Antroji pažintis su Ispanija:Andalūzija spalį

besidairant į beždžiones prie mūsų priėjo iš autobusėlio išlipusi mergina...ji pasisveikino lietuviškai ...tai studentė iš Lietuvos jau du mėnesius su drauge kaip studija Malagoje, jai buvo keista, kad per tiek laiko nesutiko nė vieno lietuvio, o šiandien, čia ji sutinka jau antrus... įdomu kas jie, bet ne...tai tikrai ne mūsų bendrakeleiviai, kiek žinau jų planai šiam paskutiniam savaitgaliui buvo kiti...studentė pažintį su Gibraltaro uola buvo pasirinkusi važiuojant turistiniu autobusėliu ir lankant atitinkamas vietas, kaina 50 EUR žmogui, tik nepaklausiau r į šią kainą įskaičiuoti bilietai į lankomus objektus, ar tik apvažiavimas leistinu keliu ir sustojimas prie "strategiškai" svarbių objektų...leidžiantis žemyn šių autobusėlių vis daugėjo, tad mums trukdydavo ramų pasivaikščiojimą (..reikia gi į šoną pasitraukti...) , kokie iš pradžių buvome naivūs galvodami, kad čia eismas tik pėstiesiems ...vėliau jau ir lengvieji automobiliai tiek su Gibraltaro, tiek Ispanijos valstybiniais numeriais pasirodė...taigi, supratome, kad čia eismas nedraudžiamas...



argi nepuikūs vaizdai mums atsiveria besileidžiant žemyn keliuku



čia galima pasirinkti tolimesnę savo maršruto kryptį...



atkreipkite dėmesį- taigi mes tolyn Karališkuoju taku keliausime:




Papildyta:
...ir čia netrukus mūsų beždžionėlės medžiuose ir ant žemės tyko:









šiai mes tikriausiai nepatikome-nenori ji mūsų akyse matyti












Papildyta:






Tai buvo paskutinės mūsų kelyje sutiktos beždžionės...toliau mūsų laukia dar kelias iki automobilių stovėjimo aikštelės

Labai graži kelionė, tikrai kviečianti vykti.

Vanduo ir tik jums priklausantis paplūdimys - .

Labai patiko jūsų apsigyvenimo vietos. Tie mediniai raižiniai, skiriantys kambarį nuo virtuvės viename iš ankstesnių viesbučių - . O maurų stiliaus kambarys koks įdomus. Šiaip tai tiesa, jau į nuotraukas žiūrint norėjosi iš jo bėgti. Įsivaizduoju, kaip tada atrodė realybėje. Bet užtat kaip įdomu. Šiaip tai nervintų toks šeimininkų ieškojimas po namus ir pan., o ir laiko gaišimas. Bet iš kitos pusės - tai tikresnis gyvenimas. Nebeįsivaizduoju dabar savęs didelio gargaro viešbučio kambariuose.

Smagiai vaikštote su beždžionėlėmis. Jei jos pažadėtų, kad neliestų mano akinių, mielai eičiau ten.

Jei akiniai ant nosies bus, tai be problemu - nera dar tiek izulios tos bezdziones

Astra, labai mielas reportazas - skaitau ir jauciu, kaip smagu jums ten buvo

Jau koks dangus

Žinok aš jų ir nelabai mėgstu ...pradžioje pirmas tris nakvynes panašiai tokiame "gargare" ant jūros kranto buvau rezervavusi, kaina buvo labai gera, bet nepatinka man tie didžiuliai viešbučiai nors tu ką ...tad anuliavau šį užsakymą..



Mes dėl akinių ir pergyvenome...pradžioje buvome paslėpę ne tik akinius , bet ir
dukrytės skrybėlaitę, po to įsidrąsinome -tai ar mes taikingai atrodėme, ar beždžionėlės tą dieną gerai nusiteikę buvo, tačiau likome ir su akiniais ir su skrybėlaite... tad Jurzole teisi, nebuvo tos beždžionės tokios įžūlios




Jurzole, jei savo rašymu bent kiek sugebėjau perduoti mūsų nuotaiką atostogų metu, tada puiku, vadinasi darbas vykęs ...



Ačiū, Ingel...

