QUOTE(19891010 @ 2013 03 17, 15:34)
1.Putų polistirenas yra degi medžiaga, kuri įkaitusi skleidžia ypač nuodingus dūmus.
http://moduleconcept...pu-palyginimas/
Akmens vata yra nedegi.
2.Šiltinant namą putomis reikia įrengti ventiliuojamą fasadą: apdailinė plyta, apkalimas dailylentėmis, apskardinimas arba uždengimas fasadinėmis plokštėmis. Tinkuoti teoriškai galima, bet praktiškai dėl susidariusių nelygumų to padaryti negalima. Putos, priklausomai nuo jų tankio, yra laidžios garams, kvėpuojančios". Ventiliacinis tarpas uždarų porų putoms nereikalingas, bet dėl susidariusių nelygumų jis būna.
Eligijus, Švykai, UAB.
3.Polistireninis putplastis ir akmens vata yra dažniausiai naudojamos šiltinimo medžiagos. Pateikiame tiek vienų, tiek kitų šiltinimo medžiagų pliusus ir minusus.
Polistireninis putplastis (PP) - santykinai nebrangi ir efektyviai šilumą taupanti medžiaga (geras kainos ir kokybės santykis), todėl investicija energijos taupymo atžvilgiu atsiperka greičiau. Su šia medžiaga, lyginant ją su akmens vata, daug lengviau dirbti. Todėl PP labiau mėgstamas darbininkų, atitinkamai ir darbo įkainiai yra šiek tiek mažesni. Geros kokybės PP daug paprasčiau ir lengviau įsigyti statybinių medžiagų parduotuvėse visoje Lietuvoje, net ir nedideliuose miesteliuose, nėra problemų ir dėl PP plokščių storio, tiekimas patikimas ir greitas. Dėl savo plataus paplitimo, žemesnės kainos ir paprastesnio darbo instaliuojant PP plokštės yra mažmeninės prekybos lyderis fasadų šiltinimo srityje. Projektuojant šiltinimo sistemas su PP plokštėmis galima naudoti visas apdailos tinkų rūšis, tame tarpe ir polimerinius.
PP plokštės pasižymi didelėmis temperatūrinėmis deformacijomis, todėl technologiniai pažeidimai bei žema klijų, tvirtinimo elementų, armuojančių mišinių bei tinklelio kokybė labai greitai sukelia problemas sistemos ilgaamžiškumui. Problemos naudojant PP dažnai yra tiesiog užprogramuotos, nes tokia užsakovų bei statybininkų nuostata (o tam netrunka pataikauti ir medžiagų tiekėjai, kas jau tampa norma Rytų ir Centrinės Europos šalyse) - viskas aišku ir pigu, o to pasekoje visos neigiamos tolerancijos dažnai sueina į vieną pusę. Didelė bėda yra ir tai, kad dažnai norisi visko dar pigiau, nei pigu, todėl, spaudžiant rinkai ypač mažmeninėje prekyboje, didėja žemesnės tiek PP tiek ir kitų komplektuojamų šiai sistemai medžiagų kokybės pasiūla, nes vartotojų jautrumas kainai mūsų šalyje yra itin didelis, o vartotojo išprusimas, renkantis produktus pagal techninius parametrus dar nepakankamas.
PP plokštės nusileidžia vatai degumo klase, bei mažesniu garų laidumu. Tiesa, per eilę metų buvo sukurtas stiprus mitas, kad PP plokštės visiškai nekvėpuoja", nors fasadinių PP plokščių garų laidumas maždaug prilygsta spygliuočių medienai.
Fasadinės akmens vatos (AV) pagrindinės teigiamos savybės, kurias reikia išskirti - aukštesnė, lyginant su PP gaisrinė klasė (tinkuojamos sistemos su akmens vata turi A2 gaisrinę klasę, o sistemos su PP - B gaisrinę klasę), ženkliai didesnis garų laidumas, AV geriau suderinta su cementiniais mišiniais - mažesnės temperatūrinės deformacijos. Dėl to, šiltinant su AV, galima rinktis šiek tiek intensyvesnes fasado apdailos spalvas, o didesnis garų laidumas padeda, kartu su kitomis priemonėmis, spręsti šiltinamos sienos susikaupusios ar kapiliarinės drėgmės problemas. Gaminant ir projektuojant sistemas su AV galima lengviau pasiekti aukštesnę atsparumo smūgiui klasę.
Fasadinės vatos kaina yra didesnė dėl sudėtingo ir energijai imlaus gamybos proceso. Šiltinimo sistema su 10 cm AV yra apie 20 Lt/m2 brangesnė, nei su tokio pat storio PP.
AV neitin mėgsta darbininkai (ypač dirbant karštomis dienomis), todėl darbo įkainiai, lyginant su PP instaliavimu, yra didesni. Fasadinė AV yra 6 ir daugiau kartų sunkesnė, nei PP plokštės, dėl savo mechaninių savybių AV privalomai tvirtinama prie fasado smeigėmis.
Papildyta:
va cia klystate
ne bobute sake 
o ir del katinu klystate, neatbaidys sienoje gyvenanciu grauziku. o ir del striukes velgi klystate, ne sintetine pas mane 
http://moduleconcept...pu-palyginimas/
Akmens vata yra nedegi.
2.Šiltinant namą putomis reikia įrengti ventiliuojamą fasadą: apdailinė plyta, apkalimas dailylentėmis, apskardinimas arba uždengimas fasadinėmis plokštėmis. Tinkuoti teoriškai galima, bet praktiškai dėl susidariusių nelygumų to padaryti negalima. Putos, priklausomai nuo jų tankio, yra laidžios garams, kvėpuojančios". Ventiliacinis tarpas uždarų porų putoms nereikalingas, bet dėl susidariusių nelygumų jis būna.
