Kaip užsiauginti GERĄ katę? II tema

Visai netyčia pamačiau, kad senoji tema (ji yra čia>>) jau pasibaigė, o gale jos buvo daug klausimų tai sukuriu naują.

Atpažįstate save????

Atpažįstate savo katę?



TADA ŠI TEMA TIKRAI JUMS !!!!!!!!
Tačiau didelis prašymas- PERSKAITYKITE SENĄJĄ TEMĄ, beveik esu garantuota, kad atsakymą savo ten rasite.
Na o dabar perkopijuoju svarbesnius momentus iš senos temos.

_________________________________________________

Sveiki,

Aš beveik 10 metų veisiu kates, tame laikotarpyje porą metų auginau tikrą laukinį, visiškai neprijaukintą katiną, kurio rūšis vadinasi “felis bengalensis euptailura”. Jis, būdamas 6 metų amžiaus, pateko pas mus iš vienos gamtininkų stoties. Iki tol gyveno tik keletoje zoologijos sodų, taigi buvo visiškai neprijaukintas. Per porą metų pas mus priprato ėsti iš rankų ir nebebijoti žmonių. Žinoma, 100proc mes jo neprijaukinome- vistik ir amžius jo buvo nebe tas ir “bloga patirtis” davė savo. Istorijas apie jį galima rasti SM platybėse tai nesikartosiu  mane šitas katinas išmokė daugybę gudrybių kaip auklėti kates

Nusprendžiau užvesti šią temą, kad išvengti daug naujų, pastoviai kuriamų temų “gelbėkite, katė/katinas agresyvus, puola mus” ir tt ir pan.
O labiausiai gaila, todėl, kad šitos temos būna pradedamos kurti tada kai gyvūnai jau būna suauge, susiformavusio charakterio ir juos perauklėti būna be galo sunku.

Tai ką parašysiu yra mano asmeninė nuomonė ir patirtis. Tai nėra "stebuklingi" būdai padedantys 100proc kiekvienai katei - atsiminkite, kad kiekviena katė yra skirtinga ir tai kas tinka vienai nebūtinai tiks kitai

Susitarkime dėl savokų:
- Katė/katinas – jei nėra atskirai išskirta aš kalbu apie abi lytis, nes pagrindinės taisyklės galioja abejoms lytims vienodai
- mes kalbame apie namines, namuose augančias į lauką nevaikščiojančias kates. Kaime gyvenančios katės gyvena kitokį gyvenimą, todėl mes apie tai nediskutuosime.

Daugelis sentencijų tokių kaip : “katė vaikšto kur nori ir daro ką nori” arba “ šuns ir katės psichologijos palyginimas. Šuns- žmogus mane maitina, glosto, myli, prižiūri vadinasi jis Dievas. Katės- žmogus mane maitina, glosto, myli, prižiūri vadinasi AŠ Dievas’ YRA NETEISINGOS !!!!!! Katė kaip ir šuo vienodai pripažįsta žmogų, tik kitaip išreiškia savo meilę. (na kad ir uodegos vizginimas  katė vizgina uodegą tada kai pyksta, o ne tada kai džiaugiasi )

Dažniausiai pasitaikanti kačių agresija yra susijusi su hierarchijos problemomis namuose, taigi aš perfrazavau vieną straipsnį apie šunų hierarchija išrinkdama tai, kas tinka kačių augintojams. Bei pridėdama savo patirtį straipsnio originalas štai čia >>

HIERARCHIJA
Dauguma gyvūnų augintojų puikiai žino, kad gyvūnui (šuniui, katei) šeima atstoja gaują ir kad tarpusavio santykiai tokioje gaujoje paklūsta griežtiems hierarchijos dėsniams. Tačiau pasitaiko žmonių, kurie apie tai beveik nieko nenutuokia. Arba nutuokia per mažai ir paskui niekaip negali atsistebėti, kodėl jų augintinis yra neklusnus arba pasidaro agresyvus.
Aišku, ne visos katės-lyderiai būna piktos, agresyvios ar visiškai nesileidžiančios būti glostomos. Tačiau vis tik dėl šeimininkų nesugebėjimo pastatyti katės į jos vietą dažnai nukenčia ne tik jie patys, bet ir aplinkiniai. Dėl tos pačios priežasties nemažai šeimų gyvena terorizuojamos nuosavos katės. Gana daug augintinių būna užmigdomi arba atiduodami į prieglaudas. Dar blogiau, kartais jie yra paprasčiausiai išmetami į gatvę ar išvežami kur į mišką.
Tad, manau, daugeliui turėtų būti aišku, kaip svarbu dar jaunam augintiniui suprantamai parodyti, kad šeimoje (gaujoje) jis stovi ant paskutiniojo hierarchijos laiptelio. Tai dažniausiai garantuoja šeimininkams ir jų augintiniams malonų gyvenimą drauge, kai katė yra meili, prieraiši, murkianti, o ne namų “teroristas”.

