Vėdinimas šiuolaikiniame name 2

#133
QUOTE(ed@ @ 2012 12 19, 00:12)
Lyg ir teisingai parašėte - jei prie valties prisukti ratus, galima ir per sausumą plakti. Klausimas tik - kam to reikia?  Gal paprasčiau iškart nusipirkti rotorinį rekuperatorių, kuris idealiai tinka Lietuvos sąlygoms (be to - pigesnis) ir nauduoti be jokių papildomų priedų.

Laba diena. seku tema jau senokai, bet atsakymo vis tiek neturiu blush2.gif Pavasariui ruosiuosi isigyti rekuperatoriu, tad klausimas del aparato parinkimo man labai aktualus (ortakiai isvedzioti jau). Kiek teko bendrauti su vedinimo specialistu, susidarau nuomone kad skirtumas tarp plokstelinio kryzminiu srautu ir rotacinio bus arti 1000 lt. (todel labai nustebino argumentas kad rotacinis - pigesnis blink.gif ) Taigi argumentas yra, jog iskaitant rotacinio naudojama didesni kieki elektros energijos atsipirkimas net ir su ec varikliais neaisku kada gausis blink.gif Realiai vienintele problema kryzminiu srautu plokstelinio - kondensatas, kuri nuvesti turiu kur. Gal kas kokia protinga minti pametetu padedant apsispresti - ar tikrai verta ""biudzetiniame name" naudoti rotacini rekuperatoriu? Dar toks teorinis "neismanelio" klausimas - kodel nesimato pirkti tarkim rekuperatoriu sukryzmintu su oras-oras SS?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kojotty: 19 gruodžio 2012 - 10:53
#134
QUOTE(Vilienė @ 2012 12 18, 22:40)
Iš jūsų svartymų aiškėja, kad Kronsbergo ataskaitos nestudijavote...dabar DEU paėmė vieną parametrą, o jūs iškart išvadas "rezultatas visai prastas", ir lyginate sandarų su RVS namą su chruščiovke doh.gif  remdamasis tik +23C kas yra tik konteksto trupinys...
Kiek žmonės praleidžia ten buvo įvertinta, nes viso eksperimentuota berods su 32 namais, kuriuose labai skirtingi žmonės, prietaisai, įpročiai ir t.t. Išvados padarytos vidutiniams rezultatams.
Jūs geriau paskirkite pusdienį laiko, užuot iš trupinių būręs ir niekines išvadas daręs, ir permeskit tuos 150psl 4u.gif

Man atrodo tikrai lengviau būtų pasitikrinti, nei tiek tuščiai ginčytis. Na bet Kalėdos kitų rūpesčių metas ne visiems laiko tokiems dalykams lieka. Bandau idėti čia du vokiečių pateiktus grafikėlius.
[attachmentid=225977]

[attachmentid=225978]

Galima daryti išvadą, kad PN vidaus patalpų oro temperatūra keliais laipsniais bus aukštesnė už maksimalią lauko temperatūrą. Taip pat, kad į staigius lauko temperatūros svyravimus, vidaus temperatūra reaguoja labai lėtai. Tipiška Lietuviška vasaros savaitė gana panaši į Vokišką. Bet Lietuvoje pasitaiko kai 27 ir daugiau laukia pasilaiko mėnesį ir ilgiau. Pora laipsnių aukštesnė vidaus temperatūra tokiu atveju menkas malonumas.

Dar atkreipsiu dėmesį, kad kai laukia dieną temperatūra pakyla iki 27 - 30, tai naktį tenukrinta iki 18 - 20. Ar nuoširdžiai tikitės, kad paduodant 200 - 300 kub/h tokio oro galima atvėsinti namus?
Atsakyti
#135
QUOTE(kojotty @ 2012 12 19, 10:52)
Laba diena. seku tema jau senokai, bet atsakymo vis tiek neturiu  blush2.gif Pavasariui ruosiuosi isigyti rekuperatoriu, tad klausimas del aparato parinkimo man labai aktualus (ortakiai isvedzioti jau). Kiek teko bendrauti su vedinimo specialistu, susidarau nuomone kad skirtumas tarp plokstelinio kryzminiu srautu ir rotacinio bus arti 1000 lt. (todel labai nustebino argumentas kad rotacinis - pigesnis  blink.gif ) Taigi argumentas yra, jog iskaitant rotacinio naudojama didesni kieki elektros energijos atsipirkimas net ir su ec varikliais neaisku kada gausis  blink.gif Realiai vienintele problema kryzminiu srautu plokstelinio - kondensatas, kuri nuvesti turiu kur. Gal kas kokia protinga minti pametetu padedant apsispresti - ar tikrai verta ""biudzetiniame name" naudoti rotacini rekuperatoriu? Dar toks teorinis "neismanelio" klausimas - kodel nesimato pirkti tarkim rekuperatoriu sukryzmintu su oras-oras SS?


