Roma ir prieškalėdinė Bavarija

Užsikrėtus kalėdine nuotaika ir šiek tiek apsiprekinus, keliaujam metro iki kito objekto, kurį į savo planus įtraukiau šio forumo dėka. Objektas, stūksantis olimpiniame kaimelyje buvo skirtas išimtinai man. Kas tai? Ši nuotrauka šiek tiek sufleruoja :



Taip, teisingai atspėjote – einame į BMW muziejų (nuotraukoje – administracinis gamyklos pastatas). 10 metų važinėjau 5 klasės BMW , buvau ir esu šios markės fanas. Tad traukiame į įmantrių formų BMW muziejų:





Viduje – ne tik muziejiniai egzemplioriai, bet ir patys naujausi, kai kurie tuo metu Lietuvoje dar nematyti automobiliai:









Kaip be Formulės-1:



O čia dar kartą įdomios architektūros administracinis pastatas:

Grįžtame į viešbutį, pasidedame pirkinius, šiek tiek pailsime. Toliau mūsų planuose objektas, tapęs turbūt maloniausia kelionės staigmena . Jis yra Isaro upės saloje:





O štai ir jis:



Tai – vienas seniausių ir didžiausių pasaulyje technologijų ir inžinerijos muziejų – Vokiečių muziejus. Kasmet jį aplanko daugiau kaip 1.4 milijono lankytojų. Ekspozicijos išsidėstę per septynis aukštus . Visas jas apeiti reiktų turbūt savaitės . Muziejuje apie 18000 eksponatų. Jie eksponuojami transporto priemonių, chemijos, fizikos, mokslinių prietaisų, aeronautikos, taikomosios dailės, astronomijos, kompiuterijos ir mikroelektronikos skyriuose.

Mes per keletą valandų apėjome nedaug salių. Jas pasirinkome pagal labai gerą planą, įdėtą DK serijos knygoje, apie kurią rašiau reportažo pradžioje.

Ant muziejaus sienos sumontuotas didžiulis barometras ir įdomus laikrodis:





Muziejus prasideda nuo rūbinės, o šalia jos – Pradžių pradžia (po skulptūra užrašas: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“):



Apžiūrime sales, kuriose pasakojama apie metalurgiją:





Toliau atrandame natūralaus dydžio burlaivius bei garlaivį:

Šiuolaikiniai skraidymo aparatai:





O čia – vienas įdomesnių eksponatų: taip atrodo skersinis šiuolaikinio lėktuvo pjūvis. Galima pamatyti, kas yra po mūsų galvomis ir kojomis lėktuve, kaip atrodo turbinos vidus:



Surandame ir garvežiuką – nelabai didelį, bet tikrą :



Toliau pasiekiame farmacijos skyrių. Štai taip atrodo virusai , žinoma, padidinti daug daug kartų:



O taip atrodo DNR ląstelė:



Čia atrandame labai įdomų eksponatą – 350 000 kartų padidintą žmogaus ląstelės modelį:



Kviečiu į ekskursiją po ląstelės vidų (galima įeiti į maketo vidų) :

Taip seniau atrodė kompiuteris:





O taip – telefonų stotis:



Viena pirmųjų pasaulyje spalvotų televizijos kamerų:



O čia vienas maloniausių man eksponatų - alaus bravoras :



Apžiūrime didžiulę muzikos instrumentų ekspoziciją:









Papildyta:
Na, o mūsų paskutinė aplankyta salė turėtų ypatingai sudominti mamytes ir tėvelius. Nuliniame muziejaus aukšte – vaikų karalystė. Tai vieta, kur 3-8 metų vaikai linksmai, pasitelkdami vaizduotę, gali susipažinti su gamtos mokslais ir technologijomis. Čia daugybė eksponatų: milžiniška gitara, ugniagesių mašina, skridiniai su lynais, tekantis vanduo su malūnais ir t.t.... Ir vaikai visur gali laipioti, landžioti, triukšmauti . Keletas nuotraukų iš šios salės:

Nors ir labai patiko šiame muziejuje, bet laikas žygiuoti toliau, nes jau stipriai vakarėja, o juk mūsų kelionės tikslas – kalėdinė mugė.

