Vėdinimas šiuolaikiniame name 2

#289
QUOTE(Giedruolė @ 2013 02 05, 16:16)
Tiesą pasakius pas mane irgi medinė perdanga šitoj vietoj aš užpurškiau PU putom... nežinau ar priešgaisriniu požiūriu labai blogai padariau, bet jūsų bėdos tikiuosi išvengiau. Reikia pasitikrinti biggrin.gif


Po to, kai pamačiau, kaip mano iš balionėlių supurkštos sandarinimo putos prigėrė drėgmės kaip kempinės, aš balionėlinėmis putomis absoliučiai nepasitikiu. Čia vis tik ne silikonas.
Papildyta:
QUOTE(Pupcis @ 2013 02 05, 14:48)
U-Wert'e, programa rodo, kad po aliuminio folija susidaro kondensatas!


Nesamonė, kažkas negerai su U-Wertu. Metalo folija, jau nekalbant apie ženkliai storesnę skardą absoliučiai nepraleidžia vandens garų. Kadangi skarda yra iš šiltosios ortakių apšiltinimo pusės, drėgmė iš ortakių į vatą neturi pro kur patekti. Vienintelė galimybė tarp aliuminio folijos ir skardos uždarytoje folijoje atsirasti drėgmės per plyšelius, arba atvėsus vatoje esančiam drėgmės turinčiam orui iškrentantis kondensatas, bet tai ašaros.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 05 vasario 2013 - 17:32
#290
QUOTE(mintas @ 2013 02 05, 18:27)
Po to, kai pamačiau, kaip mano iš balionėlių supurkštos sandarinimo putos prigėrė drėgmės kaip kempinės, aš balionėlinėmis putomis absoliučiai nepasitikiu. Čia vis tik ne silikonas.

PAs mane ne balionėlinės putos.
Atsakyti
#291
QUOTE(Giedruolė @ 2013 02 05, 18:49)
PAs mane ne balionėlinės putos.


Tuomet dėl gaisro nebijočiau. Bandžiau deginti PUR, tai tas nedegė, paviršius apanglėjo ir toliau liepsna nesiplėtė. Sakyčiau, kad PUR, gaisro atveju ne blogiau nei akmens vata.
Atsakyti
#292
QUOTE(Giedruolė @ 2013 02 05, 17:16)
Nu jo ne kas... Kamine tarpas tarp fibo ir keramikos - ventiliuojamas patalpos oru. Gal pas jus patalpose ant tiek drėgna, kad ta drėgmė per blokelį skverbiasi į palėpę  g.gif, nors labiau tikėtina, kad yra nesandarumas kur kaminas kerta medinę perdangą. Techniškai tas susikirtimas turi būti apizoliuotas priešgaizrine akmens vata, jei ta vata neturi garo barjero iš patalpos pusės, tai per tą sandūra keliauja patalpos oras su drėgme, kuri ant aliumo ar perdangos vatoje tam tikrame sluoknyje iškrenta rasa, gali net sušalti į ledą, o po to atitirpus bėgti žemyn. Aliumas neleidžia tam garui toliau keliauti ir kaupia ant saves drėgmę. reliai jums arba iš patalpos pusės reikia sudaryti barjerą kilti garui palei kaminą, arba atsikasus perdangoj giliausią vietą tą barjerą kažkaip sukurti ten. Tiesą pasakius pas mane irgi medinė perdanga šitoj vietoj aš užpurškiau PU putom... nežinau ar priešgaisriniu požiūriu labai blogai padariau, bet jūsų bėdos tikiuosi išvengiau. Reikia pasitikrinti biggrin.gif
Ot uždavėt man rūpesčio biggrin.gif Ačiū smile.gif pats laikas tokiems patikrinimams.

