Vėdinimas šiuolaikiniame name 2

Užeikit į pasyvių namų temą, ten Jums ir vieta .

Alsuoklis Šiltam namui nebūtinas. Jau seniai yra naudojamas vožtuvas, kuris talpinamas patalpų viduje ir atlieka alsuoklio funkcija. Problema ta, kad jis kartais sustreikuoja ir patalpose pasklinda blogas kvapas, bet jei yra įrengta gera vėdinimo sistema, nemanau, kad tai problema.
Papildyta:


Kalbate apie savo apsisprendimą, kuris patikėkit pakis. Aiškiai matosi, kad nesat susipažinęs su įrangos kainomis. Jei Jums vėdinimui reikia tik 150m3 oro, tai ir įrenginėkit tokią. Sakėt kad šildomas grindis darysit, tai jos puikiausiai ir atvėsinti patalpas galės. Jei darysit didesnę oro kaitą, nei priklauso pagal Jūsų poreikį, kvaila būtų daryti šildomas grindis, tuomet kategoriškai ir namą šildyti tiktai oru.

Jei name 7 palangės, kiekvienoje po 3 vamzdžius, viso 21 vamzdis. Tarkim 20, paprasčiau skaičiuot. Iš 1000 kubų kiekvienai skylei tenka po 50. D100 vamzdis 50m3/h praleidžia su 1,77m/s greičiu, o tai mažiau nei 35dB garsą sukeliantys 2,1 m/s. Panašu kad įmanoma, jei neprivėliau klaidų. Pasirinktų kiekių komentuot iš tiesų nebūtina, čia tik priešprojektiniai primetimai. Žieminė rekuperacija dėl įrangos pasirinkimo vos ne priverstinai padidės bent jau iki 200m3.
Žinau kad įmanoma, gi perskaičiau visas vėdinimo temas SM, bet nesusigundžiau. Darbe yra praktiškai orinė šildymo sistema (fankoilas dėžėje po langu), nenoriu tokios.
Tai gal ką nors bent apie vieną vertikalios šachtos variantą - skardinis standus ortakis, įlietas į monolitinę sieną?
Seku šią temą. Kai turėsiu ką parašyti, pasireikšiu ir ten
Su kainomis kažkiek susipažinęs, bet kurią idėją pradedu nagrinėti nuo kainos, bet kad apsisprendimai keisis - taip, net neabejoju

PN rekomenduojama ne dugiau 25dB ties oro padavimo difuzoriais. Nors ir kaip mane įtikinėjo, kad pagal Lietuviškas normas užtenka 35 dB, manęs niekas tuo neįtikins, ne veltui PN tokio triukšmo lygį nurodo.



Spėju dėl triukšmo . Klystat, kad visos vėdinimo sistemos, tame tarpe ir su šildymu girdisi. Reikia tik atitinkamus reikalavimus pateikti projektuotojui.

Ir kas liks iš sienos? Kaip atrodys palangė?

Pirma, tai ne vienintelis sprendimo variantas. Antra, jei vistiek ketinate paduoti 1000m3/h vėsinimui, tai kodėl per tą pačią sistemą ne paleisti šilto oro?

Nesuprantu klausimo. Jei reikia vertikalios šachtos - surandate tinkamą laisvą vietą ir montuojate ten ortakį. Kai griaunate sieną:
- pažeidžiamas jos vientisumas, dėl ko namas praranda standumą;
- nukenčia sienos šiluminė varža;
- užkraunant sau krūvą papildomo darbo ir techninių problemų - padidėja kaina;

Jei labai norite paduoti orą tiesiai iš rūsio - galima įrengti grotelės grindyse. Tačiau, tai nepigiai kainoja. Vien pramušti perdenginį 7-ose vietose - jau apvali sumelė. Be to, šiltą orą geriau padavinėti iš viršaus, kad šildytų grindys o ne palubę.