O dabar gal pats metas užbaigti aprašymą kaip mes nuo Gibraltaro uolos nusileidome...taigi, einant mūsų pasirinktu keliu laiptelius matėme tik keltuvo linijoje, tačiau jie iki pat apačios nėjo, todėl keliavome iki pažymėtos trasos pabaigos, bet čia tiesiai- Gibraltaro centro kryptis ( kokia tiksliai buvo nuoroda neprisiminsiu)...pasižiūrėjome žemėlapyje, kad dar koks kilometras ėjimo tikrai, nusileisti didelis šansas priešingoje uolos pusėje nei mums reikia ...o kur dar grįžimas iki automobilio...kita kryptimi, kuri mums būtų reikalinga, ženklas -turistas su kuprine, vadinasi trasa žemyn yra-pabandome, bet tik pirmus dešimt metrų, ir dideliam mūsų liūdesiui suprantame, kad be specialių batų ir įrangos mes žemyn tik nužiuožti galėsime- lipti ne tik, kad su mažu vaiku , bet ir vieniems pavojinga , tada apsisprendžiame, kad ratu mes tikrai neisime, koks kelias bus toks, bet eisime žemyn uola besileidžiančiu keliuku ...praeiname apie 100 metrų, o ten vartai - patikriname-varteliai atidaryti, puiku :





einame tolyn ir vėl vartai ...ir ką Jūs manote užrakinti ir ženklas "Danger" su žemyn krentančiais akmenukais... priekyje matome uolą, po kuria yra praėjimas-supratome, čia tikriausiai dėl uolienos griūties ši trasa uždaryta, bet pabandome...ten po apačia tiek nedaug praeiti reikia ( sveiku protu suprantame, kad ir keletas centimetrų gali būti mirtinas, bet vis viena jaučiamės saugiai ir užtikrintai ) - tik kaip iš karto nepagalvojome, kad čia mums šalmų prireikti gali ... taigi pirmas vartus įveikia vyras ...apeidamas juo paprasčiausiai uola , aš perkišu dukrytę per tvoros apačią-ten tokia pralaida yra, tad labai puikiai lindo, o pati seku vyro keliu ir pagaliau visi trys jau kitoje vartų pusėje :



o čia prieš akis kita kliūtis:



kaip elgtis tokioje situacijoje daugiau žinome iš teorijos nei iš praktikos , tačiau labai mažais atsargiais žingsneliais mes praeiname po uola -taip, kad nė vienas akmenėlis nesujuda :







ši kliūtis taip pat peržengta :



kaip matote automobilis, vadinasi ir žmonės kažkur gyvena...taip jie čia pat, tad mes jau drąsiau žengiame pirmyn: jei yra privažiavimas ir žmonės gyvena, vadinasi einame teisingu keliu



įdomu kur ši alėja veda ....

Pasirodo mes viešbučio teritorijoje:




taigi viešbučio takais takeliais ir dar neaiškiomis teritorijomis nusileidžiame prie pat keltuvų

Išvažiuojant iš automobilių aikštelės, nutariame dar bent trumpam sustoti ir nueiti pasižvalgyti į Pagrindinę Gibraltaro gatvę Čia eismas eismas draudžiamas, alėja skirta tik pėstiesiems. tada automobilį pastatome šalia įėjimo esančiame parkinge. Šeštadienį čia nuo 14.00 val. stovėjimas nemokamas , sekmadienį aplamai nemokamas parkingas visomis valandomis. Kadangi mes atvykome po 14.00 val. tai nieko ir nemokėjome :



per šiuos vartus patenkame į pagrindinę gatvę:





o čia kaip tik antikvarinių automobilių(..nors tiksliai nežinau ar jie visi antikvaro amžiaus sulaukę ) ekspozicija:









čia daug parduotuvių, kuriose atsiskaityt galima tiek Gibraltaro svarais, tiek eurais, kadangi mes čia daug pinigų praleisti neplanavome, tad jų nekeitėme, tačiau planuojant įsigyti kokių rimtesnių pirkinių, tikrai patariu išsikeisti pinigus, nes grąžos duodamas eurais tikrai negausi ...mes pirkome porą smulkmenų, tai tikrai kursu "padidintu" paskaičiavo:



Visoje toje Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijoje vienintelis tikras angliškas atributas tai buvo ši tarp medžių matoma telefonų būdelė:



