Vėdinimas šiuolaikiniame name 2

#145
QUOTE(Raituzas @ 2012 12 19, 16:49)
Ne, siuo atveju @ED teisus C4 valdiklis neturi "CAV" (constant air volume) funkcijos. Perjungus zemes silumokaicio sklende i apylankos sklende pasikeis sistemos pasipriesinimas pries rekuperatoriu, atitinkamai jis prades pusti didesni oro kieki.
Kad korektiskai atlikti bandyma, reiketu papildomai ismatuoti tiekiamo oro kiekius pries perjungiant sklende, o perjungus sklendes, privesti oro kieki prie pries tai buvusio oro kiekio ir tada issimatuoti el. varikliu suvartojama energija.
Jei irenginys butu su C3 valdikliu, kuris turi "CAV" funkcija, tada nereiketu matuoti oro kiekio. Irenginys pats stengtusi islaikyti jam uzduota oro kieki, jei butu keiciamas sistemos pasipriesinimas.

Todėl savo teiginyje ir panaudojau "beveik", suprantu, kad sumažinus pasipriešinimą padavime, net su tom pačiom apsukom tiekiamo oro kiekis šiek tiek skirsis.
Atsakyti
#146
QUOTE(Vilienė @ 2012 12 19, 15:22)
O tai nepalaukiate, po "reikalo" kol rekupas atliks savo darbą??? lotuliukas.gif

Po "reikalo" rekupas spėja atlikti savo darbą (gi ne puolate iškart į kambarį numautom kelnėm) biggrin.gif
Tačiau, yra ir kitų kvapų - pradedant nuo unitazo plovimo, naudojant specialią chemiją ir baigiant nagų lakavimu.
QUOTE
... tingiu kapstytis po kronsbergą ir ieškoti kiek kūbų jie pūtė. Gal jūs matėte?
Mano teiginių esmė buvo tokia, kad jei 30 namų "nenustipo" kronsberge tik su pasyviu vėsinimu, tai jūs turėdamas geo ir komfortišką delta t ~10K ištisą parą tikrai susitvarkysite su karščiu savo name 4u.gif

Tikriausia, Kronsbergą skaitynėjate kaip bibliją. smile.gif
Galių jus nudžiuginti: žmonės ne nustips, net jei nieko nedarysite. Tačiau, geriau užduoti sau tikslą, kurio norite pasiekti, ir paskaičiuoti kokių priemonių tam reikia.
Atsakyti
#147
QUOTE(DEU @ 2012 12 19, 16:55)
Bet buvau maloniai nustebintas, kad geoterminio šildymo kaina su gręžiniu gerokai mažesnė, nei iki šiol galvojau.

Papilsiu dar žibalo į ugnį smile.gif ką jūs į tai, kad ~6kW geo siurblys gali kainuoti 800usd? biggrin.gif

Kas dėl kolektorių, tai reiktų pasiskaičiuoti savam atvejui: jei kaip žadate investuosite ir pasekoje "šiuolaikinis labai šiltas namas" turės labai ribotus energijos nuostolius, ar apsimokės gręžti dėl tokios nedidelės galios; ar ne pigiau ir paprasčiau pavingiuoti žarną kaip darė Mintas?
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2012 12 19, 18:15)
Po "reikalo" rekupas spėja atlikti savo darbą (gi ne puolate iškart į kambarį numautom kelnėm)  biggrin.gif
Tačiau, yra ir kitų kvapų - pradedant nuo unitazo plovimo, naudojant specialią chemiją ir baigiant nagų lakavimu.

Tikriausia, Kronsbergą skaitynėjate kaip bibliją.  smile.gif
Galių jus nudžiuginti: žmonės ne nustips, net jei nieko nedarysite. Tačiau, geriau užduoti sau tikslą, kurio norite pasiekti, ir paskaičiuoti kokių priemonių tam reikia.

Na iš jūsų galima sulaukti labai įvairių patarimų, todėl tikėtis, kad patarsite kaip naudotis RVS yra visiškai natūralu. Va ir išaiškėja, gerbiamieji, kad po "reikalo" nėr ko varstyt duris iš kart, neskubėkite, palaukite - rekupas juk ne reaktyvinis biggrin.gif prie progos - nagų lakavimas ar švaros valandėlė labai į temą lotuliukas.gif
Beje, pats nagų lakas nėra labai lakus, bet lako valiklis - va čia jau rimtas trūčas biggrin.gif


Taip, kaip bibliją, ir netgi N kart dažniau smile.gif nes ten daug įdomesni gyvenimo atvejai aprašyti biggrin.gif Todėl nuoširdžiai ir jums rekomenduoju, bent perverst, ką ten skaitinėti. Diskusijai labai pagelbėtų, į jums įprastus reiškinius pažiūrėtumėt truputi kitaip 4u.gif
Atsakyti
#148
QUOTE(Vilienė @ 2012 12 19, 17:24)
... Va ir išaiškėja, gerbiamieji, kad po "reikalo" nėr ko varstyt duris iš kart, neskubėkite, palaukite - rekupas juk ne reaktyvinis ...

