Vėdinimas šiuolaikiniame name 2

Dar ne.
Papildyta:


*** mano, kad palėpėje, dėl šilumos nuostolių per stogą bus šiltesnis oras.

Jei *** statytų standartą, tai gal ir būtų šiek tiek tame racijos, bet kai stogas bus rimtai apšiltintas , nežinau, nežinau . Aš to nedaryčiau.

Ko tikrai bus daugiau tai dulkių

Teigiama, kad pasyviuose namuose užtikrinamas labai aukšto komforto lygio šildymas, o šio tipo namui, rekomenduojamas orinis šildymas.

Aš susidariau nuomonę, kad kuo namas sandaresnis, tuo orinis šildymas patrauklesnis. Aišku ir namo sienų apšiltinimas svarbu, bet oriniam šildymui, manau, labiau svarbus namo sandarumas.

Nors iš kitos pusės, kai kalbama apie PN tipo namą, tai bet kokia šildymo sistema bus panašaus komforto lygio .

Po ilgų svarstymų, info paieškų ir pan. išsirinkome savo namui Renovent Excellent rekuperatorių. Kitais metais jau bus galima parašyti savo atsiliepimus

Koks namo plotas, kiek zmoniu gyvens?
As irgi i sio rekupo puse dairausi, bet kankina abejones ar man tokio uzteks (290 m2, 6 gyventojai).

Gal galite pasidalinti: kuo jums Renovent pasirodė pranašesnis?

Pas mane nuo staciai i pietus stovincios skardos ir prastos cirkuliacijos oras palepei tikrai kaip pirty
I siluma is apacios as neapeliuoju...

Mano pamastymas buvo toks kad rekupas kovoja su ieinancio oro uzsalimu, tam naudoja netgi elektra. Palepeje oras butu kurkas siltesnis nei lauke..

Kalbant apie naujausia modeli (senesnis buvo gan triuksmingas) - tylus, ekonomiskas, 150 Pa prie 400m3, priesuzsalimine funkcija su el. tenu ir be jo (savaiminis atsisildymas reguliuojant in/out srautus), EC varikliai, labai aukstas naudingumo koeficientas (95%). Butu jis 500m3 - imciau, bet 400m3 man mazoka :/

Tikėjausi, kad pasakysite kažką naujo, bet eilinį kartą įsitikinau, kad ...

Bijau jus nuvilti, tačiau ventiliatoriai naudojami rekuperatoriuose pajėgus nugalėti kelis kart didesnį pasipriešinimą nei 150Pa. Jei po to kai minusojame vidinį įrenginio pasipriešinimą lieka tik 150Pa - tai blogas ženklas. Vadinasi įrenginio konstrukcija yra ant tiek prasta, kad beveik visas pajėgumas eikvojamas įrenginio pasipriešinimui nugalėti. Būtent Renoventai nuo seno sirgo šią lyga ir dabar ne daug kas pasikeitė. Būtent dėl šios priežasties Renoventai visada pasižymėjo gerokai didesnių triukšmo lygių, nei kitų firmų įrenginiai.

Iš kitos pusės, išvystomas spaudimas toli gražu, ne pati aktualiausia charakteristika. Gerai suprojektuotoje sistemoje pasipriešinimas turėtu būti 50-80Pa. Jei sistema reikalauja net 150Pa, vadinasi ortakiuose ir grotelėse yra ~3 kartus didesnis greitis nei galėtų būti ir atitinkamai didesnis triukšmas bei ventiliatorių elektros sąnaudos. EC varikliai čia nieko nepadės, nes jie leidžia pasiekti ekonomijos tik tada, kai dirba ne pilnu pajėgumu. (Šiaip, beveik visi gamintojai siūlo modelius su EC varikliais, tad vargu ar galima tai laikyti šio modelio privalumu).