...ir gatvėje patruliuojančių policijos pareigūnų uniforma, kalbant apie gatvę dar prisiminiau vieną man įstrigusį dalyką, tiksliau gal "elgesio normą"- čia visi : reikia, nereikia pypia, tiek jie ten to triukšmo sukelia ...Ispanijoje mums to neteko girdėti, o čia įvažiavus iš pradžių manėme, kad gal taisykles pažeidinėjame, gal vėluojame per žalią šviesoforo signalą pravažiuot ...bet vėliau supratome, mes čia nei prie ko

taigi, paliekame šį kraštą :



o šiandien mums nedaug ir beliko. Svarstydama, kur pasirinkti paskutinę nakvynę...taip, tai mūsų paskutinė nakvynė, nes naktį prieš skrydį apsisprendę praleisti oro uoste, kadangi skrydis labai ankstyvas, tad važiuoti į viešbutį dėl 4 val. mums tikrai neapsimokėjo visomis prasmėmis , ieškojau patogesnės vietos arčiau Gibraltaro. Kadangi nuo čia jau Malaga nebetoli -apie 140 km, o sekanti diena numatyta praleisti laisvąja programa, tad mums būtų priimtina išvažiuoti iš viešbučio gerai pailsėjus ir niekur neskubant iš lėto judėti Malagos kryptimi.Viešbučių kainos šioje atkarpoje panašios kaip ir nuo Malagos link Nerja, gal šiek tiek brangiau Marbelijos kurorte, o be to šiai nakčiai apsisprendę netaupyti, tai yra galime pasiimti šiek tiek brangesnę nakvynę ...ką gi, rezervuoju, labai puikioje vietoje, viena naktis tiek, kiek kalnų miestelio viešbutyje dvi tik su pusryčiais ir vakariene-79 EUR ( 272 LT.) (čia kaina pritaikius 33 proc. nuolaidą).Tai netoli Gibraltaro ( apie 30 km. į kalnus) Castellar de la Frontera miestelyje esančiame 4 žv. pasaulinio tinklo viešbutis NH Castellar. Nors man nepatinka dideli viešbučiai, tačiau šis įsikūręs nuošaliau, miestelio pradžioje, pastatas pasirodė ne "gargaras" ir pasirodė labai jaukus iš nuotraukų, vieta taip pat puiki, todėl spaudžiau šią rezervaciją ...ir iš tikrųjų mūsų nenuvylė nei pats viešbutis, nei aptarnavimas ...labai maloniai buvome sutikti administratoriaus ir dar maloniau aptarnauti viešbučio restorane

viešbučio šis oficialus puslapis:

http://www.nh-hotels...;source=adwords

Automobilį paliekame prie viešbučio esančioje privačioje aikštelėje, parkavimasis nemokamas ir kadangi virš mūsų jau sklando juodi debesys, tad pakeičiame planą "Castellar apžvalga" ir liekame viešbutyje (kažkaip gerai orą nuspėjau, nors iš teritorijos niekur nėjome, tačiau čia mes turėjome pakankamai erdvės, tad laiką galėjome tikrai maloniai praleisti, nesvarbu, kad lauke lietus lijo...)







įėjus į viešbutį iš pradžių labai nejaukiai pasijaučiau priešais save išvydusi damas su trumpomis vakarinėmis suknelėmis ir didžiulėmis skrybėlėmis-gėlėmis ant galvos, o jau aukštakulnių aukštis ,,o aš stoviu kaip vargšelė prie registratūros su šortukais ir maikute ...galvoju kur aš čia papuoliau ...netrukus išsiaiškinome-čia vestuvių puota vyksta ...kad Jūs žinotumėt kaip iki šiol gailiuosi, kad toms damutėms prieš nosį neišsitraukiau fotoaparto ir viso to grožio dabar Jums neparodžiau Nuotaika tuoj praskaidrėja, matome, kad čia mes laukiami:

kambaryje pasitiko štai tokios vaišės:





ir ši "karališka" lova


mūsų kambarys antrame aukšte, bet įsivaizduoju kaip gera turėti kambarį ir pirmajame ..



...tas citrinas tikrai būčiau nuraškius...



Vakarienę čia taip pat rinkomės iš keleto patiekalų-pirmąjį, antrąjį ir desertą, gėrimai nebuvo įskaičiuoti, pasiėmėme mineralinio vandens butelį ir kavos, tačiau atsiskaitant su viešbučiu paaiškėjo, kad kažkuriuos gėrimus ( tik pagal kainą neatrinkau ką: vandenį ar kavą buvo galima gauti nemokamai, paskaičiuota buvo tik už vieną prekę ) Ir dar vienas malonus šio vakaro momentas: čia viešbučio hole susipažinome su ispanų šeima, atvykusia iš Malagos, jie šiame viešbutyje keletą dienų atostogavo su sūnumi panašaus amžiaus kaip dukrytė- 3 metukų. Jūs pamatytumėt kaip mūsų vaikai maloniai bendravo ir žaidė, kalbos barjero jokio nebuvo , o tėveliai taip pat labai malonūs žmonės, net per vakarienę mūsų dukrytę sugebėjo užimti- pajungė vaikams per laptopą filmukus ir šie susiglaudę, kol tėveliai valgė, ramiai juos išžiūrėjo ...mano dukrytė dar iki šiol prisimena sutiktą draugą, vardu Ugo, tačiau gal rašosi Hugo ...tik tarimas toks
Ko gero visi šios dienos įvykiai...mums diena praėjo puikiai, gaila, kad sekanti paskutinė mūsų pažinties su Andalūzija diena ... o tai ką pamatėme paskutinę dieną, man buvo ko gero pats pačiausias aplankytas objektas visos kelionės metu ( P.S. į "objekto" savoką neįtraukta nei žydra jūra, nei vandenyno platybės, nei kalnų didybė-čia atskiri gamtos objektai )

