbama apie 0.1-0.2% prieš 0.4-0.5%. O jei kalbėti ne apie naują, specialiai paruošta bandymams įrenginį o apie tai kas vyksta realybėje, tai plokštelinio rekuperatoriaus konstrukcija yra tokia, kad tarp kanalų yra daugybė sujungimu su tarpinėmis. Laikui bėgant tarpinės pradeda leisti orą ir maišymasis padidėja iki kelių %. Tas pats - jei įstatant šilumokaitį buvo kiek pažeista tarpinė, arba jei mazgai pagaminti ar surinkti šiek tiek kreivai.

Tiesa sakant, mitas apie oro pamaišimą gerokai atsibodo. Tai grynai reklaminis triukas. Pačiuose patalpose yra daug didesnis oro maišymasis nei te kelį procentai, kurie galėtų atsirasti vėdinimo sistemoje. O jei reikia visiškai išvengti oro maišymosi - tai skirtingos patalpos vėdinamos skirtingais įrenginiais. Ne vienoje ligoninėje nerasite kad skirtingi skyriai būtu vėdinami tuo pačių įrenginiu.
Papildyta:

Teoriškai - jokio skirtumo. Praktiškai - plastikiniai yra kelis kartus brangesni, jų labai prasta kokybė, be to, pardavėjai rekomenduoja naudoti kelis kartus mažesnius dydžius, kas sąlygoja didesnį triukšmą bei elektros sąnaudas.

Kaip žinantis netik fizikos pagrindus galiu pasakyti, kad distiliuotą vandenį gamina visai ne taip paprastai kaip jūs čia bandote apibudinti.
Iškvėpuotame ore yra ne tik vandens garų, bet ir daugybė organinės kilmės junginių dujų pavidale, anglies dvideginio.
Visas šis kokteilis kondensuojasi nukritus temperatūrai (ne tik vanduo), o pakilus temperatūrai vėl gali išgaruoti (rotoriniame šilumokaityje).
Net ir už geriausių mechaninių filtrų iš patalpų pašalinamame ore kondensavesis skystis nė iš tolo neprilygtų distiliuotam vandeniui - koks jūsų teigimu turėtų būti, jeigu ore nebūtų dulkių.
Toks skystis iškart turėtų bjaurų kvapą, nereikėtų nei laukti. Ant rotoriaus kondensavesi lašiukai niekaip negali būti vadinami distiliuotu vandeniu.
Pačiupinėkite rankomis šlapią rotorių praktiškai ir suprasite, kad tai ne vanduo su dulkėmis, bet daug įdomesnis mišinys.

Nereikia painioti kondencionieriaus su plokšteliniu rekuperatoriumi.
Plokšteliniame rekuperatoriuje kondensatas susidaro išmetimo kanale, o kondicionieriaus - padavimo kanale.
Šia prasme kondicionierius labiau artimas rotoriui, nes rotoriaus padavimo kanale taip pat yra kondensato (ant rotoriaus).
Nereikėtų teigti kad rotoriniame rekuperatoriuje srautai maišosi tik simboliškai ir tai nėra juntama žmogui.

Dar vienas paryškintas pavyzdys būtų žmogaus plaučiai, garinantys vandenį iš žmogaus organizmo.
Tas pats iškvėptas tik "praskiestas" oras išeina per rekuperatorių į lauką.
Tokį orą atšaldžius kondensavesis skystis tikrai neprilygtų distiliuotam vandeniui.
Rotorius kaip tik ir grąžina tą kondensuotą kokteilį atgal į patalpas.
Dalies kvapų kilmė yra ne oro srautų maišymasis, bet kondensate ištirpusių sieros junginių išgarinimas į paduodamą patalpoms orą.

Gal nereikėtų taip smulkiai aiškintis niuansų, nes jie nėra tokie reikšmingi ir kasdieną juntami. Čia kiekvieno žmogaus pasirinkimas ar filtruoti vandenį, ar filtruoti orą, ar grąžinti kažką iš iškvėpuoto oro atgal į patalpas.

Gal galite pasakyti kur tuomet reikėtų naudoti plokštelinius rekuperatorius, kurie tiekia išsausintą orą žiemos metu? Kokioms patalpoms jie skirti?