Pasitaiko, kad žmonės susidaro visiškai neteisingą nuomonę apie gaujos hierarchiją. Kai kurie mano, kad augintinio “nusodinimas” yra traktuotinas kaip “žiaurus elgesys su augintiniu”. Tai yra visiška nesąmonė, kadangi gaujos vadas – tai ne toks padaras, kuris visus be tikslo muša ar kaip nors kitaip engia. Nuo jo priklauso visos gaujos išlikimas, taigi, augintinis juo pasitiki ir visada jam paklūsta.
Taigi, jis – tikrai ne tironas, o ant žemesnių pakopų stovintys augintiniai – ne nuskriaustieji, kankinami vado.
Pagrindinis gaujos įstatymas – “kiekvienas privalo žinoti savo vietą ir elgtis taip, kaip jam pagal rangą ir būtina”. Kai visi tai žino ir tos taisyklės laikosi, gyvena darniai, gaujoje būna žymiai mažiau nesusipratimų ir šiai lieka daugiau šansų sėkmingai išgyventi.
Poreikis užimti kurią nors vietą savo “gaujoje” (šeimoje) gyvūnui yra įgimtas, ir visai natūralu, kad dažniausiai ta vieta, kurios jis siekia, - aukščiausia. Vis dėlto šeimininkas turi pasirūpinti, kad katė/katinas tos vietos taip ir nepasiektų, o visą gyvenimą liktų ant paskutiniojo laiptelio. Katei tokia padėtis nėra kančia (nebent šeimininkas pasirūpina, kad būtų kitaip) – tai jam lygiai taip pat natūralu, kaip ir buvimas vado vietoje. Tiesiog augintinis supranta, kad tai jo vieta, ir jis ja paprastai būna patenkintas. Aišku, jam kartas nuo karto (ypač kol kačiukas dar jaunas) kyla noras patikrinti, ar socialinis rangas šeimoje nepasikeitė, ir tokiais atvejais jam visada turi būti aiškiai parodoma, kad niekas nesikeičia ir kad jis – vis dar ant paskutiniojo laiptelio.

KAS LYDERIS?

Pasižiūrėkime, kokiomis teisėmis ir privilegijomis naudojasi gaujos vadas.

1. Jis miega ten, kur tik užsimano, tačiau niekas negali kėsintis į jo poilsio vietą.
2. Jis išsirenka geriausius maisto kąsnius, o kiti gaujos nariai turi tenkintis tuo, kas lieka po jo.
3. Jis visada laimi, ypač žaidimus, kur reikia panaudoti fizinę jėgą – jis pakankamai stiprus, be to, žemesnio rango gaujos nariai privalo jam galiausiai nusileisti.
4. Kai jis ilsisi, niekas neturi teisės jam trukdyti, kad ir kur jis gulėtų.
5. Jis bet kada panorėjęs gali pareikalauti sau dėmesio iš kitų gaujos narių – pats nusprendžia, iš ko, kada, kiek laiko ir kaip tą dėmesį jam turi rodyti.
6. Jis gali atkeršyti tam kas jį “nuskriaudė”.

Dabar gerai pagalvokite, kieno vardą – savo ar savo augintinio – galite įstatyti vietoj žodelių “jis” šiuose teiginiuose. Jei savąjį – puiku, jūsų augintinis tikriausiai nekelia jums jokių didesnių problemų. Bet jei augintinio – derėtų smarkiai susirūpinti.
Būna, kad šeimininkai, patys to nežinodami, katėms suteikia vado statusą. Pažiūrėkite, kaip tai atsitinka.

