QUOTE(barda @ 2013 01 14, 13:46)
o aš ir vaikučių noriu. Bet kaip juos išaugint reikėtų, juk neturint darbo ir negaunant bedarbio pašalpos negautum nei cento išmokų už vaiko auginimą. kad ir kaip bebūtų liūdna, bet šita pusė dėl ko taip LABAI reikia darbo, man yra svarbiausia. Aišku darbo pokalbiuose to nesakau, bet čia yra natūralu, kad norisi vaikų ir norisi, kad paskui būtų jiems iš ko valgyt nupirkti. Va ir palietėm man skaudžią temą.
Aš irgi apie tai esu pagalvojusi Žinoma, svarbu savirealizacija, karjera ir t.t., bet taip pat kažkada norisi vaikų, o kaip išeiti motinystės atostogų, jei nesi pradirbusi ten kažkiek?? Nors dar apie vaikus negalvoju, bet tarkim kad ir dabar savo dabartiniame darbe susilaukti jų "negalėčiau", nes sutartis terminuota, likčiau be pajamų praktiškai Atrodo, kad iki "galėjimo" turėti vaikutį reikia tiek padaryti - rasti tinkamą darbą, su stabiliom, pakankamom pajamom (nes kitaip liksi be pragyvenimo šaltinio), užsigarantuoti darbo vietą, užsitikrinti kaip specialistė (nes kitaip atsiras, kas tave pakeis ir grįžti vėliau nebebus kur, o rasti naują darbą turint mažą vaiką dar sudėtingiau)...
Gal juokingai nuskambės, bet aš net iki tokio lygio buvau apsvarsčius ir su draugu pakalbėjus, kad dar negalėčiau net tekėti kurį laiką, nes pakeitus pavardę darbdaviams iškart kils įtarimas, kad gimdysiu vaikus ir kris mano vertė darbo rinkoje
QUOTE(xiuke @ 2013 01 14, 13:49)
kartais pagalvoju, gal isvis neberasyti apie savo seimynine padeti, apie issilavinima, tuomet bent i Norfa priims kokia kasininke ar valytoja, o dabar...
Nerašykit apie šeimyninę padėtį, neprivaloma tas