95% - tai yra ne naudingumo koeficientas, o viso labo temperatūrinis grąžos koeficientas. Net jei patikėti, kad jis toks yra iš tikruoju, reikia atkreipti dėmesi, kad jis gali būti pasiektas tik jei vienu metu sudaryti idealias sąlygas:
- įrenginys dirba minimaliu pajėgumu;
- patalpoje oras yra papildomai drėkinamas, kad santykinis drėgnumas būtu ne mažiau 60% (o realiuose sąlygose, kaip žinoma, plokšteliniai rekuperatoriai labai sausina orą)
- lauko temperatūra turi bųti pakankamai aukšta, kad nesuveiktų apsauga nuo užšalimo ir neišjungtų rekuperacijos.

Kalbant apie įrenginio naudingumo koeficientą, reikėtų įvertinti, kiek šilumos patalpos šildymo sistemai reikės išeikvoti, tam kad išgarinti papildomą drėgmę iš įvairių šaltinių, tam kad pasiekti priimtiną drėgnumą. Rekuperatoriaus naudingumas matuojamas ne temperatūriniu o šilumos grąžinimo koeficientų (deja, gamintojai nelinkę jo skelbti).
Be to, plokštelinis rekuperatorius turi žymiai didesnį pasipriešinimą (ypač - pailgintas priešpriešinių srautų modeliai) ir dėl tuo reikalauja žymiai didesnių elektros sąnaudų ventiliatoriams.

Apie patobulinimus priešužsąliminės apsaugos sistemoje, nematau prasmės šnekėti, kai rotoriniai rekupai iš vis nebijo užšalimo ir rekuperacija nepertraukiamai vyksta bet kokiu oru.

Manau kad pasirinkote prasčiausią variantą, (aiškų, kalbant apie aukštesnės klasės techniką, o ne lyginant su viskuo ką tik bandoma įpiršti vartotojams).

Kad palėpėje oras nebus toks švarus - tai garantuota. O tai, ant kiek jis bus šiltesnis, nesunku paskaičiuoti. Tai kad, uždaroje palėpėje yra gan šilta (bent tomis retomis valandomis, kai žiemą staiga išlenda saulė) - tai faktas.
Tačiau, jei palėpėje atsiranda oro judėjimas, tai šilumą nustoja kauptis ir yra išnešama oro srautu. Tada temperatūra nekyla. Gautą nauda (ir žąlą) nesunkų paskaičiuoti, įvertinus kiek per sekundę šilumos tenka stogui nuo saulės, kiek iš jos prasibrauna per stogq, o kiek išeina atgal, kiek išsibarsto po visą palėpė ir kiek tenka būtent tam oro kiekiui, kurį rekuperatorius išsiurbia iš palėpės.
... O jei dar įvertinti tai, kad norint kad į palėpė patektų šviežias oras iš lauko, teks padaryti porą langiukų ir per jas palėpė bus šaldomą ne tik kai yra saulę, bet kiekvieną dieną ir naktį (!) - tai nuostoliai dešimteriopai viršys tą teorinę naudą.

Jei jau norite išradinėti dviratį - geriau pradėkite nuo tuo, kad tiesiog sumontuokite saulėtoje pusėje ilgą oro paėmimo vamzdį, nudažikite jį juodai ir pabandykite išspausti kokią nors naudą.

O Jus cia (290m2)skaiciuojat su rusiu,garazu,palepia?Ar cia tik gyvenamas plotas? Mes ir domimes vedinimo sistema,musu plotas su rusiu ir garazu,plius po garazu duobe,plius anglims sandeliuoti patalpa( ,nesijuokit ,senai statytas namas),bet be palepes gaunasi 338.30m2 .Ar sitas patalpas ir palepe reikia skaiciuoti,vedinti? Rusys,garazas ir palepe bus nesildomi. Aciu

Rusio neturime, palepes irgi, vietoje garazo - pavesine, 290 m2 - cia gyvenamos patalpos + katiline (16 m2). Nepagalvokit, mes ne naujeji lietuviai, siame plote telpa 2 butai. :)