1. Katei besiilsint, žmogus stengiasi jos nepastumti, o atsisėsti šalia, nes “juk taip gražiai kačiukas miega”. Vėliau- katė į bandymą ją pastumti reaguoja žaibišku drykstelėjimu nagais.
2. Žaisdami su jaunu kačiuku, savininkai leidžia jam žaisti su jo rankomis, kandžioti pirštus, galinėmis kojomis drąskyti ranką kai ji uždėta jam ant pilvo ar gaudyti judinamus savo kojų pirštus. Vėliau – katė jau būna suvokusi, kad savininko kūno dalys yra tai ką galima drąskyti ar kandžioti.
3. Kačiukas netikėtai iš už kampo užkluptas reguoja pasišiaušdamas. Žmogus juokiasi kai linksmai tas mažas kamuoliukas atrodo ir dar paerzina jį. Reziumė- katė pradeda puldinėti iš už kampo.
4. Mažas kačiukas gaudo Jūsų kojas, bando jomis užlipti ar pasinaudoja Jūsų koja kaip drąskykle. “kaip juokingai jis žaidžia”. Ateityje- katė užšoka žmogui ant pečių visų kojų nagais kabindamąsi į Jūsų kūną. Arba dar blogiau užpuola tiesiog nušokdama nuo šaldytuvo ar aukštesnės spintelės
6. Jeigu, šeimininkui ką nors veikiant, katė ateina ir pradeda prašyti dėmesio ar kad ją paglostytų, šeimininkas dažniausiai neatsako “ne” augintiniui – juk nenori, kad ši pamanytų, jog jos nemyli. Kai katei atsibosta, kad ją glosto ji netikėtai trenkia nagais Jums į ranką ir pabėga.Nepatyręs savininkas pagalvoja ”katytei tiesiog nusibodo”.

Štai kaip, visai to nenorėdami, kai kurie šeimininkai savo gyvūnams suteikia gaujos vado rangą. Tad nebėra ko stebėtis, kad katė laiko savaime suprantamais tokius dalykus, kaip nepaklusimas namiškiams kai reikia nukarpyti nagus (kur girdėta, kad vadas leistųsi būti taip “menkinamas” savo pavaldinių?) ar agresyvus reagavimas į kai kuriuos šeimynykščių veiksmus.
Kad viso to nebūtų, šeimininkas turi pasistengti elgtis taip, kaip elgiasi gaujos vadas katės akimis.

Truputėlį paaiškinsiu kaip jaučiasi katė būdama gaujos vado pozicijoje. Pirma jai tai yra didžiulė atsakomybė ir didžiulis, be to pastovus, stresas. Katė - gaujos vadas bando diktuoti savo gaujai kaip jiems reikia elgtis, tačiau šitie dvikojai pavaldiniai NESUPRANTA ir jos NEKLAUSO. Katė aiškina visais jai įmanomais būdais : kandžiojasi ir draskosi, sysioja į lovą ar ant rūbų ir kadangi mes nesuprantame “jos paliepimų” ji pastoviai stresuoja. Na, o stresas gali lemti ir sveikatos problemas. O tada bus labai sudėtinga, nes nuvesti katę-gaujos vadą yra didžiulis išbandymas tiek Jums tiek veterinarui bandančiam suteikti jai pagalbą. Juk “žmogus-pavaldinys” neturi teisės “katei-gaujos vadui” suteikti nepatogumą ar skausmą (pvz suleist vaistus), katė į tai reaguos laaaaabai piktai. 

TAIGI:

Nuo pat pirmos dienos kačiukui atsiradus Jūsų namuose Jūs privalote suvokti savo pareigas ir aiškinti kačiukui jo pareigas.
taigi, Jūsų pareigos:
- MYLĖTI- dažnai girti, glostyti, kalbėti švelniu tonu, kreiptis į jį vardu
- RŪPINTIS- kasdien keisti vandenį, maitinti, kasdien valyti kraiko dėžutę. Valyti ausytes, karpyti nagučius, paskiepyti, paduoti vaistus nuo kirminų, sterilizuoti/kastruoti (kuo anksčiau tai bus padaryta tuo daugiau problemų išvengstite ateityje. Rekomenduojama sterilizuot/kastruot iki brandos, taigi iki 8-9mėn).
- PASIRŪPINTI SAUGUMU – neleisti į lauką, ant langų ar balkono uždėti tinklelį, kad kačiukas neiškristų, jei namie yra vaikų pasirūpinti, kad jie nesužalotų kačiuko.
- PASIRŪPINTI KATEI BŪTINAIS DAIKTAIS – maisto indeliais (geriau metaliniai arba moliniai), kraiko dėžute, tinkamu kraiku, drąskykle, guoliuku, kuriame katė galėtų pailsėti/pasislėpti nuo visų (geriau jis būtų padėtas kur nors aukščiau- katėms tai patinka-pvz ant spintelės, šaldytuvo, palangės), žaisliukais, kuriais ji galėtų žaisti.

