Darbo paieškos, patarimai

Tą patį ir aš pagalvojau.Gerai kad magistro nereikalavo

Šiaip aš pastebėjau, kad dažnai skelbime yra reikalavimas "aukštasis išsilavinimas". Bet darbas siūlomas tai toks, kokį laisvai galėtų žmogus ir be aukštojo išsilavinimo dirbti.

O svarbiausia, kad net mintis nekyla, kad kai kurie žmonės nė neplanuoja vaikų. T.y nesiruošia niekada turėti.

Geriausiai tai mano vieną pažįstamą priėmė į darbą, kai jo kolegė ištekėjo. Neisitarę su kolege, nes ji gi išeis į dekretą. Bėda ta, kad ji dar 3 metus niekur neišėjo, o pažįstamas dirbo jos asistentu.

vat butent. Mes galim turet (as taip manau, nes as jau turejau, vyras ne, bet kazkaip negalvoju, kad nevaisingas). Bet jei zmogui (nebutinai darbdaviui) pasakysi, kad vaiku net nesiruosi turet, tai tuoj pasipils simtas klausimu: o tai kodeeeeel??? Nu kodeeeel, gi pasakyk? tu ka, nenorimali, kad nenori? tau tik pingiai rupi, materialiste, egoiste tu!

gal ir gerai darot, kad pasirinkot bent jau kur geriau nosies nekisti. as pati irgi buvau tokia kategoriska ir sakiau, jau i pardavejas, valytojas, konsultantes tikrai neisiu, velniop 4 metus univere kankinausi del tokiu darbu. bet nezinia kas nutiko bet isidarbinau butent i pardaveja-konsultante (nes niekur kitur ir neprieme). ir zinot ka gailiuosi. zinojau kad netiktu man toks darbas ale vistiek ilindau. dabar tenka kankintis nemegiamame darbe.

Pasiskaitau, tai žiūriu situacija nepasikeitusi, vis dar sunku su darbais. Žinokit, merginos, manau dabar žiemos metu įmonės mažiau ieško darbuotojų, nes būna toks kaip sąstingis veikloje, o kitose srityse tik skuba užbaigti visokias metines ataskaitas ir pan., tai tikrai ne naujų darbuotojų ieškojimas galvose..

Anksčiau aktyviai dalyvavau šioje temoje, po to susiradau darbą, bet vėl galvoju grįžti, bet vis abejoju... Trumpai mano situacija - baigiau bakalaurą, per mėnesį intensyvių paieškų, tobulinant cv ir motyvacinius laiškus, siunčiant visur, apturėjus vos porą normalių darbo pokalbių, būnant be patirties (tik praktikoje ir su rekomendacijomis iš jos), gavau darbą atrodo "normalų", nors ir neatitinkantį mano išsilavinimo (ekonomika) - logistikos specialistė, bet pusiau kaip sandėlininkė, nes dirbu ne tik su programa, perskirstymais, užsakymais, bet ir su "produktu", konkrečiau, detalėm. Atlyginimas 1500 į rankas, kolektyvas normalus, sąlygos geros, bet pramokus dirbti (užtrukau 2 savaites) jau po poros mėnesių (dirbu jau virš pusmečio) darbas atrodo toookia nuobodybė, grynai nėra ką veikti man jame, padaryčiau viską ką darau per pusdienį, visą internetą suskaitau darbo metu... Aišku, dabar "sąstingis", vasarą darbo buvo daugiau tikrai, bet kai pagalvoju, kad visą pavasarį reikės taip kankintis, nes darbas tikrai primityvus, galvojimo nereikia, o jau aukštojo (nors buvo reikalaujama) tai tikrai... Įmonė žada plėstis, o ir mano darbo patirtis terminuota (kol sugrįš moteris iš vaiko auginimo atostogų, kas gali būti šią arba kitą vasarą), tai nežinau, ar laikytis įsikibus darbo vietos, kuri man kančia dėl veiklos trūkumo ir darbo "bukumo", na jis tikrai bukina mane, ar kaupti "darbo patirtį", tikintis, kad vėliau pasiūlys kitas pareigas arba ta patirtis pravers kitur ieškantis darbo, ar gal eiti kalbėtis su direktoriumi, kad noriu išeiti, ieškotis iškart kitur? Prašyti daugiau darbo (nors atlyginimo manau nekels, o ir darbų perskirstymas nevyksta paprastai manau), teirautis kitų pareigų? Ką daryti? Jaučiu nerišliai viską surašiau, esu pati pasimetusi, vis dažniau tokie apmąstymai užklumpa. Vaikų išlaikyti dar nereikia, paskolų mokėti irgi, atrodo galėčiau ieškotis tinkamesnio man darbo, norėčiau ko nors susijusio su finansais, buhalterija, nes man patinka visokie skaičiavimai, ataskaitos, darbas su programomis... Dar kai pagalvoju, kai jau įsidarbinau, man iš 4 vietų skambino, kad atvykčiau į pokalbį, tame tarpe ir iš marketingo, ir buhalterijos sričių, aišku, patirties nėra, bet jos visur nebūtų, visur reikia mokytis, tik vienur daugiau, kitur mažiau, o gal ten būtų buvę mano šansai, et.. O gal aš per daug noriu, kai tokia situacija, išpindėjau padirbus, juk kiek žmonių ieško bet kokio darbo, laikosi įsikibę darbo vietos, o mėgstamus dirba išvis vienetai... Bet kodėl tarp tų vienetų negaliu būti aš? Tai va ir nežinau, kaip elgtis, kad pasiekčiau tą norimą darbą ir kad jis pasiektų mane.. Ačiū visiems, kas skaitė