Vakar pakurenau židinį dūmus leisdamas tiesiai į kaminą. Pridėjus ranką prie blokelių jautėsi kad jie šilti. Užlipęs į palėpę stebėjau, kas darosi ties kamino ir perdangos sandūra. Aplink kaminą buvo matyti, kaip kyla garas. Kūrenau apie 4-5val. Per tą laiką vata aplink kaminą gerokai sudrėko (prieš tai ją buvau pakeitęs sausa) . Vadinasi yra kaip ir jūs sakėt- "perdangos vatoje tam tikrame sluoknyje iškrenta rasa". Ta rasa susidaro praktiškai vatos paviršiuje. Kažkaip reikia man išspręsti šią problemą, nes dabar gaunasi, kad jei kūrensiu židinį ne kasdieną, žiemą vata aplink kaminą bus visada šlapia.

"reliai jums arba iš patalpos pusės reikia sudaryti barjerą kilti garui palei kaminą, arba atsikasus perdangoj giliausią vietą tą barjerą kažkaip sukurti ten"
Iš patalpos pusės dėta garo izoliacija (PE plėvelė), kuri prie kamino blokelių priklijuota spec. klijais. Virš plėvelės yra 30cm akmens vatos sluosnis.

Ar pažiūrėjot, kaip pas jus ši sandūra atrodo?

Atsakyti
#293
Savaitgalį turėsiu progą patikrinti ar dabar ji drėgna, gal ir židinį eis užkurti, jei apdailą padarysim.
Atsakyti
#294
Sveiki,

iškilo toks klausimas. Vieno aukšto name numatyta rekuperatorinė vėdinimo sistema. Virtuvės gartraukis taip pat per rekuperatorių (atskira šaka). Mano supratimu, tokiu atveju nereikalinga jokia natūrali ventiliacija ir kaminėliai? (kai kurie statybininkai primygtinai siūlo san mazguose vistik įsirengti)...

Dėkui
Atsakyti
#295
QUOTE(D'Arbuzas @ 2013 02 07, 17:33)
Sveiki,

iškilo toks klausimas. Vieno aukšto name numatyta rekuperatorinė vėdinimo sistema. Virtuvės gartraukis taip pat per rekuperatorių (atskira šaka). Mano supratimu, tokiu atveju nereikalinga jokia natūrali ventiliacija ir kaminėliai? (kai kurie statybininkai primygtinai siūlo san mazguose vistik įsirengti)...

Dėkui


Klausykite Jūs daugiau statybininkų, jie juk visų galų meistrai, žinovai.