Šioje temoje apie tai daug pridiskutuota. Geriausia būtų viską persiskaityti ir pasidaryti savo išvadas. Dėl kainų atsidarykite komfovent.lt pirmame lape yra kainininkas, suprasite, kad jus truputį apgaudinėja. Žinoma yra daug visokiausių niuansų kiekvienu atveju, bet apibendrintai galima sakyti, kad kainos labai panašios.
Pasakysiu dar vieną argumentą. Šioje temoje lankosi nemažai žmonių vienaip ar kitaip dirbančių su vėdinimu arba juos projektuojančių. Gal aš kažką praleidau, bet neteko girdėti, kad kas nors iš jų patys rinktųsi ar kitiems rekomenduotų ne rotacinį rekuperatorių.
Plokšteliniai labai tinka vidurio ir vakarų europai. Pas mus populiaru sekti vokiečių pavyzdžiu. Greičiausia iš čia ir plokštelinių mada. Savo darbą padaro ir pardavėjai atstovaujantys žinomas kompanijas, kurios dažniausia gamina tik plokštelinius rekuperatorius.
Atsakyti
#136
QUOTE(kojotty @ 2012 12 19, 10:52)
... iskaitant rotacinio naudojama didesni kieki elektros energijos atsipirkimas net ir su ec varikliais neaisku kada gausis  blink.gif Realiai vienintele problema kryzminiu srautu plokstelinio - kondensatas, kuri nuvesti turiu kur...

O kur Jus radote, kad rotaciniai suvartoja daugiau elektros energijos? Manau, kad kazkur, kazka pripainiojote...
Atsakyti
#137
QUOTE(Raituzas @ 2012 12 19, 12:18)
O kur Jus radote, kad rotaciniai suvartoja daugiau elektros energijos? Manau, kad kazkur, kazka pripainiojote...


Na as tikrai nesu stiprus skaiciavimuose ir parinkime daikto, tai pasitikejau vedinimo spacialistu is firmos. Kadangi pas mane "varguoliskas" variantas, tai jis atsizvelgdamas i atsipirkima ir siulo nedeti papildomai lesu i rotacini irengini ir ec variklius. Mano supratimu varikliukas rotaciniame suka silumokaiti... is cia gal ir didesnes sanaudos siek tiek. Aisku plokstelinio kryzminiu srautu rekuperatoriaus elektrinis pasildymas ziema ta kompensuoja matyt schmoll.gif As asmeniskai buvau nusiziurejes alasca produkcija, taciau ne is vieno girdziu kad teks rinktis kazka is amalvos blink.gif

Edited: aciu uz nuoroda, pasiziurejau kad kainos siek tiek tikrai atsinaujine. Manau tada tikrai reikes ziureti atidziau i REGO-400VE-B-EC-C4
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kojotty: 19 gruodžio 2012 - 13:50
#138
QUOTE(kojotty @ 2012 12 19, 10:52)
...susidarau nuomone kad skirtumas tarp plokstelinio kryzminiu srautu ir rotacinio bus arti 1000 lt. (todel labai nustebino argumentas kad rotacinis - pigesnis  blink.gif ) Taigi argumentas yra, jog iskaitant rotacinio naudojama didesni kieki elektros energijos atsipirkimas net ir su ec varikliais neaisku kada gausis  blink.gif Realiai vienintele problema kryzminiu srautu plokstelinio - kondensatas, kuri nuvesti turiu kur. Gal kas kokia protinga minti pametetu padedant apsispresti - ar tikrai verta ""biudzetiniame name" naudoti rotacini rekuperatoriu? Dar toks teorinis "neismanelio" klausimas - kodel nesimato pirkti tarkim rekuperatoriu sukryzmintu su oras-oras SS?

Kažkaip viską suvėlėte į krūvą. Plokštelinių būna įvairių rūšių. Križminis yra pats prasčiausias. Jo temperatūrinis koeficientas prie geriausių sąlygų vos siekia 56%. Daugelis gamintojų tokius jau nebegamina. Dabar madingi yra pailginti priešprešinio srauto šilumokaičiai, kurių efektyvumas atseit siekia 95%. Jų kaina yra gerokai didesnė nei rotacinių.
Plačiau parašyta čia.