Digse, bent jau aš tavo vietoj dirbčiau ir ieškočiausi darbo tuo pačiu metu, jei tai įmanoma. Jei pakviestų į darbo pokalbius, gal kažkaip išsiprašyti įmanoma būtų? Ir siųsčiau tik toms įmonėms ir darbams, kuriuos tikrai norėčiau dirbti, o ne kad šiaip bile gaut darbą. Tikrai esi jauna mergina, be jokių įsipareigojimų, tai kam tau trūnyti tame darbe, kurio nemėgsti? Kaip tik, manau, dabar tavo laikas yra ieškoti savo vietos.

as pasakyciau.. pasidziaukit kuo turit As turiu gan idomu darba, gera atlyginima (nuo 1000 iki netgi beveik 4000 i rankas), bet labai su dideliu darbo kruviu. Po Kaledu ir pas mus apie pusantro men. ar du bus sastingis, tai ir alga maza bus, bet... is esmes dziaugiuosi tuo sastingiu! Juk galima knyga perskaityt, gal rankdarbiais uzsiimt, kazko pasimokyt, pvz. kalbos kokios, ko tikrai negaliu kai daug darbo turiu, nes po darbo visai issunkta bunu.
Isnaudokit laisva laika investuojant i save, savo malonumus. O jei pasitaikys idomesnis/perspektyvesnis darbas, tai... juk niekas cia nelaiko

Tai būtų įmanoma, bet vėlgi, gal palaukti pavasario, kol suaktyvės darbo pasiūla, o kol kas kad ir kokius gal buhalterių kursus baigti? Taip pagalvojau... O dėl to tikrai norimo darbo vėlgi, nepadirbęs nežinosi, ar tau jis tinkamas, ar įdomus, ar kolektyvas geras, ar yra galimybių tobulėti... Ir tikrai dauguma įmonių ieško darbuotojo DABAR (ir pati sulaukiau skambučio ateiti dirbti po dviejų dienų nuo pokalbio), o ne po dviejų savaičių. Kitas dalykas - nuvilčiau dabartinius darbdavius, jie turėtų ieškoti naujo žmogaus, o gal ir ant manęs griežtų dantį, neduotų rekomendacijų, jei sumanyčiau išeiti Dilemų dilemos... Manau kol kas po naujų, gal vasario mėnesį, eisiu kalbėtis su direktoriumi dėl darbo perspektyvų, ar nusimato, kad jie man galėtų pasiūlyti kitą vietą, ar pan., o jei ne tai tiesiog išeiti ir vėl ieškotis, vėl viską iš pradžių pradėti..
Papildyta:

Na kažkaip manau kolegos kreivai žiūrėtų, jei darbo metu skaityčiau knygą ar mokyčiausi kalbos Internetas - normalu, o gal skaityti knygas internetu ir kalbos mokytis per kompiuterį pamokas atsidarius? PAvydžiu įdomaus darbo O įdomesni/perspektyvesni darbai nesimėto manau, jų reikia ieškoti, jų reikia siekti...

