Sodybos renovacija

Šį savaitgalį vešim susikaupusias šiukšles po visų tvarkymųsi ir remontų, tai galiu pasidalinti, kad pigiausiai radau 10 m3 konteinerį už 700 Lt, paliks porai savaičių.

Mes tai viska atsiskaitem jau po notaro, jei gerai pamenu. Grynais. I sutarti buvo itraukta data iki kada turi galutinai issikraustyti. Daugiau jokiu niuansu nezinau.




Mes tai didziaja dali siuksliu kazkaip patys sunaudojam. Visokios medienos atliekas sudeginam, o kas is betono, plytu ir pan atliekos, tai pasiliko po grindimis uzpilta betonu.
Keiciant stoga, tai tik siferis bus pamastyt kur padet.

mes grynais davėm tik avansą pačioj pradžios pasirašydami pleminarią pirkimo-pardavimo sutartį. paskui pas notarę pasirašėm ir iškart į banką nutraukt indėlių sutartis ir pervest į pardavėjos sąskaitą

šiaip atkreipt dėmesį į skolų nebuvimą už komunalinius, servitutus (kad nebūtų skersai kiemo kokio valstybinio kelio planuose) ir dar žiūrima, ar žemėj nėra kam nors kitam priklausančių buvusių pamatų. mano tėvams vos nepapuolė nusipirkt sodybą su svetimais seniausiai nestovinčiais pastatais. tad aidėjo pirkimą, kol pardavėjas sutvarkė popierius.

tiesa, jeigu perkat sodybas šiuo metu, tai paskubėkit išbandyt pavasarinį kelią: ar pravažiuojama, ar neapliejama potvynių. mūsiškė sodyba dabar nė visureigiu nepasiekiama, kaimynai pakeliui palieka automobilį mes irgi. tik tiek, kad šitą buvome numatę, kai pirkome, nors pardavėjas ir slėpė. nusimatop daug kelio tvarkymo darbų.

JEIGU KAM ATLIEKA STATYBINIO LAUŽO - GRUZO, SENŲ PUSPLYČIŲ, MIELAI IŠSIVEŽTUMĖM. VEIKSMAS SUVALKIJOJ.

Papildyta:
http://grynas.delfi....a.d?id=61165549

išleistas jau ir Sūduvos krašto katalogas. čia kam aktuali autentika...

Ačiū labai visoms, kad pasidalinot patirtimi.

Komunaliniai, tai čia elektra? Daugiau gi ten nieko nėra, vandentiekių kokių nors.. Ar dar gali būt seniūnijoms kokie tai mokesčiai?

Kadastrinių matavimų planiuką mačiau, nieko nėra minima apie servitudus, pribraižyta kažkokių kelių irgi nemačiau.. Bet jeigu čia planuose ateityje, tai iš kur tai pamatyt? Nu visiška nespecialistė tuose kadastruose/registruose, net baisu

Ir laukiu jau nepaprastai, ir bijau tuo pačiu
O dar patarėjų visokių, tai per delčią nepirkit - išdils, tai per pilnatį irgi kas tai ten negerai..uch...

šiukšlės, telefonas, jei buvęs
Papildyta:



dėl popierių nė nežinau, kur tikrino. per pažįstamus registrų centre pašniukštinėjom... dar reiktų pasitikrint, ar namas realybėj atitinka dokumentus, ar toj vietoj pastatytas, ar iš akies nepastatytas didesnis. žodžiu, ar statyba pilnai įteisinta

Telefono sutartis sudaro su asmeniu, o ne su namu , dėl šiukšlių 100% nežinau, bet lyg ir sudaroma sutartis su asmeniu

gali būti. tiesiog mūsų pardavėja skubėjo iki pardavimo su šiukšlininkais suvesti galus, parodyt visus kvitus.

Labas vakaras visiems,
atradau šią temą ir jaučiuosi kaip atkasusi didžiausią lobį.