Katės pareigos:
- Atlikinėti gamtinius reikalus tik kraiko dežutėje.
- Nesikandžioti
- Nesidrąskyti
- Nedrąskyti baldų, užuolaidų, nekapstyti gėlių (beje, šeimininkui reikėtų pasidomėti ar jo turimos gėlės nėra nuodingos)
- Leistis karpyti nagus, valyti ausis/akis
- Jokiais atvejais nerodyti agresijos.
- Teikti žmogui džiaugsmą

KAIP ELGIASI GAUJOS VADAS:

· Vienas iš paprasčiausių būdų nuo pirmos dienos rodyti savo “viršumą” yra kačiuko kėlimas už kupros (SVARBU : negalima už kupros kelti tų veislių kačiukų, kurie turi labai trumpą snukį- persų, egzotų ir jų mišrūnų, bei sunkių veislių atstovų tokių kaip meino meškėnai). Norite kačiuką paimti kačiuką į rankas? Pilna ranka paimate kuo daugiau odos ties mentimis ir pakeliate jį, taip kaip kačiukus nešioja jų mamos. Kačiukai tuo metu dažniausiai priima “kačiuko pozą” ty pakimba kaip maišiukai, uodegą palenkę po savimi. Panešiojote, norite paleisti ant žemės- vėlgi pakeliate už kupros ir padedate ant žemės.

· Gaujos vadas bet kokį bendravimą užbaigia pirmasis.
- Jei Jums glostant matote, kad kačiukui jau nusibodo ir jis ruošiasi pabėgti, tiesiog keletą sekundžių išlaikykite jį sau ant kelių viena ranka prilaikant už kupros kita gana stipriai paglostant ir po to pakėlus už kupros atsargiai numesti J ant žemės. Ty JUMS nusibodo jį glostyti o ne atvirkščiai.
- Kai Jums nusibosta žaisti su mažuoju nenuorama, jūs tiesiog trumpam pakeliate kačiuką už kupros ir lengvai papurčius paleidžiate, bei atsikeliate ir nueinate. Jei kačiukas įsisiautėjo/įsižaidė galima jį pakėlus sau prieš akis, lengvai pūstelėti jam į nosį arba padaryti tokį judesį tarsi Jums ant liežuvio galo prilipo plaukas- įsivaizduojate tokį tarsi spjaudymą, bet be seilių. Šitas “spjaudymas” katei į snukį jas labai trikdo.

· Kačiukas turi puikiai suvokti VEIKSMAS= ATOVEIKSMIS. Blogas veiksmas =blogas atoveiksmis/bausmė, geras veiksmas =geras atoveiksmis/gyrimas, gyrimas ir dar kartą gyrimas. Negalima už nieką bausti “post factum”, kačiukai neturi tokios ilgos atminties ir dažniausiai supras neteisingai.

· Neleidžiate kačiukui žaidimo metu kandžioti Jūsų kūno dalių. Kol kačiukas dar jaunas atpratinti yra labai lengva, tiesiog pakiškite kandžioti pirštą ir kai kačiukas apžios jį, kiškite pirštą kuo giliau į gerklę (žinoma, Jūsų pirštai negali būti su ilgais nagais), taip tarsi norėtumėte sukelti vėmimą. Kačiukas supras taip:” chmm aš kandu o mane pykina” . Po keleto tokių bandymų kačiukui nebekils noro tai kartoti

· Jei kačiukas mėgsta šokinėti ant Jūsų ar Jūsų kojų tada paimkite į rankas vandens purkštuką, ar puodelį su vandeniu ir jį tiesiog apipurškite ar apipilkite. Jei šokinėja ant Jūsų Jums sėdint ant sofos, prisisemkite į burną vandens ir apipurškite jį- pagarba Jūsų atžvilgiu garantuota  Jis juk taip nemoka.

· Vandens purkštukas su nustatyta ilga srove puikus pagalbininkas –tarsi “dievo bausmės” kai kačiukas lenda prie gėlių , lipa užuolaidomis ar drasko baldus. Jei po ranka nėra purkštuko tinka paleista į jį šlepetė ar kas nors nesunkaus esantis po ranka (ir negalintis sužaloti gyvūno). Jei šitas bausmes kačiukas “suves” su Jumis, jis tiesiog pradės nedaryti kažko kol Jūs esate šalia, todėl “dievo bausmės” variantas yra tinkamesnis.