Tai bandyk ieškokis pamažu, nusiųsk vieną kitą CV į norimas vietas, pamatysi ar yra susidomėjimas tavo profilio darbuotoja. Jei taip priims į darbą po kažokio pokalbio, tai kodėl neišėjus tau iš dabartinės vietos? Ar būtinos tos rekomendacijos, jei jau turi kitą darbą tavęs laukiantį? O naują darbuotoją į tavo vietą surasti nemanau, kad jiems sukeltų didelių problemų.
Kai nėra kur skubėt, aišku, gali eit kalbėtis pavasarį su darbdaviu apie perspektyvas, vėliau galbūt išeit, ieškotis kito darbo, bet tokiu atveju klausimas iškyla, kiek ilgai tu ieškosiesi to norimo darbo, gal mėnesį, du, tris? Neatsibos? O čia gali sau neskubėdama kartu ir dirbt (pajamas gauni) ir ieškotis neskubant norimo darbo.
Aišku, jei nori dirbt buhaltere, tai kursus šiuo metu išsilaikyt yra puiki proga ir paskui ieškotis darbo. O gal ir ta pati įmonė turėtų ką pasiūlyti?

Nepaminėjau dar vieno svarbaus dalykėlio.. Kurstau mintį svarbiai kelionei, kuriai reikėtų 5-6 savaičių Tai kol kas buvo planas nenumatytam laikotarpiui, bet dabar kaip ir būtų proga - išeiti iš dabartinio nemėgstamo darbo (jei jie man nepasiūlytų geresnių pareigų) ir po tos kelionės ieškotis kito.. Turbūt elgčiausi neapgalvotai? Nes realiai ieškotis darbo kitur galiu ir vėliau, nebūtinai dabar, dar dirbdama. Žinoma, teikčiau prioritetą likti dabartinėje įmonėje, jei pasiūlytų kitokį darbą. O jei ne, norėčiau "atsisveikinti" gražiuoju.. Galbūt žinot, ar nutraukus terminuotą darbo sutartį man priklausytų kokios išmokos iš biržos ar sodros blogiausiu atveju? Bet nebūčiau išdirbus pilnų metų, ar kiek ten reikalaujama? Manau sutartis būtų nutraukiama "abipusiu susitarimu" Žodžiu, dabar apgalvoju visus variantus, ir likimą dar metams kitiems dabartiniame darbe (siaubas atrodo pagalvojus), ir kalbėjimą su darbdaviu dėl kitokio darbo (manau bet kokiu atveju prašysiu, nesvarbu, ar sugalvosiu likti iki kol baigsis sutartis, ar ne), ir kursų baigimą, ir tiesiog išėjimą iš darbo, ir išvykimą į kelionę, grįžus pradėjimą iš naujo kito darbo paieškų
Papildyta:
Ką tik pasidomėjau, kad norint gauti kažkokias išmokas, reikia būti išdirbus 18 mėnesių Na tai pasirinkimai du - arba apsieiti be išmokų, vykti į kelionę ir po jos ieškotis kito darbo, neturint jokių pajamų ir nežinia kiek laiko užtruks paieškos, arba laikytis dabartinės vietos, baigti kursus, kalbėtis su darbdaviu dėl geresnio darbo, o kelionę atidėti.. Ot gyvenimo peripetijos, net pačiai juokinga

Tai jei nori į tą kelionę, tai važiuok į kelionę, nes radus naują darbą 5-6 savaitėm atostogų tavęs niekas neišleis. Ir bus proga išeit iš dabartinio.