Iki šiol tik skėsčiojom pečiais, neįsivaizdavom nei nuo kurio galo pradėt, nei ką daryt, o ir judint buvo baisu. Apsišviečiau jūsų patirtimi, patarimais ir savaitgalį jau kibsim į darbus sodybėlėj.
Gaila, jog neturiu nuotraukų kai tik atvažiavom kaip ji atrodė... Nuo krūmų išsikerojusių ir sulaukėjusių nebuvo matyti nei namo, nei kluono, ~20 arų buvo vien tik supuvusių obelų ir kažkokių uogų brūzgynai, dieną įlindus į tą tankmę atrodė kaip į tankiausią mišką įsliuogus, nei saulės, nieko, o jau skruzdėlynų...
Keli metai juodo darbo, iškirtom visas obelis, kadangi specialistas nustatė, jog visos jos išsigimė, vaisiai pūdavo dar net nenukritę nuo šakų. Visus krūmus uogų lauk. Tada sekė dar kelių metų darbas lyginant žemę, bandant iškirst pakraščiuose privisusių neaiškios kilmės krūmynų, tada žolytės želdinimas... Oi kiek daug nervų, laiko ir net kraujo buvo pralieta , kad galėtume turėti TIK žalią pievutę. Bet ko norėt, hektaras geros ir derlingos žemės su keturiais pastatais tekainavo 10 000. Dabar prisodinom sveikų obelaičių, prižiūrim ir popinam. Apie šimtas pušukių ir dar šimtas ažuoliukų auga - visi neįtikėtinai gerai.
Aišku aplinkos gražinimui dar ohoho kiek padaryt reikia, bet kol kas bent jau galima pasitiest dekutį ir prieš saulę pasidegint. O štai atėjo daugiausia rūpesčių keliantis dalykas - namas. Kadangi ruošiamės ten atvažiuoti tik vasarą ir savaitgaliams, tai nesinori naujo pastato statyti. Tiesa, dabartinė būklė iš vidaus atrodo tragiškai, gyventi neįmanoma, kažkada nakvojom tai prabudom nuo vabalų ir vorų vaikščiojimo kūnu, nors visi kampai buvo iškuopti. Bent tas gerai, kad pelėsio neradom, nei vaizdžiai nei kvapu. Savaitgalį lupsim visas lenteles dengiančias rąstus iš išorės ir vidaus, žiūrėsim ar verta apsiimti remontuoti, kol kas smalsumo dėlei atlupom tik apatines lenteles iš išorės, tai rąstai neįtikėtinai gerai išsilaikę, nors keliose vietose, prie pamato ir yra patrupėjusių, bet tik po ~10 cm plotą, negiliai. Laikau špygas, kad tik likę rąstai gyvi ir sveiki būtų.

Kaip manot, pirmiau iš išorės ar iš vidaus viską lupt? Kadangi viską darom savom rankom tai vyrai nori lauką lupt... Kaip čia yra, kaip geriau daryti?

Labai smagu paskaityti jūsų pasakojimus, patarimus, o nuotraukų reportažai superiniai. Lenkiu galvą.

Dar kart ačiū visoms už naudingus patarimus.

Sveika prisijungus
Smagu skaityti pasakojimą, ir oho kiek jūs jau nuveikėt, sutvarkyti sodą - didelis darbas.
Mes poryt važiuojam apsiginklavę šiukšlių maišais tik, bet jau pirmą kart padirbėt, nebe tik paslampinėt. Stiklus, šukšles pasirinksim, žiurknuodžius (bo auginam du šunis, tai baisu, kad neprisiėstų), langų stiklus reikia pasimatuot ir kitam kartui įsistiklint bent jau laikinai kur išdužę. Na ir bent jau arbatos pirmą kart sodybukėj atsigert.
Nors oficialiai notaras pirkimui tik gegužės vidurį užsakytas, bet davė jau mums rakčiukus, leido tvarkytis pradėt.
Gerų darbelių visoms, ir saulytės saulytės!

Mes štai ką savaitgalį nudirbom, dviese prikrovėm 10 m3 šiukšlių, kurias kaupėm vienoj vietoj per visus remontus kokius 3 metus tada dar pagalbinius pastatus apvaliau ir viską sumetėm, brangokas visgi malonumas šiukšles išsivežti



Ir jau šiame pečiuje troškinį špižiniuose puoduose orkaitėj pasigaminome

Oi kaip pavydu bežiūrint į pasikeitimus, o dar tokius gražius. Carpe diem super darbas jūsų. Jau svajojom, kad bent šią vasarukę galėsim žmoniškai pavasarot su nakvyne, bet nerealu per tiek laiko sutvarkyt namuką...

Tuo pačiu fotoreportažą pateiksiu, nors tai ir nebus grynai namo renovacija, bet aplinkos - gal pagyvės tema.

Prieš ir po pievos apsėjimo bei obelaičių pasodinimo.


Kluonas iš visų pusių



Jaunausias iš pastatų buvo tvartas, tačiau jame taip ir negyveno gyvuliai, tad jokio nemalonaus kvapo nėra, o visa konstrukcija kaip ir puiki, tad galvojam ten įsirengti pirtį ar tai svečių namelį...


Vargelis - sodybėlė, kartu su lauko virtuve, kurią teko kapitaliai kraustyti iš vidaus. Buvę šeimininkai, senoliai, ten krovė viską, nuo vaistų, šiukšlių iki lentų, paveikslų, stiklainių ir t.t. Visas vidus juodas nuo prastai įrengto pečiuko, ir atgremžti nebeišeis, teliks viską užglaistyt...


Namo vidus, kuris tiesą sakant, pagal nuotraukas atrodo pakenčiamai. Ištiesų viduje gyventi neįmanoma, nebent dantis sukandus ir praradus visą miegą.


Ir bendram vaizdui, visur aplink namą, leidžiantis nuo pakalnės pločiu sulig dabar stovinčia vidury obelaite, iki pat prūdo, kur fotografuota, buvo vien tik medžiai ir laukiniai krūmynai, žolės, dilgėlynai ir t.t. Glosto širdį dabar bežiūrint ir žinant kokios džiunglės ten buvo...