O gal kas žinot kur būtų galima rasti informacija apie triukšmo priklausomybę nuo greičio įvairaus diametro skardiniuose ortakiuose?
Orinis šildymas nepatinka ne dėl triukšmo. Iš tikro darbe fankoilai galima sakyti garso jokio neskleidžia. Ventiliacijos sistema visiškai užgožia fankoilus:) Nepatinka dėl temperatūrų. Mano įsivaizdavimu komfortas - kuo vėsesnis oras ir kuo šiltesnės grindys, sienos, t.y. kuo daugiau IR spindulių iš aplinkos. Kūną šildo spinduliai iš visų pusių, o kvėpuoji vėsiu gaiviu oru. Grindinis gal ir ne idealu, bet į tą pusę. Orinio šildymo atveju atvirkščiai - oras praktiškai visada bus šiltesnis nei sienos, lubos, grindys. Ypač jei labai reguliuojama. Darbe naktimis, savaitgaliais šildymas susilpninamas, viskas įšąla. Ateini, nusistatai 25, po kiek laiko pultelis jau rodo 25, jau dušna darosi, o vis dar šalta.
Grindinį komfortabiliausiu daug kas vadina, tiek tarp pažįstamų, tiek čia SM. Nedaug girdėti neigiamų atsiliepimų apie grindinio eksploataciją. Pvz. iš Vilienės, bet ne dėl to kad blogai, o išleistų pinigų gaila, nes pakaktų orinio. Bet vis dėlto grindiniu naudojasi. Apie tai jo blogo paskutiniame poste rašoma.
Ir nesuprantu kur grindinio šildymo brangumas. Virtuvėj, vonioj, WC, prieškambary po plytelėmis vis tiek reiks, stežkutės ant polistirolo vistiek visur reiks, aprišimo mazgas su kolektorium ir viskuo kitkuo vis tiek turės stovėti. Skiriasi tik kolektoriaus dydis ir vamzdyno ilgis. O vamzdis kainuoja nuo 2,5Lt/m. Už 600 lt (kanalinio šilumokaičio apytikslė kaina) 240m išeina.
Čia jei rinktis "arba-arba". Gal pavyks abiem sukrapštyt.
Na kad ir šitaip. Norėjau parodyti tik pačią palangę. Viskas kas po palange - jau ne į temą. Tiesiog neradau paveiksliuko, kuriame matytųsi tik palangė.
Iš sienos (mūro) praktiškai neliks nieko gero, bet tas sienos gabaliukas šiaip ar taip laiko tik palangę. Išlaikys. Bendras namo tvirtumas bus maždaug toks, kaip kad jei visi langai būtų vitrininiai. Tikiuosi išspręs konstruktorius tą reikalą. Apšiltinimo sluoksnis šiuo atveju būtų neliečiamas.

Truputi ne į temą - vėdinime apie grindinį... bet, taip, malonu kai grindys šiltos, bet pažangiuose pastatuose su mažais šilumos nuostoliais tos šilumos labai ir nepastebėsite...
Grįžkime prie vėdinimo. Edas jums čia po kruopelytę bando info sumest apie sistemą 'trys viename': vėdinimas, šildymas ir vėsinimas viename. Čia toks jaukinimo būdas - po truputi bet garantuotai "podsadit na iglu"
Man asmeniškai įtartinai atrodo jūsų noras pakasti pinigus po grindimis (rūsys), aš to niekad nedaryčiau... ypač jei namas vieno aukšto (reiškia žemės turite).
1000m3/h vėsinimui gal ir sprendimas, bet ne pats protingiausias - sistema išbrangs, ekspotacija irgi. Ar ne geriau kovoti su priežastimis užuot bandžius pataisyti pasekmes: šešėliavimas ne tik mažins patalpų prikaitimą, bet ir sukurs jaukumo ir komforto.

Čia kalta ne sistema o dideli šilumos nuostoliai ofise kartu su neribotu noru sutaupyti.
Jei savaitgaliui, ar porą valandų prieš išeinant iš darbo išjungtumėte grindinį šildymą (kad nustotu šildyti iškart kai išeinate iš darbo) - būtu dar blogiau. Kai nėra šilumos šaltinio visi baldai, grindys, sienos atšąla nepriklausomai nuo tuo, ar prieš tai kambarys buvo šildomos grindimis ar fankoilu. Kai iš ryto įjungsite šildymą, tektų porą valandų laukti kol įšils grindys, po to pradėtu šilti oras ir tik nuo jo įšils kėdės, stalai bei sienos. Kol to neatsitiks komforto jausmo ne bus. Tad, su bet kokiu šildymu nepatartina nedarbo metų nustatinėti gerokai mažesnė temperatūrą. Arba, bent jau - užprogramuoti sistemą taip, kad įsijungtų iš anksto, kad iki darbo dienos pradžios spėtu įšildyti ne tik orą, bet ir visus daiktus patalpoje (grindis ir sienas - taip pat).