Pagal ed@ tiktai padidinto drėgnumo patalpose, tokiose, kaip baseinai, nors PN teigiama, kad jei oro kaita patalpose nėra per didelė, tai drėgmės kiekis ir plokštelinio rekuperatoriaus atveju būna normos ribose.

Jei nesigilinti į niuansus, tai aplamai neverta pradėti šnekos, nes paviršutiniškos išvados nieko bendro neturi su realybė.

Jūsų samprotavimuose yra logikos, tačiau pažiūrėkime detaliau.

Pagrindinis vėdinimo tikslas - pašalinti žmogaus iškvepiamą anglies dvideginį ir tiekti deguonį. Anglies dvideginis žemės atmosferoje nesikondensuoja. Net Antarktiduoje tuo nepamatysite. Tai galėtų nutikti, nebent, Marso ašigaliuose.

- O kokia yra kiekvienos iš kitų, jūsų paminėtų, medžiagų kondensacijos temperatūra? O kokia yra jų garavimo temperatūra?

Dauguma garų arba galėtų kondensuotis prie žymiai mažesnių temperatūrų, o per rekuperatorių praėina dujų pavidale. Arba - kondensuojasi anksčiau, nepasiekus vėdinimo įrenginio - tiesiog ortakiuose (pvz - riebalai).
Kietos dalelės bei mikroorganizmai iš nesikondensuoja. Iš visos puokštės teršalų galėtų atsirasti vos keletas, kurios dėl kondensacijos būtu grąžintos tiekiamam orui. Kaip taisyklė, tokių medžiagų gyvenamose namuose visai nėra, arba jų koncentracija yra niekingai maža.
Bet kurio atveju, tai neblogina situacijos: jei tokių teršalų buvo kambaryje ir tai nesukelia neigiamų pasekmių, tai jei tiekiamas oras bus ne iki galo nuo jų išvalytas o tik praskiestas - tai tik pagerins situaciją. Juolab, kad oras praskiedžiamas daug kartų.

Tad, neturint ką veikti, mitų galima prikurti įvairių, tačiau, kiek tai atitinka realybės?


Šis teiginys yra iš serijos: kas būtų, jeigu būtų...
- Kokia jėga, jūsų manymu, galėtu sulaikyti visus teršalus rotoriaus kanale tuomet kai pro jį teka išmetamas oras, o po tuo kai šiame kanale pradės judėti lauko oras - staiga tą jėga nustotų veikti ir teršalai atsikabintų nuo sienelių ir oro srautas jos nuneštų į kambarius?

Kaip jau minėjau - jei ne plausite indų, jos bus purvinos ir vargu ar skleis malonų kvapą. Jei kelis metus nevalysite rekuperatoriaus, labai tikėtina kad visi vidiniai paviršiai apsineš dulkėmis. Bet daugiausia dulkių bus oro tiekimo kanale, kadangi jų koncentracija lauko ore yra daug didesnė (ypač - jei netoliese yra kelias su intensyviu judėjimu). Tai nepriklauso nuo to, kokio tipo rekuperatorius.


Tai daugelį kartų yra nustatyta matavimais.


Paskutinį kartą apie tai rašiau prieš dieną

Jei drėgmę ir oro kaitą matuotumėte Si sistemos vienetais o ne tokiais vienetais kaip "per didelė", tai nesunkiai surastumėte teisingą atsakimą.

Jei sistema suprojektuota taip, kad prie -20'C plokštelinis rekupas išlaiko nominalų drėgnumą, tai jau prie -10'C bus per drėgna.
- O kas bus prie +10'C?? 4 kartus didinsite apykaitą?
- O - prie +15'C? Ir jei dar lauke bus rūkas ir drėgnumas daugiau kaip 100%?

Ir atvirkščiai, jei suprojektuota taip, kad tiekti į patalpą pakankamą deguonies kiekį ir tokios apykaitos pakanką, kad palaikyti nominalų drėgnumą, tarkim, prie +10'C lauke - ką darysite prie -20'C? 4 kartus mažinsite apykaitą (ir tuo pačiu - deguonies kiekį)??
Lipdukas PN namo pase esmės nepakeis.

Anglies dvideginis tiesiogiai nesikondensuoja, bet jis tirpsta vandenyje (difuzija) ant rotoriaus ir kitoje pusėje išgaruoja kartu su vandeniu.