Jei suges rekuperatorius tai tie kaminėliai gal ir duos kokios naudos, nors puikiausiai kambarius galima bus pravėdinti ir atidarant langus. Visą likusį pastato ekspluataijos laikotarpį jie neneš jokios naudos, bet pastoviai per juos patirsit šilumos nuostolius. Taip pat jie išsandarindami patalpas padarys rekuperatorių mažiau efektyvų. Aš nusprendęs statyti mechaninę vėdinimo sistema net nemąstau apie galimybę papildomai įsivesti natūralaus vėdinimo sistemą.
Atsakyti
#296
Kilo naujų minčių dėl vėsinimo, priminimui paskutinis mano pasisakymas šia tema:
QUOTE(Milao @ 2013 01 12, 22:06)
Na pirmiausia vėsinimui apie jokius ŠS ar kondicionierius negalvoju. Mano manymu jie tokiems atvejams, kai apie vėsinimą nepagalvojama dar prieš projektavimą. Galvoju tik apie pasyvesnes alternatyvas. Patraukliausios atrodo dvi: už rekuperatoriaus nuo ŽŠ maitinamas kanalinis glikolinis šilumokaitis (gal šaltošąlis šiuo atveju smile.gif ) arba padidinto srauto naktinis vėdinimas.
Įtakai pasiduodu galvodamas. Kadangi kol kas neįsivaizduoju kiek kainuos ortakynas, imkim kitų komponentų kainas.
Intensyviam vėdinimui reikalingi rekuperatoriaus bypass'ai - po vieną padavimui ir ištraukimui. Kiekviename po ventiliatorių. Jau vien tik ventiliatoriams reikia 2x 420 Lt. Akustiniams - 2x 871 Lt. Tos pačios Saldos kanalinis aušintuvas AVA200 kainuoja 1040 Lt. Net jei lyginant su pigesniais, ventiliatoriai kainuos viso labo 200 Lt pigiau nei AVS200. Labai abejoju, ar tų 200 litų pakaks ortakyno pralaidumo upgrade'ui nuo 200 iki 1000. Žinoma, ne viska įskaičiavau, bet nuojauta kužda, kad kuo daugiau skaičiuoti, tuo labiau svarstykles labiau links link glikolinio šaldymo nuo ŽŠ.
Skaičiavimai sako, kad visą sistemą 1000m³/h srautui pritaikyti nėra ekonomiškai tikslinga, nes toks srautas bus reikalingas gal porą savaičių per metus. Mintis tokia, kad galbūt ir nereikia, pakaks 200m³/h sistemos. Papildomai reiktų tik vieno 1000m³/h ventiliatoriaus ir keleto metrų atitinkamo ortakio. Rekuperatorius naktį išjungiamas, įjungiamas 1000m³/h ventiliatorius, kuris orą įpučia artimiausiu keliu iš lauko į centrinę namo patalpą. Pasišalintų oras per ventiliacijos sistemos tiek ištraukimo, tiek padavimo vamzdžius (2x200m³/h). Papildomai vieną kitą langą galima palikti mikroventiliacijos padėtyje. Taip pat netgi pasyvaus namo standartus atitinkantis 100m² namas prie 50Pa praleidžia apie 150m³/h per nesandarumus. Galų gale 200m³/h srautui optimizuota sistema su didesniu triukšmu praleis ir daug didesnį srautą. Šaltuoju periodu intensyviam vėdinimui skirta anga turėtų būti sandariai uždaryta tiek iš lauko, tiek iš vidaus pusės.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Milao: 07 vasario 2013 - 23:53
#297
Savatgalį užkūrėm ždinį. Palėpėj vata aplink kaminą buvo sausa.
Atsakyti
#298
Gal kas papasakos nuo ko reikia pradeti norint isirenkgti vamzdyna rekuperatoriui? Kokias medziagas naudot ir panasiai..
Atsakyti
#299
QUOTE(*** @ 2013 02 14, 09:43)
Gal kas papasakos nuo ko reikia pradeti norint isirenkgti vamzdyna rekuperatoriui? Kokias medziagas naudot ir panasiai..


Pradėk nuo projekto, ten rasi visus atsakymus.
Atsakyti
#300
QUOTE(Milao @ 2013 02 07, 23:53)
Kilo naujų minčių dėl vėsinimo, priminimui paskutinis mano pasisakymas šia tema:
Skaičiavimai sako, kad visą sistemą 1000m³/h srautui pritaikyti nėra ekonomiškai tikslinga, nes toks srautas bus reikalingas gal porą savaičių per metus. Mintis tokia, kad galbūt ir nereikia, pakaks 200m³/h sistemos. Papildomai reiktų tik vieno 1000m³/h ventiliatoriaus ir keleto metrų atitinkamo ortakio. Rekuperatorius naktį išjungiamas, įjungiamas 1000m³/h ventiliatorius, kuris orą įpučia artimiausiu keliu iš lauko į centrinę namo patalpą. Pasišalintų oras per ventiliacijos sistemos tiek ištraukimo, tiek padavimo vamzdžius (2x200m³/h). Papildomai vieną kitą langą galima palikti mikroventiliacijos padėtyje. Taip pat netgi pasyvaus namo standartus atitinkantis 100m² namas prie 50Pa praleidžia apie 150m³/h per nesandarumus. Galų gale 200m³/h srautui optimizuota sistema su didesniu triukšmu praleis ir daug didesnį srautą. Šaltuoju periodu intensyviam vėdinimui skirta anga turėtų būti sandariai uždaryta tiek iš lauko, tiek iš vidaus pusės.


O ne paprasčiau, kaip ir rekomenduoja passipedia, jokios papildomos ventiliacijos sistemos neįrenginėti, o tiktai atidaryti namo langus?
Atsakyti