· Į kiekvieną agresyvų veiksmą prieš šeimininką iš katės pusės privaloma reaguoti greitai ir piktai, taip katei parodant, kad bet koks išpuolis prieš jį, kaip prieš gaujos vadą, yra neabejotinai smerkiamas ir skaudžiai baudžiamas – kaip ir liūtų, tigrų ar laukinių kačių gaujoje;
- katė Jums įkando/įdrėskė -reakcija gali būti antausis per snukį (nestiprus, bet griežtas), jei po to katė dar kartą kanda, antausis turėtų būti stipresnis. (čia jau kalbame apie vyresnio amžiaus katę, o ne mažą kačiuką, jam užtektų sprigto į ausį)

Na ir pati baisiausia bausmė  tačiau patikėkit nerealiai efektinga. Aš kai pirmą kartą perskaičiau šį būdą labai juokiausi, bet kai mano katinas pradėjo žymėti teritoriją juokai išgaravo ir aš išbandžiau šį metodą- jis veikia.

· Pagavote katę/katiną sysiojantį ten kur negalima. Kai katės/katinai sysioja ant lovos, batų, rūbų, dažniausiai taip jos žymi teritoriją, todėl šiuo atveju yra ITIN svarbu parodyti, kad tik gaujos vadas turi teisę “žymėti teritoriją”. Taigi, pagaunate katę, pakeliate už kupros prieš save, žiūrite jai į akis (labai svarbu nenuleisti žvilgsnio), ir… pradedate šnypšti ant jos (svarbu savo vidumi “pykti”, sakyti”čia aš esu gaujos vadas ir tik aš turiu teisę žymėti teritoriją). Šnypštimas turi būti rodant dantis ir tariant tokį garsą tarsi KCHHH. Tada dviem pirštais staigiu judesiu (imituojant kates) trinktelėti jai per snukį, apšnypštimas, trinktelėjimas, “apspjaudymas”(aukščiau aprašytu būdu), šnypštimas, trinktelėjimas. Taip besielgiant nueinate iki savo kvepalų, dezodoranto ar blogiausiu atveju nusimaunate savo kojines ir grįžtate iki tos vietos kur katė sysiojo ir demonstratyviai “PERŽYMITE teritoriją”. Tada paleidžiate katę ir jai pabėgant dar kartą ją apšnypškite. (po to išplaukite tą vietą ir vėl “pažymėkite” savo kvapu)
Čia yra svarbu keli momentai:
-Jei katė ją apšnypštus reaguoja labai agresyviai- pradeda draskytis, šnypšti atgal, Jums jokiu būdu negalima jos paleisti ty pralaimėti šito “mūšio”. Jaučiate, kad nebeišlaikote, prispaudžiate katę prie žemės patogiau ją paimate vėl pakeliate ir vėl viskas iš pradžių. Tol kol katė NUSILEIS ty nusuks žvilgsnį ir/ar uodegą pabruks po savimi
- po to ignoruokite katę tol kol ji pati neateis pas Jus. Jei ji neatėjo iki to momento kada laikas ją maitinti tai tą vakarą jos nemaitinate, po nakties maistą padėkite, tačiau nekalbinkite katės. Katė/katinas turi padaryti pirmąjį žingsnį.
- kitą kartą kai matysite, kad katė daro kažką kas Jums nepatinka tiesiog piktai šnypštelėkite žiūrėdamas jai į akis. Katė turėtų iš karto nustoti tai daryti ir, dažniausiai, atbėgti pas Jus su tokia išraiška tipo “ej šefas, nepyk, aš ten šiaip netyčia, pro šalį ėjau”
- šitą metodą būtų gerai padaryti kai gyvūnas dar yra jaunas, maždaug apie 6-9mėnesius, tada kai pas kačiukus įsibėgėja paauglystė. Metodas tinkamas jei kačiukas Jums įkando (ne žaisdamas), tokiu atveju nereikia “žymėjimų” užtenka apšnypštimo, apspjaudymo ir antausių per snukį apdalinimo. Šiaip dažniausiai užtenka 2 maximum 3 kartų per gyvenimą tokio “susirėmimo ragais”, kad kačiukas suvoktų galutinai, jog deja, bet jis nėra ir niekada nebus gaujos vadas.

Teisingai elgiantis pirmuosius keleto kačiuko mėnesių (na maždaug iki jam sueina 8-9mėn), ty nepamiršti pagirti už gerą elgesį ir parodyti kada elgesys nėra tinkamas, mylėti ir glostyti, bet būti griežtam kai "vaikas" dar kažką negera, neturėsite jokių problemų kai reikės nukarpyti nagus, suleisti/sugirdyt katei vaistus - katė tiesiog neleis sau rodyti savo nepasitenkimo šeimininko elgesiu. Na o jei Jūsų namuose atsiras kūdikis taip pat bus gerokai paprasčiau, nes tiesiog užteks paaiškintis, kad tai "gaujos vado jauniklis" su kuriuo reikia elgtis taip pat pagarbiai .

