Roma ir prieškalėdinė Bavarija

Dėkui už nuostabų reportažą ir galimybę dar kartą pamatyt kažkada matytas vietas. Ypač žavi jūsų rašymo stilius, stebina švari kalba su jumoro intarpėliais.
Laukiam tęsinio

Dekui,as keliavau panasiu metu 2007.04.vidurys.Vos neapsiverkiau-pirma savarankiska kelione,panasi patirtis,tik buvau Romoje savaite.Mazai.Man laiko pritruko.Jei vaziuociau dabar su zmogumi,nebuvusiu Romoje-ne maziau,kaip savaitei.Jei vaziuociau viena-ne maziau 4 d.
Mes gyvenome beveik centre,ryte anksti iseidavom,vakare apie 8 grizdavom,tai poreikio eiti vel i miesta nebuvo.Siandien as rinkciausi pragyvenima uz miesto ribu,kaip gyvenot jus.

Smagu atrasti Jūsų temą, ypač kai kažkur pradingo Aidluka su karčiais pipirais

Dėkoju skaitytojams už gražius atsiliepimus . Jūs mane beveik įtikinote, kad reportažą rašyti buvo verta . Tad bandau jį tęsti.

Antroji kelionė

BAVARIJA LAUKIA KALĖDŲ

Po kelionės į Romą kažkas įvyko. Ramus gyvenimas baigiasi , širdyje vis kirba noras kažkur keliauti. Mano gimtadienio proga rugpjūčio mėnesį bendradarbiai padovanoja dvi DK serijos knygas: VOKIETIJA ir PRANCŪZIJA. Pastaroji buvo padėta ant lentynos, kur sulaukė mūsų kelionės į Paryžių, ji labai padėjo šių metų kelionėje, ir tikiu, kad ateityje bus labai reikalinga . Bet tada prieš keturis metus ramybės labiausiai neduoda ši knyga:VOKIETIJA . Buvau girdėjęs apie nuostabias kalėdines muges, tad šiek tiek pasvarstęs ir paieškojęs lėktuvų skrydžių, rugpjūčio gale užsisakau bilietus airBaltic lėktuvo skrydžiui į Miuncheną gruodžio 12 – 15 dienomis. Bilietus nusiperku tik žmonai ir sau: nusprendėme, kad esam nusipelnę tik mums dviems pasidovanoti romantišką kelionę. Tiesa, netrukus pasaulyje prasideda finansinė krizė, pakoregavusi ir mano šeimos gyvenimą, kažkiek gailėjausi, kad suplanavau šią kelionę, bet bilietų atgal nepriima, tad nusprendžiam nepasiduoti jokioms krizėms . Viešbutį, įvertinęs kelionės į Romą patirtį, užsisakau netoli centro: VIEŠBUTIS , pakankamai nebrangiai: 243 eurai už tris nakvynes dviviečiame kambaryje su sočiais vokiškais pusryčiais. Belieka susiplanuoti, ką veiksime tris dienas. Tuo metu atrandu šį nuostabų kelionių forumą, kuriam ištikimas lieku iki šiol . Susirenku labai daug informacijos. Tik vartant knygą, akis vis užkliūna už viršelyje įdėtos pilies nuotraukos. Išsiaiškinu viską apie ją ir nusprendžiu, kad būtina ją aplankyti (tiesą sakant, gal šiek tiek per skambiai reportažo pavadinime skamba žodis Bavarija: aplankėme tik Miuncheną ir Neuschwanstein pilį).

Taigi, labai ankstų gruodžio 12 rytą pajudam link Vilniaus. Oro uoste praėjus visas patikras, prasideda pati neįdomiausia kelionės dalis – skrydžio laukimas. Skrydis atidedamas du kartus, jis vėluoja daugiau kaip dvi valandas . Bet pagaliau pakylame ir po dviejų su trupučiu valandų leidžiamės viename didžiausių Europos oro uostų Miunchene. Nors ir nuskridom apie 1500 km į pietus, Miunchenas mus pasitinka su nemažu sniego sluoksniu (Lietuvą palikom darganotą, pilką, su temperatūra apie 0).