Etc, į pabaigą atostogos . Kažkaip įsijaučiau ir tikrai antrą kartą (pirmą Alikantėje) vėl keliavau su jumis

Labai laukiu ką gi užmatėte paskutinę dieną

O geras-senai šitam skyrelyje lankiausi ir kokią temą užtikau Va matai kaip greitai svajonės išsipildo kartais Liuks kelionė jūsų-smagu matyt takelius, kur pati vaikščiojau, dar smagiau-kur nevaikščiojau. Laukiam tęsinio

Man ir gaila ... net pradžioje turėjau negerų minčių ... užtempti šiek tiek fotoreportažą -tada pati turėčiau galimybę kuo ilgiau dar kartelį pakeliauti kartu su Jumis

akcent, man tai labai patiko, bet nenoriu tavęs nuvilti...o jei tau nepatiks , visi mes tokie skirtingi...bet parodyti privalau, o Jūs įvertinsite, nors tai nieko nebuvo naujo...nemanau, kad galima atrasti užmirštą žemės lopinėlį tokiame krašte, kai šalia tokios apylinkės-Gibraltaras čia pat, jūra ir vandenynas taip pat, o dar kalnų grožybės



powerpuff, labai malonu, kad užsukai ...žinok tikrai nepagalvojau, kad ši svajonė taip greitai išsipildys...ačiū tau, kad įkvėpei mus tokiems žygiams, jei ne tavasis fotoreportažas praėjusiais metais ( apie šiuos jau ir nekalbu ), net nežinau kuriam penkmetyje būčiau Andalūzija susidomėjusi

Paskutinė mūsų atostogų diena atėjo

spalio 21 d. (sekmadienis)

Rytas išaušo giedras...kaip gerai, kad šiandien nelyja ...mes niekur neskubame, pusryčiaujame pakankamai ilgai...norisi išragauti viešbutyje patiektų skanėstų gausybės..ar čia visada pusryčių metu tiek aptarnaujančio personalo dirba, ar dėl to, kad tai savaitgalis, ar dėl to, kad po vestuvių puotos dalis pokylio dalyvių čia pat naktį praleido ir pusryčiauti susirinko, bet gražu buvo pažiūrėti į ne tik pusryčių stalus, bet ir kokiu greičiu papildomos šiek tiek pratuštėjusios lėkštės...o kur dar ledukuose įdėti buteliai su vynu ...vienu žodžiu rytas prasidėjo tikra puota ...o po to atsisveikinę su miela ispanų šeimynėle , atsiskaitome su viešbučiu ir važiuojame link mano nusižiūrėto objekto...tai visai netoliese už dešimties kilometrų ant kalvos viršūnės įsikūręs senasis Castellar miestelis, žinomas kaip Castellar Viejo. Kylame štai tokiu keliuku:



man įdomiai atrodė šie medžiai, kurių kamienų žievė nulupta ir kaip suprantu apdažyta rudai, čia gal nuo kokių kenkėjų taip tuos medžius "apdirba"

Tai man malonu užsukt, ir dar labiau malonu, kad mano fotoreportažas įkvėpė jus nukeliaut į Andalūziją Net susinepatoginau kažkaip Bet tai jūs šaunuoliai-su maža mergyte tiek pakeliavot Ypač ta upės vaga išdžiūvusia kai ėjot-fantastika Aš jau vėl audžiu mintį ten sugrįžt dar kartą, nes oi dar yra kas nuveikt..kad ir gamtoj, kur nėra žmonių pasibastyt taip kaip jūs-oi norėčiau..

Dėl tų medžių įkišiu trigrašį-ten kamštmedis Niekas jų nedažo. Jam žievę nulupa, o paskui jinai vėl atauga