Su pagarba

Indrė
veislynas "Ideal cat"
www.peterbald.lt

P.S. JEI KAS NORS TURITE KOKIŲ PATARIMŲ SUSIJUSIŲ SU ŠIA TEMA AR GALIMOMIS PASEKMĖMIS TOKIOMIS KAIP AGRESYVIOS KATĖS AR PAN(tai gali būti ir seni mano postai  ) BŪTŲ PUIKU JEI NUKOPIJUOTUMĖTE ČIA, KAD VISKAS BŪTŲ VIENOJE VIETOJE.

P.P.S. jei norėtumėte šitą mano postą patalpinti kokiame nors kitame interneto puslapyje prašau mane informuoti peterbald@gmail.com ir pabaigoje prirašyti mano vardą/pavardę bei veislyną ir nuorodą į jį.

Ačiū
O čia tai informacija
Skaičiau išsižiojus 
Labai aktualu man dabar, nes turiu 4 mėn katinuką ir va sėdžiu apdraskytom rankom.. Nu šakės. Kanda tai nuo dušios.
Reiks užsiimt auklėjimu, nes tik mėnuo kaip pas mane ir tą mėnesį nesinorėjo jo vaikyti-tiesiog prižiūrėjau, šėriau ir leidau adaptuotis.
Šiandien norėjau ausis apžiūrėt kaip valyt-tai kanda ir brėžia.. ot taip..

