Įkraunama...
Įkraunama...

Vėdinimas šiuolaikiniame name 2

QUOTE(ed@ @ 2012 12 17, 15:31)
Jei ne paslaptis, kur suradote tokį "projektuotoja"?
Jei galite pinigų rekuperacinėi sistemai - galite daryti natūralų vėdinimą (o po to išlaidos ateinančio iš lauko oro šildymui sieks 50-80% nuo visų namo šildymo išlaidų). Jei įrengiama rekuperacinė sistema - tai kam jums dar papildomai šaldyti namą, lygiagrečiai naudojant natūralų vėdinimą?

Garažas yra kaip atskiras pastatas ir turi būti atskira sistema. Be to -  jis nešildomas. Tad, nėra ką taupyti ir galima naudoti natūralų vėdinimą.


tai, vat ir nujauciau, kad cia kazkas ne taip... tik gincytis neturiu kompetencijos... tad nutariau cia paklaust blush2.gif
matyt teks keist projektuotoja...
4u.gif
Atsakyti
QUOTE(JBijoux @ 2012 12 17, 15:10)
planuojam daryt rekuperacini vedinima, pradejom bendraut su vedinimo projektuotoju, siulo is pirties, WC, garazo daryt naturalu vedinima, na "kaminiukai" virs stogo issikeltu, ar taip ir turetu buti ?

Joo ant gero užsirovėte... doh.gif
Garažas nieko bendro neturi turėti su jūs namu, nebent bendrą, bet šiltintą kaip išorinę, sieną. Vėdinimas visiškai atskiras.
Iš WC kaminukas, tada iš viortuvės dar vienas, kas beliko - keletas kambarių? Tai ir jiems po kaminuką! Sutaupysite keturnulią sumą smile.gif Meskit per bortą kuo skubiau 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2012 12 17, 16:07)
Joo ant gero užsirovėte... doh.gif
Garažas nieko bendro neturi turėti su jūs namu, nebent bendrą, bet šiltintą kaip išorinę, sieną. Vėdinimas visiškai atskiras.
Iš WC kaminukas, tada iš viortuvės dar vienas, kas beliko - keletas kambarių? Tai ir jiems po kaminuką! Sutaupysite keturnulią sumą smile.gif Meskit per bortą kuo skubiau 4u.gif



Viliau, siandien as jautri verysad.gif rolleyes.gif blush2.gif davesit iki asaru flirt.gif
ir kaip man taip sekas......... vis papuolu ant neaiskiu tipu... doh.gif
Dekui!
Atsakyti
QUOTE(JBijoux @ 2012 12 17, 16:10)
Viliau, siandien as jautri  verysad.gif  rolleyes.gif  blush2.gif  davesit iki asaru  flirt.gif
ir kaip man taip sekas......... vis papuolu ant neaiskiu tipu...  doh.gif 
Dekui!

Virkdyt tikrai tikslo nėra. O kas sakė, kad namą pasistatyt bus lengva? Grūdinkitės 4u.gif
Puikiai jus suprantu, kai žinių nėra - pasirinkimas sudėtingas. Tas pats būtų, jei man pvz skubiai prireiktų chirurgo...arba siuvėjo smile.gif juk nepasiginčysi, kai nieko nesupranti doh.gif
Bet apkaišyti namą kaminėliai, tai blin tikrai nesąmonė, nesupranta žmonės naujų tikslų statyboje, copy/paste principu štampuoja projektus analogiškus kaip prieš 20m doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 17 gruodžio 2012 - 15:37
QUOTE(Vilienė @ 2012 12 17, 11:27)
300m3 x 10K x 0,36 = ~ edo žadėtas 1kW vėsinimo, kurio jūsų sandariam ir šešėliuotam namui užteks, čia jau "inžinierinė intuicija" paremta Kronsbergo rezultatais 4u.gif
Jei namote mažai - neabejoju turėsite ŠS, kuris delta t nuo 10k gali nesumkiai padvigubinti, energiją naudodamas DHW ruošimui.

Nepamirškite, kad vokiečiai vėsinimui naudojo tik naktinį vėsesnį orą, ir jiems to užteko.

Padvigubinti delta t ne išeis, dėl tos pačios priežasties kaip ir su grindimis - nekomfortiška kai yra per šaltos oro srovės, be to atšaldžius groteles žemiau rasos taško ...
Labai menkai vertinate pasyvų vėdinimą. naudojo tik naktinį vėsesnį orą - reiškia: visą naktį šaldydavo patalpas su deltaT=10"C.

Bijau, kad jūsų svajonės dėl mažu šilumos pritekėjimų yra kiek nepagrįstos.
1kW vėsinimo - tai labai nedaug. Beveik tek energijos išskiria 4 žmonės (skaičiuojant kartų su vandens garais).