Daugiau priklauso ne nuo rekupo, o nuo to kokią apykaitą projektuotojas numatė tualetui. Jei numatyta tik minimalį LR higienos normą (35m3/h), tai mažiuką, 5m3 tūrio WC, spės kiek pravėdinti per 8.5 min (1 kartą pasikeis oras). O jei ištraukinėsite kaip numatyta viešosiose įstaigose (108m3/h) - tą padarysite per 166 sek.
Girdėjau patarimų mažinti ištraukimą iš WC iki 20 ir net iki 15m3/h, bet siūlau gerai pagalvoti, ar jus tenkins jei, laukti kol oras bent kartą pasikeis - teks 15-20 min.
Atsakyti
#149
QUOTE(Vilienė @ 2012 12 19, 17:24)
Papilsiu dar žibalo į ugnį smile.gif  ką jūs į tai, kad ~6kW geo siurblys gali kainuoti 800usd? biggrin.gif 

Kas dėl kolektorių, tai reiktų pasiskaičiuoti savam atvejui: jei kaip žadate investuosite ir pasekoje "šiuolaikinis labai šiltas namas" turės labai ribotus energijos nuostolius, ar apsimokės gręžti dėl tokios nedidelės galios; ar ne pigiau ir paprasčiau pavingiuoti žarną kaip darė Mintas?



Man ir už 6000 lt atrodo pigu parduodamas Lietuvoje. Manau įmanoma su viskuo sutilpti į 20 000 lt sumą.

Mintas savo kolektoriui išleido apie 4000 lt ir dar pats šlangą klojo. Grežinio metras 65 lt, o tokiam galingumui pakaktų 60 m. 80 - 90 m būtų su geroka atsarga. Be to net nešildomas horizontalus kolektorius vasaros antroje pusėje gerokai įšyla. Todėl vėsinimui jo nelabai išeina panaudoti.
Atsakyti
#150
QUOTE(Raituzas @ 2012 12 19, 15:49)
Rotoriaus varikliukas, kuris suka rotoriu vartoja tik apie 5-20 W. Nemanau, kad tai Jus pajusite. O vat, jei plokstelini rekuperatoriu naudosite jo uzsalimo rezime, tai elektrinis sildytuvas gali vartoti  1kW elektros, arba vedinimo tuo metu, kai labiausiai jo reikia neturesite.
...

Ne pirmą kartą tokį palyginimą matau. Tipo rotorinio elektros sąnaudos nedidelės, o vat plokštelinis jei temperatūra lauke neigiama tada jau prisuka elektros.
Jeigu mes lyginsime rekuperatorių elektros sąnaudas fiksuodami, kad jų išėjime bus ta pati oro temperatūra, tada elektros sąnaudos mažesnės bus to kurio efektyvumas didesnis.

Man įdomu jeigu rotoriniame nenaudoti teno, tai esant -20C lauke ir 20C viduje su jų deklaruojamu efektyvumu ~80% gausime -4C rekuperatoriaus išėjime. Ką su tokios temperatūros oru daryti? Mano supratimu šildyti, nes kitaip ant vėdinimo vamzdžių kaupsis kondensatas. Tai ar plokšteliniam rekuperatoriuje teno pagalba pasišildyti įeinantį orą ar rotoriniam išeinantį didelio skirtumo elektros sąnaudose nematau.

Pataisykite jei mano samprotavimuose kažkur klaida.

Vietoj elektros teno galima naudoti kanalinius šildytuvus nuo įvairių šilumos šaltinių. Ar yra kažkokių kliūčių kodėl negalėčiau naudoti kanalinio šildytuvo ant plokštelinio rekuperatoriaus įėjimo?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Igr540: 19 gruodžio 2012 - 21:44
#151
QUOTE(Igr540 @ 2012 12 19, 21:41)


Man įdomu jeigu rotoriniame nenaudoti teno, tai esant -20C lauke ir 20C viduje su jų deklaruojamu efektyvumu ~80% gausime -4C rekuperatoriaus išėjime. Ką su tokios temperatūros oru daryti? Mano supratimu šildyti, nes kitaip ant vėdinimo vamzdžių kaupsis kondensatas. Tai ar plokšteliniam rekuperatoriuje teno pagalba pasišildyti įeinantį orą ar rotoriniam išeinantį didelio skirtumo elektros sąnaudose nematau.