Kuo rotacinis yra geresnis jau rašiau. Nesikartosiu.
O iš kur ištraukėte, dėl didesnio energijos suvartojimo - net negalių įsivaizduoti. Plokšteliniai, esant neigiamai temperatūrai, išjungia rekuperaciją ir šildo orą elektros tenais. Kaip, toks daiktas gali naudoti mažiau energijos, palyginus su plokšteliniu, kur papildomas šildytuvas nenaudojamas, o dirba tik ventiliatoriai??

Ir ventiliatoriai rotaciniame vartoja mažiau elektros. Nors skirtingu tipu modeliuose, kartais naudojamas toks pat variklis, tačiau norint gauti tokia pat apykaitą rotaciniam reikia nugalėti gerokai mažesnį pasipriešinimą, todėl nustatomos mažesnės ventiliatoriaus apsukos. EC varikliai leidžia labai tiksliai tai sureguliuoti.
Atsakyti
#139
Supratau. Aciu labai uz konsultacija. Galbut yra kokie niuansai renkantis lietuviska produkcija (turiu omenyje firma gamintoja)? Ir kaip del rekuperatoriaus sukryzminimo su oras-oras SS? blink.gif
Atsakyti
#140
QUOTE(kojotty @ 2012 12 19, 13:43)
Na as tikrai nesu stiprus skaiciavimuose ir parinkime daikto, tai pasitikejau vedinimo spacialistu is firmos. Kadangi pas mane "varguoliskas" variantas, tai jis atsizvelgdamas i atsipirkima ir siulo nedeti papildomai lesu i rotacini irengini ir ec variklius. Mano supratimu varikliukas rotaciniame suka silumokaiti... is cia gal ir didesnes sanaudos siek tiek. Aisku plokstelinio kryzminiu srautu rekuperatoriaus elektrinis pasildymas ziema ta kompensuoja matyt  schmoll.gif As asmeniskai buvau nusiziurejes alasca produkcija, taciau ne is vieno girdziu kad teks rinktis kazka is amalvos  blink.gif

Edited: aciu uz nuoroda, pasiziurejau kad kainos siek tiek tikrai atsinaujine. Manau tada tikrai reikes ziureti atidziau i REGO-400VE-B-EC-C4

Rotoriaus varikliukas, kuris suka rotoriu vartoja tik apie 5-20 W. Nemanau, kad tai Jus pajusite. O vat, jei plokstelini rekuperatoriu naudosite jo uzsalimo rezime, tai elektrinis sildytuvas gali vartoti 1kW elektros, arba vedinimo tuo metu, kai labiausiai jo reikia neturesite.
Del varikliu EC ar AC... Jei gerai paieskojus, gal dar rastumete kur pigesni ar mazai naudota irengini su senais AC varikliais, kuri nusipirktumete pigiau. Klausimas, ar tai verta daryti, nes nera toks didelis kainu skirtumas tarp EC ir AC irenginiu.
Atsakyti
#141
QUOTE(ed@ @ 2012 12 19, 01:22)
Ne taip paprasta kaip atrodo. Sumažėjus pasipriešinimui, rekupas tik duos didesnį srautą. Jei po to, matuojant oro srautą, perprogramuosite variklį, kad atstatyti nominalią apykaitą - tada galėsite pasimatuoti kiek sumažėjo elektros suvartojimas.

Mano valdiklis, berods C4, reguliuoja ne srautą, bet, deja, variklių sūkius, procentais. Todėl jei padavimą iš didesnius Pa turinčio ŽŠ perjungsiu į tiesų vamzdį per sieną, sumažės tik pasipriešinimas ir elektros sąnaudos, apsukos, o tai beveik reiškia ir debitas, nesikeis.
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2012 12 19, 01:42)
Palyginimui - jums išeinant iš tualeto, per duris maišosi dešimtimis kartų daugiau.

O tai nepalaukiate, po "reikalo" kol rekupas atliks savo darbą??? lotuliukas.gif
Papildyta:
QUOTE(Raituzas @ 2012 12 19, 01:47)
Beje, jei neklystu, tai butu vienas is pirmuju "passivhaus" sertifikuotu rotaciniu rekuperatoriu Europoje.

Neklysti, iki šiol feistininkai buvo uždėję kryžių ant besimaišančių srautų rekupų, tame tarpe ir rotacinių. Jei gaus sertifikatą, bus įdomu paskaityti, kaip feistininkai keičia savo rekomendacijas ir kuom tai motyvuoja 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(kojotty @ 2012 12 19, 11:52)
Dar toks teorinis "neismanelio" klausimas - kodel nesimato pirkti tarkim rekuperatoriu sukryzmintu su oras-oras SS?