Garuoja ir kietos medžiagos tokios kaip ledas.
Mano minėtų dujų kondensacijos temperatūra gerokai žemesnė už nulį, bet kaip ir minėjau šios visos dujos lengvai tirpsta vandenyje (kondensate).
Žuvys kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi, nors deguonies virimo temperatūra -218C. Kuo žemesnė vandens temperatūra, tuo daugiau dujų gali ištirpti tokiame vandenyje.
Dar vienas pavyzdys - rūgštūs lietūs.


Tiesa. Didelę dalis panaudotų dujų neištirpsta kondensate ir išmetama į lauką.



Sutinku, kad šie reiškiniai nėra tokie pastebimi, bet kai kam tiesiog idėjiškai nepriimtini.
Kaip pavyzdį galėčiau paminėti vandens apytaką kosminiuose skydžiuose, kai vanduo panaudojamas žmonių paskui vėl išvalomas
ir vėl naudojamas - chemiškai gal ir nėra prie ko prisikabinti, bet idėjiškai gerti tokį vandenėlį nėra taip malonu.

Jei lauke bus rūkas rotorinis rekuperatorius irgi nieko nepakeis, nes jis negali pašalinti drėgmės pertekliaus iš paduodamo oro (Lietuvos klimate).
Rotorius šiek tiek atstato drėgmę tik vykstant kondensacijai ant rotoriaus t.y. šaltuoju metų laiku.

Turint plokštelinį rekuperatorių taip pat galima drėkinti orą prieš plokšteles.
Taip nebūtų prarandama energija dėl drėgmės apytakos ir būtų galima palaikyti pakankamą drėgmę patalpose.
Galbūt būtų kažkiek problemų jeigu perdaug drėgmės būtų paduodama ir ne viskas spėtų išgaruoti ant plokštelių.
O gal taip daryti nepopuliaru, nes energijos su drėgme pernešama (entalpija) labai mažai ir neverta dėl to sukti galvos. Tiesiog patalpose pastatomas drėkintuvas.

Sveiki,

Planuojames vedinimo sistema name, tai sulaukeme ivairiu pasiulymu, tiek Alasca, tiek Comfovent, tiek Renovent. O mums, visiskai neismanatiems tu dalyku, labai sunku pasirinkti, nes kiekvienas reklamuoja savo, o objektyvia nuomone isgirsti gana sudetinga..
Namas gana paprastas, 1 aukstas su mansarda, plotas apie 200 m2, gyvenamo apie 150 m2, Klaipedos raj... Kaina nera pats svarbiausias dalykas - norisi kad butu ekonomiskas (el.energijos sunaudojime) ir tiesiog gerai atliktu savo funkcija. Gal kas nors galetu ka nors patarti ar parasyti, koki rinktumetes patys.. Na lauksiu bet kokiu nuomoniu nes kai pradejome daugiau dometis - tai kuo gilyn i miska - tuo daugiau medziu is vis susipainiojome

Jo, ypač daug mitų galima prikurti apie grindinio šildymo trūkumus.

Kai skaičiavausi savo orinio saulės kolektoriaus galią, įdomu buvo įvertinti ir tai, kiek energijos atneša ne tik oras, bet ir garai. Arba neteisingas formules radau, arba į garų pernešamą energiją tikrai neverta kreipti dėmesio.
Šiaip primetus, realiom sąlygom vandens gali būti 10g/m3 - 1% (50% santykinio drėgnumo 20C oras). Kadangi gramas vandens 4x talpesnis už gramą oro, entalpija priklausomai nuo drėgmės gali svyruoti 4% ribose. Tame pačiame rekuperatoriuje šildysim didesnės entalpijos įeinantį orą - vadinasi jis įšils mažiau, temperatūrinis grąžos koeficientas bus mažesnis.
Esu linkęs daryti išvadą, kad drėkinant orą ne patalpoje, o rekuperatoriuje, galima vėdinimo šilumos nuostolius sumažinti max 1% ribose. Tai jau geriau tada arbatos užsivirti, jei per daug sausa.

Čia truputį ne į temą, bet pasakysiu naujausią grindinio šildymo mitą:
Grindinis šildymas yra blogis, nes ten kur šiluma ir drėgmė, tai garantuotas pelėsis...