Pataisykite jei mano samprotavimuose kažkur klaida.



Gausime +12, kas neturėtų būti labai baisu ir be jokio pašildymo.
Atsakyti
#152
QUOTE(DEU @ 2012 12 19, 22:47)
Gausime +12, kas neturėtų būti labai baisu ir be jokio pašildymo.

Ne +16?
Atsakyti
#153
QUOTE(DEU @ 2012 12 19, 22:47)
Gausime +12, kas neturėtų būti labai baisu ir be jokio pašildymo.

Gal galite patikslinti kaip gavote? Aš gaučiau +16 jei lauke 0, o viduje 20, bet jei lauke -20 ir nenaudojame jokių elektros tenų, niekaip nesuvokiu, kaip galima gauti +12, o tuo labiau +16?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Igr540: 19 gruodžio 2012 - 22:06
#154
QUOTE(Igr540 @ 2012 12 19, 22:02)
Gal galite patikslinti kaip gavote? Aš gaučiau +16 jei lauke 0, o viduje 20, bet jei lauke -20 ir nenaudojame jokių elektros tenų, niekaip nesuvokiu, kaip galima gauti +12, o tuo labiau +16?

Delta T tarp -20 ir 20 C yra 40 C. 40*0,8=32C
32C - 20C= 12C
Atsakyti
#155
Man prieš nemažai metų pačiam truputį teko dirbti su vėdinimu, tai kiek teko kalbėtis su vėdinimo specialistis (projektuotojais), tai jie apie rekuperacinę vėdinimo sistemą atsiliepdavo ne itin palankiai - to priežastis, kad kai vėdinamas visas namas, neatsižvelgiant į realų atskirų patalpų vėdinimo poreikį, iš to energijos sutaupymo per rekuperatorių šnipštas gaunasi... Juk vėdinimo esmė - vėdinti tas patalpas, kuriose žmogus tuo metu būna, nes tik jis pats (kvėpuodamas, prakaituodamas ir dar kitaip blush2.gif ) ir jo veikla (skalbimas, virimas, WC...) teršia patalpų orą. Kai vakare susirenka visa šeima svetainėje, ten turėtų būti intensyviausias vėdinimas, kai miegama - turėtų vėdintis tik miegamieji. Mano galva geriausia istema, reaguojanti į žmogaus buvimą patalpose, yra prancūzų Aereco (kitos panašios neteko girdėti). Jos trūkumas - tiesioginis oro paėmimas iš lauko. Man vis neduoda ramybės sukergti rekuperatoriaus sistemą su Aereco oro šalinimo įrenginiais - turėtų gautis beveik ideali sistema: įėjo žmogus į kambarį - atsidarė oro šalinimo įrenginys, patalpoje prasidėjo intensyvesnis vėdinimas (oras paduodamas pašildytas iš rekuperatoriaus), išėjo iš patalpos - po 20 min. įrenginys užsidaro. Yra jų oro šalinimo įrenginių, kurių atsidarymo angos plotą galima reguliuoti pagal dažniausiai patalpoje būnančių žmonių kiekį.
Sukritikuokit, jei klystu. Gal kas yra kažką panašaus pasidarę?
Atsakyti
#156
QUOTE(Raituzas @ 2012 12 19, 14:49)
Rotoriaus varikliukas, kuris suka rotoriu vartoja tik apie 5-20 W. Nemanau, kad tai Jus pajusite. O vat, jei plokstelini rekuperatoriu naudosite jo uzsalimo rezime, tai elektrinis sildytuvas gali vartoti  1kW elektros, arba vedinimo tuo metu, kai labiausiai jo reikia neturesite.


Pagaliau dašilo, kurioje kompanijoje dirbat smile.gif.

5-20 W tai nėra labai daug, bet ir nemažai, palyginus su 16-60 W visa ALASCA ECO V200 B sunaudojama energija, nes tas 5-20 W bus tik rotoriui sukti, o kur dar elektros sąnaudos ventiliatoriams.

Beje, minėtame ALASCA ECO V200 B nėra elektrinių tenų, taip kad elektros sąnaudos tikrai neišaugs ir niekaip neviršys rotacinio rekuperatoriaus sąnaudų. O ir celiuliozinis šilumokaitis puikiausiai gražins ir drėgmę.

O ir kaina, dabar akcijos metu iki 20% mažesnė, taip kad nemačiau nei vieno teisingo argumento, įrodančio, kad ALASCA ECO V200 B, nors kiek blogesnis už rotornį.
Atsakyti