Aišku, jei šitaip taupyti, fankoilas, pučiantis šiltą orą į viršų, kažkokių momentų kiek pralaimi grindiniam. Is pradeda šildyti patalpą iš viršaus. Pirma pripildo karštu oru palubę (tai jums nesuteikia jokio komforto). Po to - pradeda šilti sienos. Tai jums irgi didelės įtakos nedaro, kadangi tas, jūsų mylimas, spinduliavimas sudaro tokią mažą dalelė, kad jo pokyčių pajusti neįmanoma (tai, kai temperatūrų skirtumai sudaro keliasdešimt laipsnių - tada spinduliavimą galima pajusti).
Tuo tarpu karštas oras pripildo palubę tiek, kad jūsų galva atsiduria šiame debesyje, pasidaro tvanku, bet apatinė dalis vis šąla. Bijot padėti ranką ant stalo, nes jis yra šaltas. Sienos yra storos, šyla ilgai. Jei jos buvo stipriai atšalusios - jos greitai pasiimą šilumą iš palubės ir fankoilas vos spėja pripusti bent tiek šilto oro kiek buvo. Daviklis ant sienos vis rodo, kad situacija negerėja. Tuomet fankoilas nusprendžia pakelti galingumą iki maksimumo ir patalpa vis daugiau prisipildo šiltu oru, tačiau tas oras yra juntamai per karštas. Jūsų galva prakaituoja, stalas pamažu pradeda šiltį, tačiau iki kojų šiluma atkeliaus dar negreitai.
Kažkurio momentu fankoilas supranta, kad persistengė ir mažina galingumą. Oras kambaryje pasidaro ne toks karštas ...bet gi daviklis kabo ne prie grindų. Grindys išlieka šaltos, kas tikrai neprideda komforto. Ne viena valanda praeis, kol jos juntamai įšils.
Vienu žodžiu, jei būsite patalpoje tuomet, kai fankoilas bando sušildyti visus atšaldytus paviršius - praeisite septinius pragaro ratus. Geriau ateiti į ofisą, kai visas tas darbas jau bus atliktas.

Klasikinė orinio šildymo schema numato, kad šiltas oras paduodamas iš viršaus į apačią. Tada, bent jau prie lango, grindys įšyla pirmos. Kiek toliau nuo lango ne iki galo atvėsęs oras kyla į viršų, pakeliui maišydamas patalpos orą. Tokiu būdu, didesnėje patalpos dalyje nusistato komfortiškos sąlygos. Tik pačioje patalpos gilumoje daiktai ilgesnį laiką išlieka šaltesni. Tačiau, kaip jau minėjau, būti patalpoje tuomet, kai šildymo sistema bando sušildyti per daug atvėsintą patalpą - ne pats geriausias sumanymas.

Įprastu režimu komfortas kambaryje ne kiek ne nusileidžia, tarkim grindiniam šildymui, net jei šnekam apie prastai apšiltintą namą. Skirtumas tas, kad su tokių orinių šildymu ta pusė kambario kuri yra arčiau langų bus puse-vienu laipsnių šiltesnė (taip pat ir grindys ten bus šiltos). Nemanau, kad tai yra juntamas skirtumas.
Be to, sistema neturi inercijos. Ar saulė prišildys patalpas, ar susirinks daugiau žmonių, ar įjungsite orkaitę - ji tuojau pat pareguliuos tiekiamą šilumos kiekį. Tas pat vakarė, kai laukė staiga atšals. Su grindinių reakcija vėluos porai valandų.

O grindinio šildymo atveju, atvirkščiai - prie langų bus juntamai šalčiau (ir grindys - tai pat), tačiau patalpos gilumoje - grindys bus šiltesnės už orą o pats oras bus tos temperatūros, kokia nustatėte (bent jau tame taške, kur kabo daviklis).
Priklausomai nuo tuo, kas jums svarbiau - ar aktyviai naudoti visą kambario plotą ir visada turėti pastovią temperatūra, ar voliotis ant grindų (bet tik patalpos gilumoje) - pasirenkate vieną ar kitą sistemą.


