QUOTE(Sidabrė @ 2014 06 09, 20:18)
Labą vakarą, pavargau...Vaistus sugirdėm su švirkštu, sunkiai, bet supylėm. Paskirta norma baigėsi. Lyg pagerėjimas buvo, nustojo kasytis, bet gi vėl nežinia nuo ko vemt pradėjo
ir po paros bado, net vandens negėrė, katinas ėst prašo, o kai įdedu-nieko neėda.
Svoris krenta, kniaukia, kažko prašo, o ko tai nežinau....visur einu su juo kur tik veda...ir galutinis taškas būna jo bliūdelis, pasėdi, pakniaukia ir eina gult. Bemasažuojant katiną, ant nugaros, tarp menčių užčiuopiau guziuką. Nežinau ar jis po lašelinių ir vaistų leidimo susidarė ar dar kokios ligos pradžia. Gerumas tik toks, kad nesikaso ir tfu tfu, kol kas nevemia. O kas dėl maisto, tai nebesugalvoju nei aš, nei veterinaras kuo jį dar galima būtų šerti, jau tiek maisto pakeičiau....
Tokios vat bėdelės pas mus.
Papildyta:
QUOTE(zuikis5 @ 2014 06 19, 12:39)
Taip nesinori į šitą temą eit, bet tenka...
Apsirgo mūsų metų laiko katytė - įtariu, kad bus kažką negero burnon įsidėjus gal, o gal ir klystu... nuo vakar vakaro vemia tokiom putotom gleivėm, ir matos skauda jai labai ir vemiant, ir maistą bando valgyt, bet tik palaižo ir vėl išvemia... seiles ryja sunkiai, kaip ančiukas, ir vis žiaugčioja...
Laba, va taip ir maniškiui prasidėjo, seilėtom putotom gleivėm vėmė ir taip pat neėda, svoris krito, veterinarai nežino kas yra
irgi subadė, lašelinės ir t.t. o namo grįžom, savaitę kiek buvo geriau ir vėl vemt pradeda, nežinau ką daryt... kolegės šuo nuo vakar su ta pačia bėda. sakau gal kokių pašarų užvežė su nuodingu priedu, nes 13 metų katinui buvo gerai, o jau po metų vos gyvas ir veterinaras sakė senatvė ne prie ko. Va taip ir vargstam nuo pernai lapkričio mėn.