jetau as irgi turejau nesivystanty ,bet manes nei tyre nei ka ir prasiau pati del infekciju tyriausi o del sito sindromo ne .daktarei savo sakiau gal siuntimuka ir issitirti del sio sindromo o ji net akis pastate is kur as zinau apie si sindroma aplamai dave suprast kad maziau skaityciau ir prisigalvociau nesamoniu jetau kokiu dar yra giniu siais laikais prastas zmogelis prisiskaites dar patare o ginekologai pyksta arbe nenori pasirodyt kad gal dar nera girdeja apie si sindroma.
jetau as irgi turejau nesivystanty ,bet manes nei tyre nei ka ir prasiau pati del infekciju tyriausi o del sito sindromo ne .daktarei savo sakiau gal siuntimuka ir issitirti del sio sindromo o ji net akis pastate is kur as zinau apie si sindroma
aplamai dave suprast kad maziau skaityciau ir prisigalvociau nesamoniu
jetau kokiu dar yra giniu siais laikais prastas zmogelis prisiskaites dar patare o ginekologai pyksta arbe nenori pasirodyt kad gal dar nera girdeja apie si sindroma.
Uzuojauta visoms, kurios neteko savo leliuku. Puikiai suprantu jus visas, nes pati savo leliuko netekau kai buvo 9 savaites ir 5 dienos. Istorija buvo kraupoka. Kai pirma karta nuejau pas ginekologe jau zinojau, kad esu nescia, taciau daktarei reikejo ilgai ieskoti, kol pamate kad pas mane yra leliukas. Tikrino ir ant kedes ir ultra garsu per pilva, po to dar vaginaliniu kol galiausiai pamate ir ismatavo, buvo 4,5 dydis. Pasake ateiti po savaites. Ateinu, paziuri pasveikina, kad leliukas auga puikiai jis jau 11,5 dydzio. Saunu, dziaugiuosi. Nor buvo dar tiek mazai laiko praeje, bet as labai dziaugiausi, galvojau vardus, ziurinejau vezimelius ir t.t. Buvau super perdetai jautri. Na kadangi buvo rugpjucio menesis gydytoja man pasake kad ji iseina atostogu ir kad ateiciau pas ja rugsejo vidury, ir dar pridure, jei truputuka pateplius tai nieko tokio, nes tokiu laiku tai yra normalu. Na as rami, kad leliukas sauniai auga isvaziuoju su vyru i kelione. Man vis vos vos pateplioja, bet juk taip ir turejo buti. Po savaites griztu is keliones, na vis dar kartais pateplioja, na bet labai mazai, o priedo dar ne rugsejis, gydytoja dar atostogose. Sese siaip netaip prikalba kad cia visai negerai kai teplioja ir liepia man eiti i klinikas (pries tai lankiausi Mazylyje). Klinikose po dvieju valandu drauges koliojimosi su registratura galiausiai mane apziuri. Priema mane priimamajame suskaiciuoja kad siandien yra 9 savaites ir 5 dienos. Ziuri ultra garsu. Klausiu daktares ar girdisi sirdele, juk ji turi girdetis po 6 savaiciu. O daktare tik pasiziuri i mane ir sako, nenoriu jusu gasdinti bet leliuko nesimato. Ir liepia iskviesti dar viena daktara. Tas daktaras tik iejes pro duris jau pradeda rekti kad Mola Hidatitosa ir liepia ruosti mane guldymui.Nieko nesupratau, tik jau po visu paguldymo i skyriu ceremoniju suprantu, kad jau leliuko nebebus. Daktare man viska paaiskino, parode knygose iliustracijas. Man paaiskina kad tokie dalykai atsitinka vienai is simto tukstanciu nesciuju. Man buvo pusline isvysa arba kitaip mola hidatitosa. Tai toks veiksmas kai visa gimda pasidengia puslytem, tokiom kaip vynuogiu kekem.Kai 2/3 leliuko sueda tos pusles tai leliukas zuva. Pas normalia nescia moteri chorioninio gonotropino (nestumo hormonas) buna apie 200 ten tu pamirsau vienetu mata litre kraujo. Pas mane ju buvo daugiau kaip 5000. As jauciausi kaip buciau nescia su 25 vaikais. Del to ir jautrumas perdetas buvo ir svoris augo, pilvas po truputuka didejo. Skubiai dare abrazija ir gramde nuo visu gimdos sieneliu tas prakeiktas pusles. Visa nakti praverkiau galvodama, kodel as esu ta viena is simto tukstanciu. Istorija dar tuom nesibaige. Man kas savaite eme krauja, tyre ta hormona. Sita liga yra onkologine, ji per venas plinta i plaucius, smegenis ir t.t. Metus laiko negalima pastoti jokiais budais nes bus sakes. Jau buvo susiruose daryti chemo terapija. Svoris augo baisiai. Metai laiko ant dietu, o vistiek priaugau 15 kg. Lietuvoj labai mazai gydytoju zino apie sita liga, daugelis apie ja tik is vadoveliu yra girdeja. Niekada nebuvau gulejus ligonineje, bet tas pirmas kartas mane ziauriai pakrikstyjo. Puse metu po abrazijos neturejau menesiniu ir po to galiausiai sukelem jas vaistais. Metus prasisaugojom. Jau beveik du metai praejo po to nestumo. Jau daugiau kaip puse metu bandau pastoti. Nieko nesigauna. O dabar jau 5 dienas veluoja menesines(kurios niekada neveluoja), o testas neigiamas...