Pakeliui link mugės esame numatę aplankyti vieną bažnyčią – Asamų bažnyčią. Oficialus jos pavadinimas - šv. Jono Nepomuko bažnyčia. Tai rokoko architektūros perlas, aštuonioliktame amžiuje pastatytas brolių Asamų. Bažnyčios viduje – blausi šviesa (todėl nuotraukos nelabai kokios – blykstės negalima naudoti). Vidus pribloškia prabanga. Čia nėra nė vieno neapdailinto sienos ar lubų lopinėlio. Tarp kitko, bažnyčia yra eilinėje gatvėje, tarp paprastų parduotuvių ir namų. Nežinant galima jos ir nerasti – iš išorės ji atrodo kaip paprastas namas. Keletas nuotraukų, kurios bent šiek tiek leis pajausti jos ypatingą stilių:













Pakeliui dar užeiname į barą pasistiprinti :



Tarp kitko, tą riestainį – Pretzel – gavau kaip kompensaciją už tai, kad padavėjas mano užsakymą pamiršo ir teko laukti apie 10 minučių . Žmona prie baro susipažįsta su vietiniais jau pakankamai linksmais bavarais:

Vėl neriame į mugės šurmulį. Karšto vyno su prieskoniais aromatas neleidžia praeiti pro prekystalį . Taip atrodo jo gamyba:



Ištuštinam ne po vieną vyno puodelį. Pasivaikštom po pėsčiųjų Neuhauser gatvę:



Įdomi instaliacija:



Vaikai ir suaugusieji dūksta čia pat gatvėje išpiltoje čiuožykloje:



Tais metais sukako 100 metų advento kalendoriui. Čia viena vitrinų, skirtų šiam jubiliejui:



Grįždami į viešbutį, užsukame į Rezidencijos kieme veikiančią mugę. Čia žmonių kiek mažiau, bet ar mažai – spręskite Jūs:





Ir čia neišeina ramiai praeiti pro karšto vyno prekystalius . Prie įėjimo rylininkas nesustodamas suka savo instrumentą, dar labiau sustiprindamas kalėdinę dvasią:



Grįžtame į viešbutį. Apsvaigę nuo įspūdžių ir vyno, dviese, be vaikų, toli nuo namų – kaip gera visa tai kartais pajausti... Bet laikas miegoti – ryt laukia nemaža kelionė.

Kitą rytą keliamės anksti. Papusryčiavus vėl išeiname į miestą. Mums reikia pasiekti geležinkelio stotį. Sekmadienio ankstyvas rytas, miestas tuščias. Pakeliui dėmesį patraukia kalėdiniai papuošimai:



Išeinam į Marijos aikštę prie Rotušės. Čia vakar šurmuliavo mugė, šiandien ryte visiškai tylu:





Švč. Mergelės Marijos kolona:



Rotušės bokštas ankstyvo ryto šviesoje:





Netrukus pasiekiam geležinkelio stotį. Greičiausias ir patogiausias Vokietijos traukinys – InterCity Express (ICE), galintis lėkti virš 200 km/h greičiu:



Bet mes važiuosime ne su juo. Mūsų tikslas – Fiusenas, esantis už 120 km nuo Miuncheno. Dar planuodamas kelionę atradau įvairių nuolaidų traukinių bilietams. Juk Vokietija tikrai gali pasigirti ne tik geriausiomis automagistralėmis, bet ir labai tankiu geležinkelio tinklu, o traukiniai garsėja punktualumu (tuo teko įsitikinti ir mums), saugumu ir švara (ko nepasakysi apie Italijos traukinius ). Taigi, atradau bilietus su gražiu pavadinimu: Schȍnes Wochenende Ticket (gražus savaitgalio bilietas). Jis kainuoja 40 EUR. Galioja vieną savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį), galima tą dieną važinėti kiek nori ir kokiomis nori kryptimis, o su vienu bilietu vienu metu gali važiuoti iki 5 žmonių. Tad keliaujant traukiniu savaitgaliais tikrai verta pagalvoti apie šį bilietą. Platesnę informaciją galite rasti čia: Gražus savaitgalio bilietas .
Mes važiuojame dviese, bet vis tiek mums apsimoka pirkti tą bilietą: už paprastus bilietus pirmyn – atgal būtume sumokėję 96 eurus, o dabar tik 40 .

