Vėdinimas šiuolaikiniame name 2

Labai teisingai. Man irgi Edo pasisakymai kažkoks minčių kratinys. Skaitai, skaitai ir nė velnio nesupranti. Kalba bi le kalbėti.

O jei teisingai pasakius: ieško klientų.

Kadangi ortakis turi būti izoliuotas, vadinasi variantas tiesiog įlieti į betoną kokį tai segmentą atkrenta. Vadinasi reiks grūsti kartoną. Arba kokią malką, įsuktą į kartoną. Visgi be malkų apsieiti nepavyks.
Kad ir koks plonas mūras bebūtų, bet kokiam storiui galima parinkti atitinkamą vamzdį. Klausimas tik vamzdžių kiekyje. Remiantis profesoriaus straipsneliu (ačiū Pupciui), vienu dydžiu sumažinus ortakių diametrą, jų prireiks dvigubai daugiau. Kadangi jau esu praktiškai įkalbėtas atsisakyti 1000m3/h, tai ne tiek jau ir daug tų vamzdžių prireiks.
Uždengimui apie tinkavimą net negalvojau, vieną variantą tik žinau - g/k. Plyšių problemą jau esu išsprendęs prieš kokius 6 metus. Kai įsirenginėjom butą, buvom prigąsdinti, kad naujas namas sės, sienos trūkinės, taigi visom kambarių sienoms pasirinkom dažomus tapetus. Vienintelė tiesiog nuglaistyta ir nudažyta vieta liko WC sienų viršutinė dalis. Ten turim įrodymų, kad gąsdinami buvom ne be reikalo
O su oro srautais pro palangę - negi ten taip jau viskas idealu, kad niekas apie tai nė žodžio?

Su formule ryskiai kazkas ne taip. Jei pvz ortaki imam 1 mm, tai triuksma jau gausim riebu skaiciu su minusu O ir logaritmo pagrindas nenurodytas. Tik is pavyzdzio galima speti kad 10. Tokia nuojauta, kad kaip pagrindas labiau tiktu e.
Be to empirine - reiskia buvo paimta lentele ar grafikas, o formule "pritempta". Geriausia butu pati bandymu budu sudaryta lentele ar grafkas.

Nebūtinai tam reikalui naudoti besimetančias statyboje šiukšles. Apvaliai angai patogiau naudoti didesnio skersmens ortakį. Jį bent jau nereikės išmušinėti iš sustingusio betono.

Mažiems ortakiams nėra prasmės mažinti jų skersmens. Tarkim, sumažinsite nuo 125 iki 100mm. Sutaupysite tik 25 mm storio (iš 200, kurie reikalingi kartu su izoliaciją bei užtaisymu). Tačiau, kiek išauga mazgo kaina, gręžiant 2 angas!

Be reikalo jus net negalvodami, pasiduodat įtakai, išgirdė iš kaimynų vieną-kitą gandą. Juolab, kad šie "ekspertai" realybei iki galo ne įrengė nei vieno namo, tik skaito brošiūrėles.
Pasyvus vėsinimas yra gan patrauklus dalykas. Skirtingai nuo ŠS jis leidžia vėsinti namą neeikvojant elektros "šalčio" gamybai. Jus nemokamai gausite iki 3.5 kW šaldymo galingumą, tuomet kai kondicionierius tam reikalui valgytų ~1kW elektros. Dirbant 100 dienų po ~10val. per parą, tai kainuotų papildomus 400Lt per sezoną. (Be to, prieš tai reikėtų papildomai investuoti į kondicionieriaus įrengimą).

Be to, turint tokia atsarga, jus visada galite minimalią apykaitą padidinti 5 kartus, kai panorėsite geriau išvėdinti namą. Tam kad pasimėgauti grynu oru nereikės atidarinėti langų (ir kentėti nuo mašalų, o jei šalia judri gatvė - taip pat nuo dulkių bei triukšmo).

Jei išlaikyta statybų technologija, namas ne "sėda". Tačiau, aš šneku apie plyšius dėl kitos priežasties. Keičiantis temperatūrai medžiagos plečiasi ne vienodai ir tokių skirtingų medžiagų sudūrimuose gali atsirasti plyšių. Juolab, kad dėl esančio ten ortakio, to fragmento temperatūra gali gerokai skirtis nuo šalia esančios sienos.

G/k, aišku, uždengti galima, bet tai - papildomos išlaidos.
Pakartosiu: nesakau, kad neįmanoma sumontuoti grotelių palangėje, tačiau tai gan brangiai kainoja bei užima nemažai laiko, ypač - pasiruošimo stadijoje.


Skirstant šaltą orą - tai yra idealu. Bent jau, tada kai kalbam apie nedidelį srautą. Didesnei apykaitai vis gi nerekomenduojamą pusti daug oro į lango nišą, jei jį yra nedidelė ir gili. Geriau tai daryti šalia lango, kad orui būtu daugiau erdvės kur pasiskirstyti.
O, gėliems tą idėja ne patiks.

Apie čia kokias demagogijas dabar?
Aš, pvz., siūliau atvirkščiai - kreiptis į ortakių gamintojus ir gauti triukšmo duomenys o ne rašinėti čia nesąmonių. Bent jau, tie gamintojai, kurie atliko savo produkcijos sertifikavimą, tos duomenis turi ir privalo pateikti.

