QUOTE(aromaaa @ 2014 02 04, 15:38)
Na is savo puses ka galiu pasakyt, kad atsalti jausmai tai tikrai neatsala, netgi kaip tik viskas labiau stipreja ir svajoji, kaip butu gera gyvent pagaliau kartu, kada tai ivyks ir t.t., taciau del atstumo atsiranda pykciu visokiu. Ka pastebejau, kad kai jau ilga laika nesimatom, as pasidarau tokia suirzus ir pikta, o jeigu dar ir neaiski data, kuomet susitiksim, isvis nervai labai ima, pradedi prisigalvot kokiu nesamoniu, pavydet, pykt, kad esi ne kartu ir t.t., bet, zinoma, susitikimai ir tos mielos akimirkos viska atperka
o kai susitinki is pradziu net ir nedrasu kiek buna, nes atprate bunam viens nuo kito, bet labai greit vel isisnekam ir viskas buna gerai
Merginos, norejau paklaust, o jus darot kazkokias staigmenas savo antrom pusem kai jie grizta, kazka planuojat gal arba rubu nauju prisiperkat ar apatiniu ir laukiat grazios savo mylimuju?
nes as tai pastebejau, kad labai noris, kad kai grizta maniskis buciau kazkaip pasigrazinus ir jam kokia dovanele, kad ir mazyte nupirkus. Taip pat stengiuos sugalvot ka veiksim kartu, kai jis gris, kur nueisim, nuvyksim ir t.t.



Merginos, norejau paklaust, o jus darot kazkokias staigmenas savo antrom pusem kai jie grizta, kazka planuojat gal arba rubu nauju prisiperkat ar apatiniu ir laukiat grazios savo mylimuju?



Pirmą pastraipa skaičiau ir atrodo lyg aš būčiau parašius

Staigmenų jokių nedarau, bet kaip ir sakai jei jau žinau, kad manasis grįžta tai visada stengiuosi i kirpyklą nulėkti, koki naują rūbelį nusipirkti. Ir jau tą dieną visada naujus apatinukus užsidedu, skaniai kvepiu ir tiesiog stengiuosi atrodyti kuo geriau, kad būčiau pati kaip dovana