Ok. Paimkim minimalų variantą. Patalpoje yra pakankama oro kaita, kad spėtu pašalinti visą drėgmė ir tiekiamas oras, prieš paduodant į patalpą, yra nusausintas labiau nei reikia (tarkim - už dyką). Tada iškvepiamos drėgmės šalinti nereikia - ji kaip tik pakels oro drėgnumą iki normalaus lygio.
Priedo - padarykime prielaidą, kad žmonės visada yra tik ramybės būsenoje - vaikai, prisilakstė kieme, neatbėga atvėsti, o suaugę - taip pat - pėsčiomis ne vaikšto, krepšių ne nešioja ir t.t.
Tuomet 4 žmonės išskirs tik 400 Wt. Pridėkite vieno-kito šaldytuvo išskiriamą energiją, bent pora kompiuterių, visą krūvą nedidelių maitinimo šaltinių, auštantį arbatinuką ir suprasite, kad limitas baigėsi. Čia neskaičiavau nei maisyo gamybos, nei pritekėjimų per sienas, nei išsklaidyto spinduliavimo per langus, nei oro infiltracijos. g.gif

Todėl patartina įrengti vėdinimo sistemą su dviguba atsarga. 600m3/h sugebėtų teikti 2 kW šalčio. Tai - jau šis tas. Tačiau, geresnė padėtis yra orinio šildymo vartotuoju. Sukant ratų 900 -1500 m3/h, jie nesunkiai gauna 3-5kW šalčio ir gali sau leisti bet kada sumažinti temperatūrą tiek kiek norį. Be to, diena nereikia naudoti energijos karšto lauko oro atvėsinimui iki kambario temperatūros. Iš lauko paimamas tik minimalus reikiamas oro kiekis.
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2012 12 17, 17:09)
Wt.

Jūs save kontroliuokite, nemaigykite beleko klaviatūroje, užteks tik vienos raidės W kuri SI sistemoje reiškia vatus.
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2012 12 17, 17:09)
Labai menkai vertinate pasyvų vėdinimą. naudojo tik naktinį vėsesnį orą - reiškia: visą naktį šaldydavo patalpas su deltaT=10"C.

Pasyvaus vėdinimo kaip tokio nevertinau visai, tiesiog padariau proporcinį palyginimą su aktyviu vėdinimu: jūs geriau už mane žinote, kiek val paroje oras atvėsta iki mūsų diskutuojamos delta t 10K, o DEU atveju ši delta t išlieka visas 24val dėka geotermijos 4u.gif Taigi Kronsbergo "naktinis" vs geoterminio 24val vėsinimo. Jei vokiečiai išgyveno tik pasyviai vėsindami "šiuolaikinį labai šiltą namą" tai DEU atveju vidutinė paros galia išauga min 3 kartus.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2012 12 17, 18:52)
Pasyvaus vėdinimo kaip tokio nevertinau visai, tiesiog padariau proporcinį palyginimą su aktyviu vėdinimu: jūs geriau už mane žinote, kiek val paroje oras atvėsta iki mūsų diskutuojamos delta t 10K, o DEU atveju ši delta t išlieka visas 24val dėka geotermijos 4u.gif  Taigi Kronsbergo "naktinis" vs geoterminio 24val vėsinimo. Jei vokiečiai išgyveno tik pasyviai vėsindami "šiuolaikinį labai šiltą namą" tai DEU atveju vidutinė paros galia išauga min 3 kartus.

O kas sakė kad, Kronsbergo "naktinio" apykaita būvo tik 300m3/val ?
Be to, 25"С patalpoje jau tada, kai lauke yra tik +23 - ar tai ne atrodo kiek per mažas vėsinimo efektas? smile.gif
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2012 12 17, 23:08)
O kas sakė kad, Kronsbergo "naktinio" apykaita būvo tik 300m3/val ?
Be to, 25"С patalpoje jau tada, kai lauke yra tik +23 - ar tai ne atrodo kiek per mažas vėsinimo efektas?  smile.gif

Tingiu ieškoti, bet tikrai ne 1500m3/h, nes vėdinimui naudojo tik rekuperatorių, be jokių recirkuliacijų ir papildomų ventiliatorių. Ten orinis šildymas vėdinimo sistema ir esu 99proc tikras, kad debitai labai artimi vėdinimui užtikrinti reikiamiems debitams.
Jūs pats paskaitykite ir pakomentuokite, kaip ten buvo su tais 25C, aš neprisimenu kokiomis sąlygomis. Hanoveris tikrai ne šiaurė ir vasarą ten būna tikrai daugiau nei +23C, išvadose perkaitimas nepažymėtas.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2012 12 18, 10:08)
Tingiu ieškoti, bet tikrai ne 1500m3/h, nes vėdinimui naudojo tik rekuperatorių, be jokių recirkuliacijų ir papildomų ventiliatorių. Ten orinis šildymas vėdinimo sistema ir esu 99proc tikras, kad debitai labai artimi vėdinimui užtikrinti reikiamiems debitams.
Jūs pats paskaitykite ir pakomentuokite, kaip ten buvo su tais 25C, aš neprisimenu kokiomis sąlygomis. Hanoveris tikrai ne šiaurė ir vasarą ten būna tikrai daugiau nei +23C, išvadose perkaitimas nepažymėtas.