Palikę viešbutyje daiktus, lekiam į miestą: juk reikia kažkaip pasivyti kelionės grafiką . Visų pirma praeiname tipišką vokiečių gatvę Ludvigstrasse: plati gatvė su masyviais pastatais:



Čia matosi šv. Liudviko bažnyčios bokštai:





Netrukus atsiduriame pagrindinėje miesto aikštėje - Švč. M. Marijos aikštėje. Jos pagrindinis akcentas – Naujoji rotušė. Jos bokšte sumontuotas karilionas. Du kartus per dieną 11 ir 17 valandomis prasideda mechaninių figūrėlių šokis:



Ir žinoma pagrindinė miesto eglė:



Visa Marijos aikštė ir nemaža dalis pėsčiųjų gatvės Neuhauser strasse atiduota kalėdinei mugei Munchner Christkindlmarkt:



Žmonių minios, bet mes kitko ir nesitikėjom. Pasineriam į mugės šurmulį. Keletas mugės vaizdų:

O čia viena gražiausių mugės vietų: iš vaikystės dar atmenami tikri, ne plastmasiniai eglutės žaisliukai . Bet jų kainos :



Atkreipkite dėmesį į pardavėją (jei tarp viso grožio jį įžiūrėsite) : kuo ne tikras Kalėdų senelis ?



Būtinai turiu pasakyti, kad dar iki šiol atsimenu nuostabius mugės aromatus: meduolių, karšto vyno, gvazdikėlių kvapus. Neįmanoma praeiti, nenusipirkus meduolių, na, o karštas vynas viliote vilioja, tuo labiau, kad temperatūra minusinė. Išragaujam jo nemažai. Kaina žinoma kandžiojasi: nelabai didelis puodelis – 3 eurai , be to, už patį puodelį reikia palikti užstatą - irgi 3 eurus. Tarp kitko, du specialūs Kalėdų senio batų formos puodeliai pasiekė namus, su žmona šaltais žiemos vakarais dažnai pasimėgaujame karštu vynu iš jų.

Parduotuvės jau uždarytos, bet jų vitrinos šviečia iš tolo. Keletas jų vaizdų:

Ačiū Jums už šią temą, buvo tikrai įdomu ir lengva skaityti ir po truputį artimiau pažinti Romą Vyksime ten sausio mėnesį Gaila, kad pasivaikščiojimams turėsime tik dvi nepilnas dienas (kelionė tęsis į šiek tiek šiltesnius kraštus), todėl labai norisi pamatyti kiek įmanoma daugiau...

Linkiu pamilti Romą iš pirmo karto, kaip pavyko mums.

O dabar bandau tęsti.

Pirmoji diena, tiksliau, pirmasis vakaras dar nesibaigia. Pabandykit atspėti, kas dar šio vakaro planuose . Taip, taip, jūs teisūs – alus . Juk neparagauti bavariško alaus – reiškia nebūti Bavarijoje . O būnant Miunchene būtina apsilankyti vienoje žymiausių aludžių – Karališkoje alaus darykloje HOFBRAUHAUS. Tad paliekam mugės šurmulį ir traukiam ieškoti aludės. Pakeliui pamatom nuostabią apsnigtą eglę – kiek netikėtai vidury milijoninio miesto. Žmona prisėda po ja. Nežinau kodėl, bet šis vaizdelis man toks „kalėdiškas“:



Na, pagaliau mūsų tikslas – aludė HOFBRAUHAUS :





Šios aludės pirmajame aukšte telpa apie 1000 žmonių:





Jų turbūt tiek ir buvo, nes vietą prie stalo vos radome . Salės lubos ištapytos, kaba savotiški šviestuvai:





Salėje nenusakomas šurmulys: vis tik susirinkę apie 1000 žmonių, ir ne šiaip sau, o prie alaus :



Viską vainikuoja gyvai grojantis pučiamųjų ansamblis:

Kad jums būtų aiškesnė ten tvyranti atmosfera, įdedu trumpą filmuką (tik per daug nesmerkite už jo kokybę: filmuota su ta pačia muiline ):

Akimirkos HOFBRAUHAUS'e


Na, ir žinoma litrinis alaus bokalas :



Kažkodėl viskas, kas gera, trunka trumpai : mums jau laikas keliauti į viešbutį ilsėtis. Pakeliui dar užtinkame agento 007 automobilių saloną :



Rytojui Miunchenui suplanuota įtempta dienotvarkė, tad metas miegoti...

