QUOTE(ed@ @ 2013 05 07, 02:20)
Tikėjausi, kad pasakysite kažką naujo, bet eilinį kartą įsitikinau, kad ...
Bijau jus nuvilti, tačiau ventiliatoriai naudojami rekuperatoriuose pajėgus nugalėti kelis kart didesnį pasipriešinimą nei 150Pa. Jei po to kai minusojame vidinį įrenginio pasipriešinimą lieka tik 150Pa - tai blogas ženklas. Vadinasi įrenginio konstrukcija yra ant tiek prasta, kad beveik visas pajėgumas eikvojamas įrenginio pasipriešinimui nugalėti. Būtent Renoventai nuo seno sirgo šią lyga ir dabar ne daug kas pasikeitė. Būtent dėl šios priežasties Renoventai visada pasižymėjo gerokai didesnių triukšmo lygių, nei kitų firmų įrenginiai.
Iš kitos pusės, išvystomas spaudimas toli gražu, ne pati aktualiausia charakteristika. Gerai suprojektuotoje sistemoje pasipriešinimas turėtu būti 50-80Pa. Jei sistema reikalauja net 150Pa, vadinasi ortakiuose ir grotelėse yra ~3 kartus didesnis greitis nei galėtų būti ir atitinkamai didesnis triukšmas bei ventiliatorių elektros sąnaudos. EC varikliai čia nieko nepadės, nes jie leidžia pasiekti ekonomijos tik tada, kai dirba ne pilnu pajėgumu. (Šiaip, beveik visi gamintojai siūlo modelius su EC varikliais, tad vargu ar galima tai laikyti šio modelio privalumu).
95% - tai yra ne naudingumo koeficientas, o viso labo temperatūrinis grąžos koeficientas. Net jei patikėti, kad jis toks yra iš tikruoju, reikia atkreipti dėmesi, kad jis gali būti pasiektas tik jei vienu metu sudaryti idealias sąlygas:
- įrenginys dirba minimaliu pajėgumu;
- patalpoje oras yra papildomai drėkinamas, kad santykinis drėgnumas būtu ne mažiau 60% (o realiuose sąlygose, kaip žinoma, plokšteliniai rekuperatoriai labai sausina orą)
- lauko temperatūra turi bųti pakankamai aukšta, kad nesuveiktų apsauga nuo užšalimo ir neišjungtų rekuperacijos.
Kalbant apie įrenginio naudingumo koeficientą, reikėtų įvertinti, kiek šilumos patalpos šildymo sistemai reikės išeikvoti, tam kad išgarinti papildomą drėgmę iš įvairių šaltinių, tam kad pasiekti priimtiną drėgnumą. Rekuperatoriaus naudingumas matuojamas ne temperatūriniu o šilumos grąžinimo koeficientų (deja, gamintojai nelinkę jo skelbti).
Be to, plokštelinis rekuperatorius turi žymiai didesnį pasipriešinimą (ypač - pailgintas priešpriešinių srautų modeliai) ir dėl tuo reikalauja žymiai didesnių elektros sąnaudų ventiliatoriams.
Apie patobulinimus priešužsąliminės apsaugos sistemoje, nematau prasmės šnekėti, kai rotoriniai rekupai iš vis nebijo užšalimo ir rekuperacija nepertraukiamai vyksta bet kokiu oru.
Manau kad pasirinkote prasčiausią variantą, (aiškų, kalbant apie aukštesnės klasės techniką, o ne lyginant su viskuo ką tik bandoma įpiršti vartotojams).
Bijau jus nuvilti, tačiau ventiliatoriai naudojami rekuperatoriuose pajėgus nugalėti kelis kart didesnį pasipriešinimą nei 150Pa. Jei po to kai minusojame vidinį įrenginio pasipriešinimą lieka tik 150Pa - tai blogas ženklas. Vadinasi įrenginio konstrukcija yra ant tiek prasta, kad beveik visas pajėgumas eikvojamas įrenginio pasipriešinimui nugalėti. Būtent Renoventai nuo seno sirgo šią lyga ir dabar ne daug kas pasikeitė. Būtent dėl šios priežasties Renoventai visada pasižymėjo gerokai didesnių triukšmo lygių, nei kitų firmų įrenginiai.
Iš kitos pusės, išvystomas spaudimas toli gražu, ne pati aktualiausia charakteristika. Gerai suprojektuotoje sistemoje pasipriešinimas turėtu būti 50-80Pa. Jei sistema reikalauja net 150Pa, vadinasi ortakiuose ir grotelėse yra ~3 kartus didesnis greitis nei galėtų būti ir atitinkamai didesnis triukšmas bei ventiliatorių elektros sąnaudos. EC varikliai čia nieko nepadės, nes jie leidžia pasiekti ekonomijos tik tada, kai dirba ne pilnu pajėgumu. (Šiaip, beveik visi gamintojai siūlo modelius su EC varikliais, tad vargu ar galima tai laikyti šio modelio privalumu).
95% - tai yra ne naudingumo koeficientas, o viso labo temperatūrinis grąžos koeficientas. Net jei patikėti, kad jis toks yra iš tikruoju, reikia atkreipti dėmesi, kad jis gali būti pasiektas tik jei vienu metu sudaryti idealias sąlygas:
- įrenginys dirba minimaliu pajėgumu;
- patalpoje oras yra papildomai drėkinamas, kad santykinis drėgnumas būtu ne mažiau 60% (o realiuose sąlygose, kaip žinoma, plokšteliniai rekuperatoriai labai sausina orą)
- lauko temperatūra turi bųti pakankamai aukšta, kad nesuveiktų apsauga nuo užšalimo ir neišjungtų rekuperacijos.
Kalbant apie įrenginio naudingumo koeficientą, reikėtų įvertinti, kiek šilumos patalpos šildymo sistemai reikės išeikvoti, tam kad išgarinti papildomą drėgmę iš įvairių šaltinių, tam kad pasiekti priimtiną drėgnumą. Rekuperatoriaus naudingumas matuojamas ne temperatūriniu o šilumos grąžinimo koeficientų (deja, gamintojai nelinkę jo skelbti).
Be to, plokštelinis rekuperatorius turi žymiai didesnį pasipriešinimą (ypač - pailgintas priešpriešinių srautų modeliai) ir dėl tuo reikalauja žymiai didesnių elektros sąnaudų ventiliatoriams.
Apie patobulinimus priešužsąliminės apsaugos sistemoje, nematau prasmės šnekėti, kai rotoriniai rekupai iš vis nebijo užšalimo ir rekuperacija nepertraukiamai vyksta bet kokiu oru.
Manau kad pasirinkote prasčiausią variantą, (aiškų, kalbant apie aukštesnės klasės techniką, o ne lyginant su viskuo ką tik bandoma įpiršti vartotojams).
"Tikėjausi, kad pasakysite kažką naujo, bet eilinį kartą įsitikinau, kad ..." © ed@
Atleiskite, kad pernaudoju jusu zodzius, bet jie cia kaip niekad vietoje.
Rotoriniai vs ploksteliniai, Windows vs Linux, iPhone vs Android, Audi vs BMW... kaip pasirinkti?
Manau siomis temomis gincytis galima amzinai ir tiesa vistiek liks kazkur anapus.
Apart kritikos siam konkreciam rekuperatoriu modeliui bei visai ploksteliniu rekuperatoriu giminei ar turite kazkoki konkretu pasiulyma visiems paminetiems trukumams spresti?