Eligijus, Švykai, UAB.
3.Polistireninis putplastis ir akmens vata yra dažniausiai naudojamos šiltinimo medžiagos. Pateikiame tiek vienų, tiek kitų šiltinimo medžiagų pliusus ir minusus.
Polistireninis putplastis (PP) - santykinai nebrangi ir efektyviai šilumą taupanti medžiaga (geras kainos ir kokybės santykis), todėl investicija energijos taupymo atžvilgiu atsiperka greičiau. Su šia medžiaga, lyginant ją su akmens vata, daug lengviau dirbti. Todėl PP labiau mėgstamas darbininkų, atitinkamai ir darbo įkainiai yra šiek tiek mažesni. Geros kokybės PP daug paprasčiau ir lengviau įsigyti statybinių medžiagų parduotuvėse visoje Lietuvoje, net ir nedideliuose miesteliuose, nėra problemų ir dėl PP plokščių storio, tiekimas patikimas ir greitas. Dėl savo plataus paplitimo, žemesnės kainos ir paprastesnio darbo instaliuojant PP plokštės yra mažmeninės prekybos lyderis fasadų šiltinimo srityje. Projektuojant šiltinimo sistemas su PP plokštėmis galima naudoti visas apdailos tinkų rūšis, tame tarpe ir polimerinius.
PP plokštės pasižymi didelėmis temperatūrinėmis deformacijomis, todėl technologiniai pažeidimai bei žema klijų, tvirtinimo elementų, armuojančių mišinių bei tinklelio kokybė labai greitai sukelia problemas sistemos ilgaamžiškumui. Problemos naudojant PP dažnai yra tiesiog užprogramuotos, nes tokia užsakovų bei statybininkų nuostata (o tam netrunka pataikauti ir medžiagų tiekėjai, kas jau tampa norma Rytų ir Centrinės Europos šalyse) - viskas aišku ir pigu, o to pasekoje visos neigiamos tolerancijos dažnai sueina į vieną pusę. Didelė bėda yra ir tai, kad dažnai norisi visko dar pigiau, nei pigu, todėl, spaudžiant rinkai ypač mažmeninėje prekyboje, didėja žemesnės tiek PP tiek ir kitų komplektuojamų šiai sistemai medžiagų kokybės pasiūla, nes vartotojų jautrumas kainai mūsų šalyje yra itin didelis, o vartotojo išprusimas, renkantis produktus pagal techninius parametrus dar nepakankamas.
PP plokštės nusileidžia vatai degumo klase, bei mažesniu garų laidumu. Tiesa, per eilę metų buvo sukurtas stiprus mitas, kad PP plokštės visiškai nekvėpuoja", nors fasadinių PP plokščių garų laidumas maždaug prilygsta spygliuočių medienai.
Fasadinės akmens vatos (AV) pagrindinės teigiamos savybės, kurias reikia išskirti - aukštesnė, lyginant su PP gaisrinė klasė (tinkuojamos sistemos su akmens vata turi A2 gaisrinę klasę, o sistemos su PP - B gaisrinę klasę), ženkliai didesnis garų laidumas, AV geriau suderinta su cementiniais mišiniais - mažesnės temperatūrinės deformacijos. Dėl to, šiltinant su AV, galima rinktis šiek tiek intensyvesnes fasado apdailos spalvas, o didesnis garų laidumas padeda, kartu su kitomis priemonėmis, spręsti šiltinamos sienos susikaupusios ar kapiliarinės drėgmės problemas. Gaminant ir projektuojant sistemas su AV galima lengviau pasiekti aukštesnę atsparumo smūgiui klasę.
Fasadinės vatos kaina yra didesnė dėl sudėtingo ir energijai imlaus gamybos proceso. Šiltinimo sistema su 10 cm AV yra apie 20 Lt/m2 brangesnė, nei su tokio pat storio PP.
AV neitin mėgsta darbininkai (ypač dirbant karštomis dienomis), todėl darbo įkainiai, lyginant su PP instaliavimu, yra didesni. Fasadinė AV yra 6 ir daugiau kartų sunkesnė, nei PP plokštės, dėl savo mechaninių savybių AV privalomai tvirtinama prie fasado smeigėmis.
Papildyta:
va cia klystate
ne bobute sake o ir del katinu klystate, neatbaidys sienoje gyvenanciu grauziku. o ir del striukes velgi klystate, ne sintetine pas mane noreciau trumpai pridurti prie pliusu ir minusu apie siltinimo medziagu ilgaamziskuma- putu pulistirolio tarnavimo laikas- 50 m., akmens vatos- 20m.
ir dar apie deguma EPS
Lietuvoje polistireninis putplastis naudojamas su degimą slopinančiais priedais. Ugnį slopinantis priedas yra netirpus vandenyje, todėl jis neišplaunamas iš medžiagos į aplinką ir išlieka efektyvus dešimtmečius.
Savarankiškai degti, taip kaip medis, polistireninis putplastis negali. Neatsargiai naudojant metalo pjaustymo ar virinimo įrankius polistireninis putplastis apsilydo. Pašalinus tiesioginį sąlytį su liepsnos šaltiniu, polistireninis putplastis liaujasi degęs ir lydęsis. Izoliacinės medžiagos poveikis gaisro kilimui ir stiprėjimui yra nežymus arba jo nėra visai. Deginant polistireninį putplastį, išsiskiriančių dujų toksiškas poveikis priskirtinas tik jose esančiam anglies monoksidui.
http://lt.wikipedia....inis_putplastis
