QUOTE(aire-armante @ 2008 12 03, 12:30)
Tai nieks nesako, kad nereikia nieko žinoti apie savo ligos stadiją, niekas nesako, kad nereikia ir nuolat tikrintis, kad nereikia gydytis-mano vyras tą jau daro du metus, aš tik patariu kuo mažiau skaityti apie blogus pavyzdžius
Bet kokiu atveju-sulauk tyrimų rezultatų.
Va būtent, aš irgi taip manau - reikia gydytis, informaciją visą turėti, lankytis pas gydytojus reguliariai, prisižiūrėti, neužmesti - nenuleisti rankų, bet ir nenumot ranka, kad aj ką tas apgamas padarys. Atrodo - nu kas gi gali darytis echoskopiją ir tomografiją kas 3 mėn? Juk ir brangu, ir laiko užima, ir tt. Bet.... geriau žinoti viską apie ligos eigą.
O į statistiką ar išgyvenimo prognozes siūlau nekreipt dėmesio. Maža kas ką rašo. Pvz aš buvau radusi tokią baisią statistiką apie melanomos metastazes galvoje, kad net ranka neapsiverčia čia rašyti. Ir dar taip kategoriškai, procentais surašyta, kad šansų nėra. Bet gi yra - mama gyvena, ir duok Dieve, kad dar ilgai gyventų. Gal tos statistikos taip surašytos, kad a lia " kas būtų, jei NIEKO nedarytum". Gal dar kokie veiksniai yra, kurių mes nežinom, skaitydami kokio nors tinklapio pateiktus skaičius ir tt.
Žodžiu, geriausia skaityt viską tema "Kas tai per liga ir kaip gydytis", o ne "kiek šansų, kad išgyvensiu/mirsiu". Juk galiausiai nei vienas neišgyvensime, pats gyvenimas yra mirtinas...
Manau, myliu taip ir daro - natūraliai viskuo domisi ir... laukia rezultatų... Duok Dieve, kad jie būtų geri.