Šiek tiek apie veislynus
Šiandienos pirmas sniegas, bjaurus oras ankstų rytą ir nuostabi saulė popiet įkvėpė rašyti.
Su viena kolege, tokia panašiai pamišusia dėl kačių ir turinčia savo veislyną miela moterimi, nesenai diskutavome apie žmonių požiūrį į veislynų atiduodamus suaugusius gyvūnus. Sutarėm, kad būtinai apie tai reiktų parašyti ir paviešinti mūsų požiūrį. Nesitikiu, kad tuo nutrauksiu diskusijas, nepasitenkinimą ar sulauksiu daugiau pritariančių veisėjams. Tiesiog noriu, kad mano nuomonė būtų išdėstyta baltai ant juodo (toks jau tas dizainas čia ).
Taigi, nuo pradžių. Pirmiausia noriu jums pristatyti, ką veikia kačių veislynai ir veisėjai apskritai. Visų pirma, jie turi nuolat ir intensyviai domėtis savo pasirinkta veisti kačių veisle - fiziologija, ypatybėmis, gal būt būdingomis ligomis ir t.t., ir pan. Be abejo, jie turi būti gerai susipažinę su veisimo taisyklėmis ir etika - kokį gyvūną galima veisti, kiek kartų, kas kiek laiko, kokias sąlygas reikia išpildyti, kad būtų galima užsiimti veisiamuoju darbu  ir vėl t.t., ir pan. Tam, kad pradėti veisti, reikia išsirinkti pirmuosius savo veislyno gyvūnus. Tad, be abejo, reikia ilgai ir nuodugniai tyrinėti kitų, seniau veikiančių, veislynų darbą, turimus katinus, kraujo linijas ir t.t., ir pan. Tikiuosi, jūs jau supratote, kad tai yra sudėtinga. Norėčiau, kad apie tai galvotumėte, kaip apie labai atsakingą, sudėtingą ir daug laiko atimantį užsiėmimą. Nes, po galais, taip ir yra! Jei yra kitaip - kažką darai netinkamai.
Tai štai ateina tas išganingasis, ilgai lauktas laikas - pirmasis veislyno gyvūnas! Tuomet kiekvienas pradedantysis puola į euforiją, džiaugiasi taip, lyg jam būtų gimęs vaikas. Aš pati puikiai atsimenu pirmąjį, iš svetur atsivežtą, katiną, kuris tuomet atrodė tobulumo viršūnė. Šiuo atveju aš nekalbu apie meilę gyvūnui (maniškis šiuo atžvilgiu dar iki šiol tobulas). Tai yra tik viena pusė. Be abejo, ji yra ir turi būti visa ko pagrindas. Tačiau veisėjas turi žiūrėti į gyvūnus ne tik kaip į gražius padarėlius. Jis turi mokėti atsirinkti tai, ko jam labiausiai reikia siekiant savo tikslų veisime. Kokie gali būti tikslai? Patys įvairiausi. Tarkim, išveisti patį idealiausią savo veislės atstovą (visiškai nerealus noras, kuris būdingas kiekvienam pradedančiajam), dirbti tik su tam tikrų kraujo linijų gyvūnais, tobulinti tam tikras veislės ypatybes ir t.t., ir pan. Sakysite, kam to reikia? Hm... Tai yra hobis. Žiūrėkite į tai, kaip į bet kokį kitą užsidegimą, aistrą ar siekį. Priimkite tai natūraliai ir nesistenkite paaiškinti
Tai štai, mes jau turime pirmąjį veislyno gyvūną! Pagaliau!
Tačiau... nuo čia tik prasideda vargai vargeliai... Reikia jį parodyti parodose, tinkamai auginti, toliau intensyviai (gal net dar intensyviau) domėtis veisle, parinkti jam ar jai partnerį ir t.t., ir pan. O tai yra ne tik finansiškai nuostolinga, bet ir verčia susidurti su neviltimi - parodose suvoki, kad tavo išskirtinis, tobulasis katinas yra ne visai jau toks tobulas, partnerio jam ar jai tau niekas nenori patikėti, nes esi žalias ir niekas tavo "veislynėlio" nėra nei girdėjęs, nei regėjęs... ir t.t. ... ir pan. ... kartais atrodo, kad eini, griūni, keliesi, vėl gauni kirtį, vėl keliesi... kartais atrodo, kad nebenori nieko... "meti" viską... susikaupi ir vėl eini... O kur dar intrigos? Apkalbos. Neapykanta. Nepasitenkinimas. Iš tiesų, niekas man nesakė, kai aš "užsimaniau" veislyno, kad katininkų pasaulis yra pakankamai žiaurus. O čia niekas nesiskiria nuo politikos! Bet jums šito nereikia žinoti detaliai - tai niuansai, kurių galėtumėm išvengti, jei būtumėm ne žmonės O žmonių tarpe visose srityse atsiranda nesutarimų.
Žodžiu, ateina diena, kai supranti, kad tau reikia dar vieno gyvūno. Ir jis tiesiog privalo būti geresnis už turimą! O gal net geriausias. Labai norėčiau tikėti, kad visi veislynai kitą gyvūną renkasi dar atsakingiau ir labiau įsigilinę, pasidomėję, būdami protingesni. Tačiau... visko būna. Todėl šis ratas linkęs kartotis... Nenoriu jums pateikti veisėjo, kaip nuolat ieškančio naujų gyvūnų ir nuolat jaučiančio nepasitenkinimą tuo, ką turi. Tačiau, iš dalies, visa tai motyvuoja eiti į priekį, tobulėti. Ir tik tuomet, kai protingai žiūrima į tai, kas daroma, veislyne įsivyrauja harmonija ir būna nustatomas vienas ir pagrindinis tikslas. Tuomet nurimstama ir tendencingai einama link jo.
