Vėdinimas šiuolaikiniame name 2

Jei įrenginys atvirai kabo virtuvėje, matyt triukšmas šeimininkams nesudaro jokių nepatogumų. O jei - sandėliuke, tai niekas nedraudžia sumontuoti perėjimą, tarkim, į d200, sumontuoti tinkamą triukšmo slopintuvus (kurie reikalingi bet kurio atveju), ir toliau naudoti tinkamo didžio ortakius.

Visa esmė tame kiek drėgmės išsiskiria ir kokia palaikomą apykaita. Rotorinis rekuperatorius šalina ~3g su kiekvienu ištrauktu m3 oro ir tai nesikeičia nuo lauko temperatūros. Plokštelinis šalina nuo tų pačių ~3g, (kai lauke yra +12'C) - iki 9g., (kai lauke yra žemiau negu -10'C). Tad, jei nustatysite tokią apykaitą, kad sėkmingai pašalintų visą perteklinė drėgmę nuo žmonių/virimo/džiovinimo prie +12'C lauke, tai prie -10'C teks sumažinti oro kaitą net 3 kartus, kitaip kentėsite nuo per sauso oro.

P.S. Trumpai rekuperatorių veikimo principai yra aprašyti musų puslapyje:
Oro centras
Papildyta:

Drėgmė gali likti skaldoje tik vasara, jei lauko oras bus atšaldomas žemiau rasos taško. Kai orą šildai - jis pasidaro tik sausesnis.
Tačiau, pirmais metais situacija gali būti visai kitokia. Jei supilta skalda yra drėgna, tai kol išdžius - ji gali labai stipriai drėkinti orą. Tas pats gali atsitikti jei skalda sušlaps dėl aukštai esančių gruntinių vandenų.
Be to, po statybų bei apdailos darbų, kaip taisyklė, sienose yra labai daug drėgmės. Kol galutinai išdžius praeina ne vienas mėnuo.

O skalbimas - tai lašas jūroje. Ir skalbimas ir (kas daug svarbiau) džiovinimas paprastai vyksta vonioje, o iš ten oras į kambarius nepatenka. (Bent jau - neturėtu patekti, jei vėdinimas yra teisingai įrengtas).

Kolegos, gal kas galėtų pagebėti su rekuperacinės ir šaldymo sistemos projektuotojais bei montuotojais? Noriu pradžiai žmoniškai susiprojektuoti viską, kad nereikėtų eigoje galvoti ką ir kaip daryti.
Jei kas galite parekomenduoti patikimus ir savo reikalą išmanančius specialistus, būčiau labai dėkingas. Namas vienbutis, 220 m2, Vilniuje.
Brūkštelkit į AZ. Iš anksto dėkoju.

besidomint vedinimu va toki daikta "atkapstem":
http://lunos.lt/vent...-ir-jų-priedai
gal kam teko susidurti? ortakiu nereikia, montavimas paprastas... ir kaina grazesne bent trecdaliu.

Seniai apie tai neteko rašyti, tad pacituosiu čia atsakymą į vieną iš gautų laiškų.

Senesniuose modeliuose, iš tiesu, tuomet kai keisdavosi kryptis, dalelė ištraukiamo oro grįždavo į patalpas. Tačiau tą dalelė yra nykstančiai maža - 1.5%. T.y - tik ~ 0.0125 kubo per minutę. Šiuose 12.5 litro yra oras ne tik iš konkretaus tualeto, bet ir iš kitų patalpų. Jei iš WC trauktumėte 50m3/h, tai senajame 250 m3/h našumo rekuperatoriuje - į paduodamą orą patektų tik 2.5 litro iš to WC. Jei oras yra paskirstomas, tarkim į 5 patalpas, tai į kiekviena iš jų per visą minutę patektų tik pusė litro ne itin švaraus oro.
Ar tai daug? Palyginkime: išeinant iš tuliko, durų atidarymo metu į kambarį iškart patenka 500-1000 litrų užteršto oro. Ir jus to ne labai jaučiate. Ar pajustumėte tą grąžinamą pusę litro (1000 kart mažesnė porciją)?

Šiuolaikiniai rotoriniai rekuperatoriai naudoja taip vadinamą stop sektorių. T.y. - kiekvienas vamzdelis ne akimirksniu peršoka iš šalinamo oro kanalo į paduodamą. Kai vienas vamzdelio galas atsiduria lauko oro paėmimo zonoje, kitas galas dar yra ištraukimo kanale, t.y. toje zonoje, iš kur ištraukimo ventiliatorius siurbia orą. Tokiu būdu, iš kanalo išsiurbiamas blogo oro likučiai, o jį pripildo lauko oras. Tik po to tas antras galas pereina į paduodamo oro kanalą ir toliau lauko orą iš jo jau siurbia padavimo ventiliatorius ir tiekia į patalpas.

Tad oro maišymas jei ir gali vykti, tai - tik jei pažeistas konstrukcijų sandarumas. Ir tai - ištraukimo pusėje yra labai didelis neigiamas slėgis, tad per nesandarumus oras patenka iš padavimo kanalo į šalinamą o ne atvirkščiai.
Papildyta:

Apie šį "pinigų siurblį" keletą kartų buvo kalbėta praeitoje vėdinimo temoje.

Tikrai malonu skaityti tokias išsamias, aiškias ed@`o rašliavas , gaila, kad paskutiniu metu tokių retą

sveiki,

ar turite kas patirties su rekuperatoriais kuriuose yra ir gartraukio funkcija?