Tik viena pastabėlė. Dažniausia žmonės su naujais namais lygina gyvenimą senos statybos butuose ar namuose, kur dėl natūralaus vėdinimo per orlaidės buvo traukiamas šaltas lauko oras ir palei grindis keliaudavo į WC. Sienos būdavo irgi prastai izoliuotos ir nuo jų irgi nusileisdavo atvėsęs oras ir vaikščiodavo palei grindis. Buvo mada įrenginėti nešildomus rūsius, tačiau niekas grindų gerai ne izoliavo. Tad, grindų temperatūra galėjo būti žemesnė ne 1 laipsniu, o visais 5-6. O tai jau - rimtas diskomfortas.

Moderniuose namuose, šilumos nuostoliai yra labai maži. Jei siekiama PN standarto - nemažą dalį šildymo sezono tie nuostoliai yra padengiami natūraliomis šilumos pritekėjimais. Tad, didesnę dalį laiko šildymo sistema yra išjungta, arba dirba labai mažu pajėgumu. Suprantama, kad tuomet kai sistema yra išjungta - jus negalėsite mėgautis šiltesnių grindų privalumais. Net jei jų temperatūra bus kokių 1 laipsnių didesnė už kambario - vargu ar pajusite skirtumą. Tai kam tada laidoti pinigus grindyse, jei pasimėgauti galėsite tik retkarčiais, tik kai kuriuose vietose, ir priedo teks taikstytis su visais žinomais minusais.

Žr. temą Grindinis šildymas

Pats matote kiek papildomų klausimų reikia išspręsti norint po palangė įrengti dėžę oro padavimui. Be to, nepaminėjote kiek papildomų angų reikės pramušti perdenginyje (ir pamatuose), kad paduoti ortakį prie kiekvieno lango.

Dar pridėkite, kas liks iš sienos, kai po palange reikia įkurdint tokią bandūrą bandūra labiau lauką nei vidų šildys

Dėl rūsio - tai EVOY, jis dėl visko kaltas, kad jį kur O jei rimtai tai dėl dėl žemės trūkumo, o ne pertekliaus. Vienas aukštas - toks mūsų komforto supratimas. Į užstatomą plotą cypdamas lenda max 120 m2 ploto namas, o gal ir tiek nepavyks išspausti. Tech. patalpom gaila ir taip mizernus 120 aukot, o dviračius kažkur laikyt reiks. Grižtant prie ventiliacijos ir vėsinimo, į rūsiui iškastą duobę už šimtą kitą paprasta įmesti vamzdį žemės šilumokaičiui. Jau atsiminusuoja kiek - 2? 4 tūkstančiai?
Žiūrėk taip idėja po idėjos ir pabrangimas dėl rūsio jau su minuso ženklu

Šešėliavimas - be abejo. Tik ar pakaks vien šešėliavimo? Papildomai manau vis tiek kažką reiks rinktis - ar ŽŠ (tik aš labiau už glikolinį - vėl EVOY kaltas), ar intensyvų naktinį vėdinimą.

Iš tikro tik apie ventiliaciją ir tenorėjau šioje temoje diskutuot, gavosi kaip visada Bandysiu valdytis Kadangi šildymą linkstu patikėti grindim, tai iš tikro iš ventiliacijos sistemos nieko kaip tik ventiliacijos ir neplanuoju spausti. Gal be reikalo leptelėjau "galbūt šiek tiek pašildant glikoliu (orą po rekuperatoriaus)". Turėjau omeny pašildymą iki maždaug kambario temperatūros. Kad būtų aiškiau, geriau pašildymą pamirškim. Lai tai lieka kaip upgrade'o galimybė ateičiai.
Papildyta:

Wow, iš kur čia taip... Aš gi kabinete tik vienas. Nežinau kaip ed@ atrodo, bet tikrai esu įsitikinęs, kad šalia manęs jis nesėdi.


O taip, be abejo teks spręsti. Pvz. liejant pamatus iškarto numatyti šachtų vietas ir ten pvz. prigrūsti kartono. Arba iškarto ortakius. Perdengimo plokščių gamintojai mačiau deklaruoja kad gali liedami palikti angas laiptinėms. Gal gali palikti ir skyles ventiliacijai... Reiks pasidomėti. Jei ne - taip, darbelio mušinėjant skyles bus.


Po palange kaip jau minėjau iš sienos nedaug beliks, na šiek tiek kad būtų prie ko langus tvirtinti. Bet turėčiau apsieiti be išsikišusios į kambarį bandūros. Turiu abejonių kad buvau suprastas ne visai taip kaip norėjau. Gal iš vaizdelio aiškiau bus.