Taigi, netrukus jau sėdime traukinyje ir riedame pietų kryptimi. Bet oras nė kiek nešyla. Pro traukinio langus bėga apsnigtos Bavarijos vaizdai:

Po beveik dviejų valandų kelionės pasiekiame pirmuosius Alpių kalnus:



Dar keliolika minučių kelionės ir išlipame Fiuseno geležinkelio stotyje:



Čia pat stovi autobusai, vežantys į Hohenschwangau kaimą, šalia kurio stovi mūsų tikslas - nuostabioji Neuschwansteino pilis, vienas labiausiai lankomų turistinių objektų pasaulyje. Po keliolikos minučių mes jau lipame kaime. Ir, žinoma, pirmas vaizdas, išlipus iš autobuso – aukštai kalnuose stūksanti pilis :



Susirandame kasą, perkame bilietus į pilį, nes viršuje jie neparduodami. Laukia ilgas kelias į kalną. Kad jis bus nelengvas, suprantame, kai pamatome nusileidžiantį japonų turistą su išsižiojusiu batu, perrištu bintu . Tipiškas pietų Bavarijos namas:



Pakeliui praeiname ir Hohenschwangau pilį, kurioje gyveno pasakų pilies statytojo Liudviko II tėvas:



Kopiame vis aukštyn:







Pakeliui aptinkame ir kavinę:

Pagaliau pilis prieš mūsų akis:









Pilis pastatyta 1869 – 1886 metais ekscentriškajam Bavarijos karaliui Liudvikui II. Ji primena stebuklines pasakas. Pagal jos prototipą gaminama daugybė žaislų, ji ne kartą buvo filmavimo aikštele.

Dar prieš kelionę buvau daug prisiskaitęs apie Marijos tiltelį virš bedugnės, bet kelias link jo užtvertas:



Todėl belieka juo pasigrožėti iš tolo:



O čia keletas mums nemažą įspūdį padariusio pagrindinio įėjimo – sarginės vaizdų:









Papildyta:




Gražiai papuošta siena:



Virš pilies praeina keleivinių lėktuvų koridorius. Vieno lėktuvo paliktas takas:



Ant bilietų nurodytas numeris. Kas pusvalandį tablo kiemelyje užsidega numeris, tada įleidžiami turistai su atitinkamais bilietais. Savo eilės laukiame beveik dvi valandas. Spėjame šiek tiek pafilmuoti:

NEUSCHWANSTEINO PILIS.

Pagaliau tablo pamatome savo numerį ir su grupe turistų patenkame į pilies vidų. Fotografuoti negalima, bet po kelių minučių dauguma pradeda fotografuoti. Neatsiliekame ir mes. Žvilgsnis į Schwansee (Gulbių ežeras):



Sosto salė:



Grindų mozaika:



Mus sužavi šviestuvai:











Pilies koplyčia:



Darbo kambarys:

Bevaikščiodami po pilį, pasižvalgome ir pro langus:





O čia buvo ruošiamas maistas karaliui:



Pilies maketas:





Karaliaus, pilies idėjos autoriaus Liudviko II portretas:



Ekskursija baigiasi. Laukia netrumpas kelias žemyn. Nusprendžiame nusileisti prie iš pilies matyto ežero. Net ir žiemą jis nuostabus, o kaip atrodytų vasarą :

Begalo smagu pamatyti, kaip atrodo garsiosios pilies vidus Ir šiaip reportažas - nuostabus.
Kaip gerai, kad jis atsirado.