Suprantama, kad jei būtu 1500m3/h, tai sugebėtu normaliai atvėsinti. smile.gif
23 - tokia temperatūra dažniausia laikėsi lauke, kai buvo atliekami bandymai.
Tiesa sakant, rezultatas visai prastas. Tą patį galite pamatyti bet kuriame bute, net - "chrusčiovkėje", net su natūralių vėdinimu - tik jei langai nors kiek apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Ne vertinčiau šios informacijos svarbos, nes kai pradedama šnekėti apie tokius nedidelius temperatūros skirtumus, kiekvienas atsitiktinis faktorius turi daug reikšmės. O tokių faktorių yra aibė. Pradedant nuo tuo, kiek laiko žmonės praleidžia patalpose, ir baigiant tuo, kaip greitai yra uždaromos durys įeinat ir kiek dažnai tai vyksta.
Ko gero, svarbiausias yra sienų šilumos imlumas ir orų pasikeitimo seka. Jei gegužės mėn. temperatūra savaitei pašoks iki +30, tai turėsite gera kondicionavimo efektą be jokių papildomų priemonių. Ir čia privalumą turės ne gerai apšiltinti skydiniai namai iš kartono ir pūtų, o - storas mūras ir betonas. Jei po to temperatūra nusistatys ties 23"C, atsitiks "stebuklas" - įšilusios sienos dar savaitė šildys patalpas ir visos pastangos atvėsinti namą atrodys bergždžios. Čia atvirkščiai - kiekviena įšilusia plyta padaro situaciją prastesne.
Tad, natūriniai bandymai šio atvejų negali būti vertinami, kaip objektyvi informacija palyginimui, nes neįmanoma garantuoti visiškai vienodų sąlygų.
Atsakyti
Sveiki, dairomes ir mes rekuperatoriaus, gal nusimanantys galetu kazka patarti? Mastom apie rekuper. su sesiakampiu silumokaiciu, ir bypais funkcija. Kokia butu nuomone?
Atsakyti
QUOTE(doviliuke @ 2012 12 18, 21:12)
Sveiki, dairomes ir mes rekuperatoriaus, gal nusimanantys galetu kazka patarti? Mastom apie rekuper. su sesiakampiu silumokaiciu, ir bypais funkcija. Kokia butu nuomone?

Tokio tipo rekuperatoriai su priespriesiniu srautu ploksteliniu silumokaiciu, neblogas gaminys, bet netinkantys eksploatuoti Lietuvos salygomis, deja, bet daugelis susizavi ju teoriniais labai aukstais naudingumais, bet neivertina kas atsitinka jiems prie minusiniu lauko temperaturu.
Apie tai, kokio tipo Lietuvos klimatui labiausiai tinka rekuperatoriai, manau labai nemazai pridiskutuota sioje temoje.
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2012 12 18, 18:12)
Suprantama, kad jei būtu 1500m3/h, tai sugebėtu normaliai atvėsinti. smile.gif
23 - tokia temperatūra dažniausia laikėsi lauke, kai buvo atliekami bandymai.
Tiesa sakant, rezultatas visai prastas. Tą patį galite pamatyti bet kuriame bute, net - "chrusčiovkėje", net su natūralių vėdinimu - tik jei langai nors kiek apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Ne vertinčiau šios informacijos svarbos, nes kai pradedama šnekėti apie tokius nedidelius temperatūros skirtumus, kiekvienas atsitiktinis faktorius turi daug reikšmės. O tokių faktorių yra aibė. Pradedant nuo tuo, kiek laiko žmonės praleidžia patalpose, ir baigiant tuo, kaip greitai yra uždaromos durys įeinat ir kiek dažnai tai vyksta.

Iš jūsų svartymų aiškėja, kad Kronsbergo ataskaitos nestudijavote...dabar DEU paėmė vieną parametrą, o jūs iškart išvadas "rezultatas visai prastas", ir lyginate sandarų su RVS namą su chruščiovke doh.gif remdamasis tik +23C kas yra tik konteksto trupinys...
Kiek žmonės praleidžia ten buvo įvertinta, nes viso eksperimentuota berods su 32 namais, kuriuose labai skirtingi žmonės, prietaisai, įpročiai ir t.t. Išvados padarytos vidutiniams rezultatams.
Jūs geriau paskirkite pusdienį laiko, užuot iš trupinių būręs ir niekines išvadas daręs, ir permeskit tuos 150psl 4u.gif
Atsakyti