Tikiuosi, jūs supratote tai, ką norėjau perteikti savo ilga kalba. Nes ji galėtų būti dar kelis kartus ilgesnė. Mano pačios patirtį verta būtų surašyti į knygą. Tikiu, kad tai pasitarnautų naujokams pradėti savo darbą ir suteiktų vilčių išgyventi
Kaip turėjote suprasti, vieno ar dviejų gyvūnų veislynui negali ir neturi pakakti, kad tęstų savo veiklą ir siektų užsibrėžtų tikslų. Ir, patikėkit, tikslo parduoti palikuonis ir pasipelnyti aš neturėjau omenyje. Išveisti nuostabaus charakterio, kuo arčiau idealios veislei išvaizdos, sveiką gyvūną - štai koks tikslas gali būti kiekvieno veisėjo mintyse. Perduoti savo įdirbį kitiems veislynams, kartu eiti koja kojon, vieningai laikytis etikos principų veisime ir t.t. - štai tokiu siekiu tampa susilieję viso pasaulio katininkų tikslai Idealizuoju. Žinau tai. Bet man niekas nesutrukdys galvoti pozityviai.
Taip, laikui bėgant, namuose atsiranda du, trys, keturi gyvūnai. Tuomet imi suvokti, kad negalėsi toliau dirbti, nes nebegali sau leisti turėti daugiau gyvūnų. Klausiate kodėl? Yra net kelios priežastys. Kuo daugiau kačių namuose, tuo didesnis ligų (ypač užkrečiamų) pavojus. Tikriausiai suprantate, kad veislynas negali laikyti kačių ir katinų vienuose namuose. O ypač kelių katinų krūvoje... Kartu gyvenantys gyvūnai "dėliojasi" į hierarchiją. Tai normalu - taip vyksta ir gamtoje. Yra dominuojantys ir žemiau hierarchijos piramidėje esantys. Jei kačių skaičius labai didelis, dažnai kintantis ar yra vienas ryškus vadas gaujoje, gali kilti problemų tiek su žemiau hierarchijoje esančiais, tiek su vadu. Tiek vieni, tiek kitas gali pradėti žymėti teritoriją (net katės!), kad užsitikrintų savo valdų ribas, jausti didelį stresą (silpnėja imunitetas), jaustis nekomfortabiliai. Ir dar daug dalykų galėčiau paminėti, kas įrodytų, kad namuose negali ir neturi būti daug gyvūnų. Kas tas daug? Priklauso ir nuo gyvenimo sąlygų, aplinkos, žmogaus-šeimininko namie praleidžiamo laiko, gyvūno vidinių savybių (ar jis iš principo jautriau linkęs reaguoti į aplinką ar ramesnis, stabilesnis, mažiau jautrus) ir t.t. mano nuomone, daugiausiai namie gali būti trys keturios veisiamos katės arba vienas veisiamas katinas, kuris gyvena su dviem trim kastruotais gyvūnais. Literatūroje rašoma, kad vienuose namuose rekomenduojama laikyti ne daugiau trijų gyvūnų. Vėl gi, priklauso nuo namų dydžio.
Dar viena priežastis, kodėl veislyne vyksta gyvūnų rotacija - noras tobulėti, matymas turimuose gyvūnuose trūkumų, siekimas geriausio rezultato. Tuomet kai kurie veisime dalyvavę gyvūnai kastruojami. 
Dabar tikriausiai suprantate, kodėl veislynai turi nuolat ieškoti namų savo gyvūnams - jei ne veisime dalyvausiantiems, tai tiems, kurie jau baigė veisiamąjį darbą ir yra kastruoti. Sakysite, kad tai savanaudiškumas. Tačiau, nei vienas save gerbiantis ir mylintis savo gyvūnus veisėjas neatiduos katės ar katino pirmam pasitaikiusiam. O tai reiškia, kad ieškomi patys geriausi namai ir kiekvieną kartą atsižvelgiama į tas sąlygas, kurios konkrečiam gyvūnui būtų kuo idealiausios. Tai puiki proga neturinčiam pinigų, bet svajojančiam apie konkrečios veislės gyvūną, žmogui įsigyti augintinį nemokamai. Tai puiki proga išmėginti veisiamąjį darbą su nuolat stebinčiu ir visą atsakomybę prisiimančiu kuratoriumi (veisėju), tuo atveju, jei jums būtų patikėtas gyvūnas, dalyvaujantis veisimo programoje.
Taigi, būkime pakantesni, atviresni, empatiškesni jus supantiems žmonėms. Ir visada išdrįskite daug klausinėti veisėjo, jei ketinate iš jo įsigyti gyvūną. O gal jam reikia jūsų pagalbos?

Jūs čia taip gražiai kalbat apie tuos nemokančius pykt kačiukus.. O pas mane situacija visai kitokia. Prieš 1,5 mėn. priglaudėm kačiuką iš laukų, buvo pabadavęs. Kad ir ką bedaryčiau (o dariau viską kaip čia parašyta) urzgia ir kanda ėsdamas  Vakar visai ne juokais suvarė man į nykštį savo dantis, dabar bijau kad nebūtų rimtesnių bėdų.. Savo vietą jis kaip ir supranta, bet tampa labai agresyvus ėsdamas. Jam kažkur 3mėn. Niekaip negaliu išmušt to. Ir glosčiau ėdantį, ir purčiau ir ko tik nedariau  Taip nuo jo pavargau, kad siaubas

Dėl pripratimo. Pas mus du konteineriniai ir pastebiu, kad kai mūsų nebūna, anie be nuotaikos, slankioja pakampiais, drybso, kai grįžtam vėlai iš darbo. O vienas, kaimyne priešais, minėjo, kad bliauna ištisai prie durų, kai nieko nėra namie. Abu atgyja, kai esam su vyru namie, ypač, kai grįžta vyras..tai čia turbūt tas atvejis, kai svarbūs šeimininkai, ne namai? Į lauką nevedam.