Sienos pjūvio vaizdas ir neuždengas vaizdas iš kambario. Vėsus, tik rekuperatoriumi pašildytas lauko oras perdangą, dalį sienos aukščio praeina vamzdyje, toliau kerta tuščią erdvę išlenda pro groteles, įveikia langu žemyn plūstantį šaltą orą ir pakyla į palubę, kur vėsiam orui ir vieta. O paskui maišosi, leidžiasi, šyla, kol galų gale ištraukiamas pro duris. Bent jau man variantas patraukliai atrodo.

Gal Jūs pradžiai apsispręskit ar tikrai be didesnio oro srauto negalit gyvent.

Man atrodo žiauriai neracionalu įsirenginėt 6 su puse karto galingesnę ventiliaciją tik tam kad jos pagalba būtų galima vėsinti patalpas, kai dar mąstot apie vėsinimą grindų pagalba. Tai tikrai perteklinė sistema, kuri labai nemažai kainuos. Vien tik ta vienetinių difuzorių gamyba ant kiek atsistos? neskaičiuojant visų kitų mazgų gerokai didesnės kainos ir tik tam, kad 10 dienų per metus galėtumėt ją įjungti visu pajėgumu? Nu žinokit, man atrodo tikrai neracionalu.

Arba darykit grindinį šildymą/vėsinimą ir įrenginėkit vėdinimo sitemą, kaip ir galvojot 150m3 dydžiui, arba įrenginėkit vėdinimo sistema 1000m3/h našumo, bet tuomet neinvestuokit į grindinį, o vėdinimui paveskit viską, ir šildymą ir vėsinimą.

Tikrai neracionalu turėti įrengtas abi sistemas ir naudoti tik vieną iš jų.
Papildyta:
mano šiltam namui grindinio šildymo vamzdeliai su kolektoriais atsistos ant maždaug 4000 Lt. Na čia su labai didelėm nuolaidom originalus Uponor grindinio komplektas, dar reikės automatikos, kas kainuos dar ne mažiau 1000 Lt ir buvau pamiršęs, kad dar ir cirkuliacinių reikės kurie kainuos po 1000 Lt, nežinau tik ar vieno užteks, ar reikės dviejų, kiekvienam kolektoriui atskirai. Na Jūsų atveju, kai vienas aukštas, pakaks vieno siurblio. Kas gaunas ~6000 Lt vieno aukšto namui, arba dviem aukštam ~7000Lt. Taigi grindinis nėra labai pigus. Vėdinimo sistemos padidinimas nuo 150m3/h iki 1000 m3/h spėju kainuos labai panašiai.

Čia žmonės šilumos siurblį už tokią kaina perka, o Jūs žadat tokius pinigus įmerkti tik tam, kad 10 d per metus galėtumėte įjungti abi sistemas, kai bet kokiu atveju ir viena viską pavežtų. Pasiskaičiuokit, tikrai pasiskaičiuokit ir dar kartą permąstykit, ar tikrai Jums to reikia.

Amžinai gyvas ir nepamirštamas - kaip Leninas Nors pastarasis vargu ar nors per nago juodymą teisus buvo.

Komforto supratimas - labai suprantamas. Tik negi tas pats supratimas toleruoja laipiojimą į rūsį??? Patalpas be langų? O gal vis tik geriau lipti link Dangaus, į viršų?
Jūs gal ubartas ir kiekvienai savaitės dienai turite po atskirą dviratį, ir jie niekaip netipls, kad ir ant garažo sienos? Jei cypdamas lenda - gal nuolat bus kaimyno dangoraižio šešėlyje? gal geriau pusantro-dviejų aukštų (juk aukštyn lipimas finale prilygsta lipimui į rūsį) bet su nuosava saule nuo ryto iki vakaro, nemokamais pritekėjimais?

Buvo ne kartą minėtas Kronsbergo PN kvartalas šalia Hanoverio, ten tik šešėliavimo bei naktinio vėdinimo dėka temperatūra patalpose liko žemiau +25C visą sezoną. Ir tikrai 1000m3/h ten neprireikė.
Glikolinis - kaip bealkoholinis alus (toks posakis: bez alkoholnoe pivo - eto pervyj šag k rezinovoj ženščine) tai pirmas žingsnis iki geoterminio šildymo