Sveiki,
Pradedu projektuotis namą, tai susidariau nuomonę, kad apie vėdinimą reikia pagalvoti dar prieš projektuojant. Perskaitęs visas kiek radau SM temas apie vėdinimą susidariau savo koncepciją, tai norėčiau aptarti keletą klausimų, pasitikslinti su išmanančiais. Tik gal ne visus klausimus iš karto
Kadangi 1a namą planuoju su rūsiu, tai peršasi mintis, kad logiškiausia būtų vėdinimo sistemą (horizontalūs vamzdynai, rekuperatorius) montuoti rūsy, o ne perdangoje ar virš jos. Labiausiai priimtina atrodo PN propaguojama oro judėjimo schema - gyvenamosiose patalpose tik padavimas, o WC, vonia, virtuvė (gal ir prieškambaris truputį) - tik ištraukimas. Tai kaip dabar paduoti ir paimti orą iš rūsio? Difuzoriai lubose nebeatrodo pačiu patogiausiu sprendimu, nes iki lubų dar reiktų kažkaip pakilti.
Padavimui į patalpas galvoju palangėse daryti skyles ir kanalą vertikaliai per visą sieną iki rūsio. Toks variantas be oro padavimo atliktų ir kitą funkciją - langų apipūtimą rasojimo prevencijai. Be to užkirstų kelią ed@ nemėgstamiem šalto oro liežuviams. Tik kaži kaip gėlės ant palangių į tai reaguos. Nu bet čia jau MB rūpestis, ne mano
Su ištraukimu - mažiau aiškumo. Pvz. vonioje. Kurioje vietoje būtų geriausia daryti ištraukimą? Paprasčiausia - netoli grindų ar net grindyse. Bet tikriausiai būtų tikslingiau traukti orą iš patalpos viršaus. Jei iš viršaus, koks tada būtų geriausias būdas padaryti kanalą iki viršaus? Pamūryti iš "Brolio" blokelių? Statyti vertikaliai skardinį vamzdį ir jį aplieti betonu ar apkalti gipsu? Geriausias turėjau galvoje oro pralaidumo, šniokštimo, kanalo vibracijų požiūriu. Kaina to iki 3 m. kanalo net ventiliacijos sąmatoj nelabai matysis, ką jau kalbėti apie namo sąmatą.
Beje difuzoriai į sienas dedasi tokie pat kaip į lubas, ar naudojami kokie nors kitokie specialūs?

Jus ne nuo to galo pradedate. Pirmiausia reikėtu apsispręsti kokias funkcijas turėtų atlikti tas vėdinimas, koks bus šildymas, vėsinimas ir t.t.. Po to reikėtu parinkti įrangą, kurį galį tos tikslus pasiekti ir paskutinėje eilėje - apskaičiuoti kokių reikia ortakių bei grotelių ir kur geriausia jos išdėstyti.
Spendžiant iš klausymų, jūsų atveju, geriausia būtu patikėti visą tai spręsti tiems, kas turi patarties įrenginėjant vėdinimą.

Beje, kišti ortakius į sienas (kaip ir į grindys) - pats blogiausias variantas.

Jei sanitarinis mazgas bus su įranga sumontuota sienoje, tai ties ta vieta tikrai bus vietos ir ortakiams aukštyn iškelti. Be to, kanalizacijos vamzdis paprastai aukščiausioje dalyje baigiasi alsuokliu, alsuoklis parastai išvedamas ant stogo, štai dar viena vieta šalia kurios galima pravesti ortakį iki lubų. Bet Ed@`as teisingai pasakė, patikėkit projektavimo darbą profams, tegul jie galvą laužo. Gerai būtų, kad vėdinimo projektas būtų daromas dar derinant architektūrinę dalį, kad būtų galima ką pakoreguot, jei prireiktų.

Apsisprendžiau. Vėdinimas atliks vėdinimo funkciją. Žiemą ~150 m3/h su rekuperacija, galbūt šiek tiek pašildant glikoliu, vasaros naktimis (kai labai karšta) - intensyvus vedinimas ~1000 m2/h. Maždaug. Kas dėl šildymo, tai norisi grindinio. Namas beje apie 120 m2 vieno aukšto.
Ortakių diametrai, sujungimai, alkūnės - taip projektuotojo reikalas. Bet kadangi planuojamas namas kiek netipinis šiems laikams (su rūsiu), tai klausimai gal kiek netipiniai.


O kokie argumentai? Jei variantas ant tiek blogas, kad atmestinas, praktiškai reiktų atmesti visą ventiliacijos sistemos vedžiojimo rūsyje variantą. O rūsys - vienintelė vieta, kur sistemą patogu būtų aptarnauti. Palėpės nebus. Virš lubų tik akmens vatos "sandėlys".
Padavimo ortakius kišti į palangę planuoju įtakotas būtent jūsų teiginių apie nuo lango besileidžiančius šalto oro liežuvius. Kad juos nukreipti į palubę.


Alsuoklis kanalizacijai būtinas ant stogo? Planuoju namą be malkų ir be kamino, tai tikėjausi kad bus galima apsieiti be jokių vamzdelių ant stogo.

Jau paminėjote kelias funkcijas be vėdinimo.

Nekomentuojat pasirinktų kiekių, bandau įsivaizduoti, kiek skylių kietinate pragręžti palangėje ir kur bus vazonas su gėlėmis, kai pūstelėsite ~1000 kubų.

Turint sistemą, kurį kurios apykaita yra 1000m3/h, galite, be jokių papildomų investicijų, šildyti namą, teikiant 3 kW šilumos, jei paduodamą orą pašildysite tik 9'C.

Jų išdėstymas - to labiau. Yra šimtai būdų, kaip tai padaryti, nematau prasmės visus čia aiškinti.


Nebūtinai. Tačiau, nepatartina išleisti žemiau stogo, jei tame fasade yra langų. (Nebent jums patinka tas kvapas).