Perskaičiau ir ko gero taip ir padarysiu - atspausdinsiu ir įteiksiu naujiesiems šeimininkams, kurie atvyks pasiimti mūsų globojamo kačiuko.... Manau prireiks, nes katinėlis matosi su charakteriu, o pasiimti jį žada kačių neturėjusi šeimyna su vaikais, tiesa gan pasiutusiais ir palepusiais...
Bet mes turim kitą problemą - katę kuri pagal hierarchiją yra ant žemiausio laiptelio: klauso visų šeimos narių, įskaitant ir šunį, o dabar jaučiasi labai liūdna ir išduota
Aš labai norėčiau pasilikti mažą švelnią katytę (jai dabar netoli 3 mėnesių) iš trijų rastinukų (du jau rado namus), deja per 2 mėnesius, kol mažyliai pas mus augo, mūsų 4 metų katė taip ir nesusitaikė, vis tebebijo jų
Neina į namus, o jei ir atbėga paėsti - tai visa išsigandusi, krūpčiojanti, vos pamačius mažylius, kuriems aišku smalsu pažiūrėti "kas čia do padaras" - lekia tvorom kur akys mato. Bandžiau ant rankų atsinešti ją į namus - tai tarpdury susidūrus su mažyliais aišku apšnypštė (o jie apšnypštė ją...), bet paskui vos jie pasitraukė - išsliūkino tokia susigūžus, kad atrodė ten siaubūnas kažkoks tyko... ir dėjo į kojas... Aplinkui kažkur ji vis vaikšto, matyt vis pareina "patikrinti" ar dar čia kačiukai, pareina paėsti, eina žvejoti prie netoliese einančio tvenkinuko su MB ir šunim... Bet prie namų nesiartina nei dieną nei naktį.
Galbūt situaciją apsunkino tai, kad mažylius įkurdinom prieškambary ir jai atrodė visas namas okupuotas, plius dar šuniukas juos priėmė kaip savus ir katę nuvydavo vos ji bandydavo prisiartinti, o ir mes aišku saugojom juos kol buvo visai maži... Prisidėjo dar ir tai, kad teko ją savaitei priverstinai "įkalinti" antram aukšte savaitei, nes susižeidė koją belakstydama kažkur, teko koją siūti ir laikyti ją su gaubtu kol sugis...
Žodžiu, pakliūnu jau antrą kartą į tokią situaciją (pernai irgi buvom priglaudę du pamestus katinėlius), ir nežinau kaip elgtis su kate. Nesinori kad ji skriaustų mažylius (pradžioj ji aišku šnypščia, urzgia pamačius "atėjūnus", tai neileidžiam, nuvejam - gal čia klaida? Bet labai jau maži buvo tie kačiukai...), tačiau kai ji taip išgyvena - tai irgi skaudu matyti. Būčiau labai dėkinga jei kas duotų kokį patarimą... Ir kažin, ar yra vilties, kad ji priims tą mažylę ir grįš pati?
Šiaip tai esu mačius ją sėdinčią kieme ir stebinčią kačiukus, kol jie miega arba žaidžia ir jos nemato. Bet vos tik jie pastebi ją - ji šnypščia ir sprunka.... Įtariu, mes visi jai atrodom išdavikai, priglaudę "atėjūnus", o ją atstūmę...
Kitą savaitę katinėlis turėtų iškeliauti pas šeimininkus, liks tik mažoji katytė - galvoju ją paskiepyti ir nebelaikyti prieškambaryje, leisti vaikščioti laisvai po namus ir kiemą. Kai durys bus "laisvos", tikiuosi gal pareis ir mūsų užsispyrėlė, bet šiek tiek neramu, ar ji nekeršys mažajai, neskriaus jos? Turim "tvarkdarį" šuniuką (kalytę), kuris su katinu užaugęs ir dabar katėm rūpinasi
tai daug konfliktų išsprendžia ir visus į savo vietas pastato
Bet gal kačių psichologijos žinovai patartų, kaip reikėtų teisingai elgtis tokioje situacijoje? Turbūt padarėm klaidų pradžioje - žinočiau nors kitam kartui, o ir dabar kaip nepabloginti situacijos, jei pasiliktume mažylę?