Arturai, paskleidei tu čia Kalėdų dvasią ...keliausiu šiandien žaisliukų eglutei dairytis, vienoje vietoje nužiūrėjau tas senovines stiklines figūrėles...praėjusią savaitę galvojau, kad dar anksti, o dabar bijau, kad bus išparduoti..ten tikri iš Švedijos
galvoju, gal be reikalo tuomet žiemą grįždama iš Italijos atsisakiau planų užsukti į Miuncheną...vyras įkalbinėjo, bet pagalvojau ką aš jame veiksiu ...o dabar tavo ir kitų forumiečių dėka jaučiu tuoj pribręsiu ir tikriems vakarams

Pabandysiu paskleisti dar daugiau Kalėdų dvasios...

Kaip minėjau, šiai dienai numatyta įtempta programa, tad ilgai lovose nesivoliojame. Viešbučius visada stengiuosi užsakyti su įskaičiuotais pusryčiais, ne išimtis ir šis. Viešbučio restorano aplinka nuteikia maloniai:



O pusryčiai – nepalyginami su itališkais. Pavalgius galima alkio nejausti iki pat vakaro : ir šalti užkandžiai, ir karšti patiekalai, vaisiai, saldumynai ir t.t. (aš čia apie pusryčiu s):





Pirmasis mūsų tikslas – Angliškasis parkas. Pakeliui Ludwigsstrasse praeiname Bavarijos nacionalinę biblioteką, vieną didžiausių Vokietijoje. Prie jos parimę apsnigti senovės mąstytojai:



Įdomu, ką jis ten skaito ?



Gatvėje net ir žiemą daugybė dviračių:



Praeiname ir universiteto pastatą su įdomiomis langų arkomis:



Sustingęs, šiltesnių laikų laukiantis fontanas:



Tipiška vokiška architektūra:

Prie įėjimo į Angliškąjį parką stobi savotiška kalnų kurorto Garmisch –Partenkirchen reklama:



Angliškasis parkas užima apie 5 kv.kilometrų plotą. Tai vienas didžiausių parkų Europos miestų centre. Parkas suprojektuotas ir įrengtas dar 18 amžiuje. Dabar jį renkasi mėgėjai pasivaikščioti ar pabėgioti ristele arba vasarą tiesiog pagulėti senų medžių pavėsyje. Žinoma, vasarą vaizdai turėtų būti neblogi, o žiemą viskas atrodo taip:









Vėl išeiname į miestą. Paminklas kažkuriam Bavarijos valdovui:



Pastatas centre - Karvedžių salė, kurioje tolimais 1923 m. Hitleris nesėkmingai bandė įvykdyti alaus pučą:



O čia – viena didingiausių Miunchene šv. Kajetono bažnyčia. Jos bokštai ir varinis kupolas – ryškiausi Miuncheno panoramos akcentai (žinoma, toks akcentas yra ir Dievo Motinos bažnyčia su iš toli matomais pažaliavusiais kupolais, bet jos nuotraukų neturiu ):



Toliau prieiname buvusią Bavarijos valdovų rezidenciją. Joje dabar įsikūręs muziejus, nacionalinis teatras, lobynas. Šalia rezidencijos – didžiulė pavėsinė:



Rezidencijos sienos spalvotos ir įdomiai ornamentuotos:

Rezidencijos kieme taip pat įsikūrusi kalėdinė mugė Weihnachtsdorf:



Ji pradeda veikti tik apie pietus, todėl tiesiog ramiai pasivaikščiojome po kiemelį:





Na, o toliau vienas iš privalomų darbų, keliaujant po didmiesčius – prekybos centro lankymas . Šokam į metro ir važiuojam link Olimpinio kaimelio. Kaip minėjau, būtent ruošdamasis kelionei atradau SM forumą. Forumiečiai pasiūlė ir prekybos centrą, ir dar vieną man labai rūpėjusį objektą netoli nuo centro, bet apie jį vėliau. Prekybos centras nenustebino prekėmis – jos visur daugmaž panašios, vis tik lauktuvių namiškiams šiek tiek nupirkome (žinoma, pagrindinės lauktuvės – iš mugės ). Prekybos centras nustebino savo kalėdiniu pasipuošimu. Lietuvoje mes buvome įpratę, kad koks Akropolis metai iš metų pastato tas pačias nudulkėjusias egles, keletą girliandų, ir viskas . O čia jau įėjus viskas blizga, nuteikia šventiškai:



O giliau atrandame net suaugusius žavinčias kalėdines pasakas. Čia papuoštoje aplinkoje įsikūrę daugybė figūrėlių, kurios juda, kažką veikia: rašo, kepa ,lipdo ir t.t.