kai pagalvoji prisiriši prie tų gyvūnėlių , nesvarbu ar šuo , ar pelytė ar dar koks gyvūnėlis , o skauda dėl visų vienodai
. aš tai iš vis jautri , man visų gaila būna
.
kai mūsų peliukų mama pabėgo ( na tiksliau mažoji mūsų atidarė narvą , ir ji pabėgo ) aš vos ne iki nakties aplink namus visus ieškojau , gatvelėje visus patvorius vos ne ant kelių ėjau , gal pamatysiu , gal išgirsiu ką , ir taip kokią savaitę
, nors realiai pagalvojus be šansų ją rasti , maža , greita ir dar juodos spalvos .Bet ilgai poto dar skaudėjo , kad neišsaugojom .