Arba, jei tik orientaciniai norite pasižiūrėti, neprisirišant prie konkrečios ortakio markės - galite paimti kokia nors diagramą iš vedinimo vadovėlio. Pvz. šitą sudaryta skardiniams spiraliniams ortakiams:
[attachmentid=226297]

Vienas storesnis vamzdis išorėje, kitas jo viduje, o tarp jų izoliacija. Taigi čia praktiškai triukšmo slopintuvas! O ką jei tiesiog paimti triukšmo slopintuvą ir jį tiesiai į betoną įlieti? Pvz. lenktą. Ir termo, ir akustinė izoliacija, ir viskas jau sukišta gamykloje.
Tik dėl tų pačių slopintuvų paduodamam orui kiek neaišku. Jų vidus - perforuota skarda, o už skardos - vata. Vienur rašo akmens, kitur stiklo. Kaip tai kyla abejonių, ar tikrai verta kvėpuoti visokiais vatą rišančiais formaldehidais ir išpūstomis vatos dalelėmis. Negi slopintuvuose sudėta kažkokia ypatinga vata, kurios sudėty nėra jokių kenksmingų medžiagų ir kuri nedūla.


Na pirmiausia vėsinimui apie jokius ŠS ar kondicionierius negalvoju. Mano manymu jie tokiems atvejams, kai apie vėsinimą nepagalvojama dar prieš projektavimą. Galvoju tik apie pasyvesnes alternatyvas. Patraukliausios atrodo dvi: už rekuperatoriaus nuo ŽŠ maitinamas kanalinis glikolinis šilumokaitis (gal šaltošąlis šiuo atveju ) arba padidinto srauto naktinis vėdinimas.
Įtakai pasiduodu galvodamas. Kadangi kol kas neįsivaizduoju kiek kainuos ortakynas, imkim kitų komponentų kainas.
Intensyviam vėdinimui reikalingi rekuperatoriaus bypass'ai - po vieną padavimui ir ištraukimui. Kiekviename po ventiliatorių. Jau vien tik ventiliatoriams reikia 2x 420 Lt. Akustiniams - 2x 871 Lt. Tos pačios Saldos kanalinis aušintuvas AVA200 kainuoja 1040 Lt. Net jei lyginant su pigesniais, ventiliatoriai kainuos viso labo 200 Lt pigiau nei AVS200. Labai abejoju, ar tų 200 litų pakaks ortakyno pralaidumo upgrade'ui nuo 200 iki 1000. Žinoma, ne viska įskaičiavau, bet nuojauta kužda, kad kuo daugiau skaičiuoti, tuo labiau svarstykles labiau links link glikolinio šaldymo nuo ŽŠ.
O gėlėms teks natūralią atranką praeiti

P.S. Rašybos tikrintuvas žodį "kanalinis" pasiūlė taisyti į "analinis". Nesusigundžiau

xm, keistokas grafikas su viena 35dB triuksmo reiksme. Pagal si grafika, zemiau 35dB nebeparinksi vamzdzio? Ar as cia kazko nesuprantu?

o gal specialistai padarys pertrauka diskusijoj ir patars kokiu nors teisingu kontoru Vilniuje, kurios galetu suprojektuoti ir irengti rekuperacine vedinimo sistema nuosavam name ? ed'o kontorai info jau issiuntem (pakolkas tylu ramu, matyt daug darbu turi)

jei domina vedinimo montuotojai, rasykite man i až. galesiu keleta rekomenduoti, nes cia dar apkaltins mane reklama.

Kaip rašiau, šį diagrama yra iš vadovėlio. Matyt, mokymo tikslams jos pakanka.

Na ką, specialistai, pertraukėlę padarėm, Nerry tikėkimės į AŽ gavo pasiūlymų, gal būtų galima diskusijas pratęsti
Kadangi dėl savo vatos ir formaldehidų fobijų triukšmo slopintuvuose negavau komentarų nei iš vėdinimo, nei iš psichiatrijos specialistų, į galvą pradėjo lįsti visokios nepadorios mintys. Jei jau planuose oro padavimą organizuoju pro palangę, po palange susidaro tokia stačiakampė erdvė. O ką jei į tą erdvę įkišti kartoninius kiaušinių padėklus triukšmo slopinimo tikslais. Esu girdėjęs, kad regioninės televizijos tokiais būdais patalpų akustiką sprendžia. Natūralu, kad toks variantas masiškai nedaromas, nes ir patys rūsiai masiškai nedaromi.
P.S. O diagrama visai gera. Gaila triukšmo kreivė joje tik viena, bet bent jau yra pavyzdys kokio tipo paveikslėlio ieškoti. Deja dar nepavyko.

Susidūriau su netikėta situacija. Susiginčijau su vienu žmogum, dėl drėgmės kiekio šaltame ore. Aš sakau,jei nori išsausinti patalpas, pravėdink patalpas žiemą. Jis teigia, kas atvirkščiai, laukia oras drėgnesnis, todėl, kaip tik patalpas vėdiname tam, kad drėgmės ileisti. Aš bandau aiškinti, kad reikia žiureti ne i procentaza, o i dregmes kieki ore gramais. Jie netiki ir klausia is kur tokias nesamones traukiu. Įdomumas tame, kad teisybės beieskant lreipemes i kokius 10 zmoniu ir visi kaip susitare tvirtina, kad reikia ziureti kokio procento oro dregnumas, nekreipiant demesio i dregmes kieki gramais kube priklausomai nuo temperturos, o tai kad -20C temperaturos oras me gramo dregmes netiri niekam neidomu. Eina sau, negaliu patiketi. Jau pradejau abejoti savo tiesa