Matosi ir labai matosi, tik deja ne taip jau arti - per aštuonias laiko juostas į rytus 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2012 12 19, 12:34)
Dar atkreipsiu dėmesį, kad kai laukia dieną temperatūra pakyla iki 27 - 30, tai naktį tenukrinta iki 18 - 20. Ar nuoširdžiai tikitės, kad paduodant 200 - 300 kub/h tokio oro galima atvėsinti namus?

blush2.gif tingiu kapstytis po kronsbergą ir ieškoti kiek kūbų jie pūtė. Gal jūs matėte?
Mano teiginių esmė buvo tokia, kad jei 30 namų "nenustipo" kronsberge tik su pasyviu vėsinimu, tai jūs turėdamas geo ir komfortišką delta t ~10K ištisą parą tikrai susitvarkysite su karščiu savo name 4u.gif
Atsakyti
#142
QUOTE(Vilienė @ 2012 12 19, 15:22)
Mano valdiklis, berods C4, reguliuoja ne srautą, bet, deja, variklių sūkius, procentais. Todėl jei padavimą iš didesnius Pa turinčio ŽŠ perjungsiu į tiesų vamzdį per sieną, sumažės tik pasipriešinimas ir elektros sąnaudos, apsukos, o tai beveik reiškia ir debitas, nesikeis.

Ne, siuo atveju @ED teisus C4 valdiklis neturi "CAV" (constant air volume) funkcijos. Perjungus zemes silumokaicio sklende i apylankos sklende pasikeis sistemos pasipriesinimas pries rekuperatoriu, atitinkamai jis prades pusti didesni oro kieki.
Kad korektiskai atlikti bandyma, reiketu papildomai ismatuoti tiekiamo oro kiekius pries perjungiant sklende, o perjungus sklendes, privesti oro kieki prie pries tai buvusio oro kiekio ir tada issimatuoti el. varikliu suvartojama energija.
Jei irenginys butu su C3 valdikliu, kuris turi "CAV" funkcija, tada nereiketu matuoti oro kiekio. Irenginys pats stengtusi islaikyti jam uzduota oro kieki, jei butu keiciamas sistemos pasipriesinimas.
Atsakyti
#143
QUOTE(Vilienė @ 2012 12 19, 15:22)
Mano teiginių esmė buvo tokia, kad jei 30 namų "nenustipo" kronsberge tik su pasyviu vėsinimu, tai jūs turėdamas geo ir komfortišką delta t ~10K ištisą parą tikrai susitvarkysite su karščiu savo name 4u.gif


Tiesą sakant ir aš panašiai galvoju. 20 laipsnių viduje pasiekti aišku nepavyks, bet 2 - 3 laipsniai temperatūra turėtų būti mažesnė. Labai tikiuosi, kad to pakaks. Jei ne visada galima papildomai vėsinti ir grindis.
Tiesa būtina sąlyga gręžinys, nes kaip paaiškėjo horizontalus kolektorius vasaros antroje pusėje pernelyg įšyla, kad būtų kokia nauda vėsinantis. Bet buvau maloniai nustebintas, kad geoterminio šildymo kaina su gręžiniu gerokai mažesnė, nei iki šiol galvojau. Tai gi toks šildymosi būdas man pasirodė labai konkurencingas ir patrauklus. Tuo pačiu reikėtų išbandyti ir vėsinimą per kanalinį aušintuvą. Tikiuosi, kad pavyks rasti pigesnį nei Amalvos siūlomą aušintuvo sprendimą.
Atsakyti
#144
QUOTE(kojotty @ 2012 12 19, 14:47)
Ir kaip del rekuperatoriaus sukryzminimo su oras-oras SS?  blink.gif

Turite omenyje tokį?
user posted image

Galvojų kad neapsimoka kryžminti arklį su jaičiu. Matote, namuose šviežio oro poreikis, dažniausia kelis kartus skiriasi nuo apykaitos, kuri galėtu užtikrinti šildymą arba vėdinimą. Neracionalu iš lauko imti daugiau oro nei reikia vėdinimui, pradžiai jį sušildyti (atvėsinti) iki kambario temperatūros, po to pašildyti (atvėsinti) dar labiau ir teikti į kambarį. Geriau šildymui naudoti orą iš kambario ir į jį primaišyti tik nedidelę dalį lauko oro, kad tuo pačiu užtikrinti vėdinimą.

Be to, perkant atskirai mažiuką rekuperatorių ir didelio našumo kanalinį kondicionierių, kainos gerokai mažiau, nei galingas rekuperatorius su įmontuotą (arba išorine) šaldymo sekcija.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ed@: 19 gruodžio 2012 - 17:18