Jau beveik du metai praejo po to nestumo. Jau daugiau kaip puse metu bandau pastoti. Nieko nesigauna. O dabar jau 5 dienas veluoja menesines(kurios niekada neveluoja), o testas neigiamas...
gal palauk dieną kitą ir darkart pasidaryk testą...o jei užkibai
to ir linkiu
Stiprybės tau ir kantrybės,
jei ne, tai gal vis tik pamėgink kreiptis pas specialistus vaisingumo klinikose
gal padėtų surasti kokią priežastį, kodėl nepastoji, kaip suprantu pirmąkart pastojai natūraliai...
sveika girtalyte, labai ziauri tavo istorija. bet nenusimink gal dabar jau tu esi o jei ne tai linkiu is visos sirdies ja greiciau patapti .turek vilciu kad viskas bus ok
aciu uz palaikyma. Nebezinau antra testa pasidariau, vis dar neigiamas. gal man kox negimdinis? Nezinau juos testai rodo ar ne? Del specialistu tai, istorijos irgi. Daktaras Kruminis paziurejo ana karta ultra garsu, sako viskas ciki, vystosi menesines normaliai, turi butinai pastoti. Nueinu pas daktara Kazanaviciu, paziuri hormonus, sako be sancu, su tokiais hormonais gyvenime nepastosi, reik gydyt, bet dar pasikonsultuok su savo onkologe. Nueinu pas savo onkologe, o ji man sako tas Kazanavicius tau bet ko priburs, kad tik gydytumeis ir babkes jam kistum. Tai va taip ir nesuzinosiu kas teisus turbut niekada. Pirma karta kai pastojau tai buvo likes menesis iki vestuviu. Palankem su vyru tuos seimos planavimo kursus ir prisiklausem, kad geriausias apsisaugojimo budas yra skaiciavimas Aisku menesi pries vestuves as tikrai neplanavau pastoti, tai su vyru paskaiciavom, kad jau cia ta tikrai tikrai nevaisinga diena ir ta vienintele diena nesisaugojom. Kai suzinojom, kad as jau laukiuosi tai vyras juokesi, kad jis i teisma ta seimos planavimo centra paduos, kad nesamoniu mus primoke Kazkaip galvoju jeigu tada butume pasisaugoje tai gal nebutu mane tokios problemos uzpuole ir dabar jau tureciau leliuka.
aciu uz palaikyma. Nebezinau antra testa pasidariau, vis dar neigiamas. gal man kox negimdinis? Nezinau juos testai rodo ar ne?
Del specialistu tai, istorijos irgi. Daktaras Kruminis paziurejo ana karta ultra garsu, sako viskas ciki, vystosi menesines normaliai, turi butinai pastoti. Nueinu pas daktara Kazanaviciu, paziuri hormonus, sako be sancu, su tokiais hormonais gyvenime nepastosi, reik gydyt, bet dar pasikonsultuok su savo onkologe. Nueinu pas savo onkologe, o ji man sako tas Kazanavicius tau bet ko priburs, kad tik gydytumeis ir babkes jam kistum. Tai va taip ir nesuzinosiu kas teisus turbut niekada.
Pirma karta kai pastojau tai buvo likes menesis iki vestuviu. Palankem su vyru tuos seimos planavimo kursus ir prisiklausem, kad geriausias apsisaugojimo budas yra skaiciavimas Aisku menesi pries vestuves as tikrai neplanavau pastoti, tai su vyru paskaiciavom, kad jau cia ta tikrai tikrai nevaisinga diena ir ta vienintele diena nesisaugojom. Kai suzinojom, kad as jau laukiuosi tai vyras juokesi, kad jis i teisma ta seimos planavimo centra paduos, kad nesamoniu mus primoke Kazkaip galvoju jeigu tada butume pasisaugoje tai gal nebutu mane tokios problemos uzpuole ir dabar jau tureciau leliuka.
mes irgi tuos kursus lankem man ir pasirode , kad ten nesamones kalba. O kas liecia del daktaru tai jiems tik pinigai rupi daugiau nieko ir varo vieni ant kitu. Paptrastam zmogeliui sunku suvokti kas yra teisus, o kas yra melagis. Man irgi du persileidimai buvo tai visi sauke kad gamtos klaida, o pasirodo kad visai ne klaidos gamta o as turiu antifosfolipidini sindroma.
Negalvok kas būtų jeigu būtų ...
Atsimenu kažkada senokai mūsų skyrelyje rašė moteris, kuriai taip pat buvo tas molas. Ji pasakodama savo istoriją berods jau laukėsi vaikelio, viskas buvo sklandu. Reiškia ir tau pavyks
Negalvok kas būtų jeigu būtų ...
Atsimenu kažkada senokai mūsų skyrelyje rašė moteris, kuriai taip pat buvo tas molas. Ji pasakodama savo istoriją berods jau laukėsi vaikelio, viskas buvo sklandu. Reiškia ir tau pavyks
Užjaučiu, baisi tavo istorija. Linkiu atsipalaiduoti, pailsėti ir sėkmingai susilaukti savo stebūklėlio
Aš taip pat turėjau 2 nesivystančius nėštumus abu kartus abrazijas darė kaip buvo 8-9 savaitės. Po pirmosios galvojau išprotėsiu ir daugiau niekada nenorėsiu pastoti. Atsigavau, po metų vėl pastojau, ir vėl tas pats, po antrosios abrazijos iš karto suėmiau į rankas, žinojau, kad vis tiek turėsiu atsitiesti, tai geriau anksčiau nustoti savęs gailėtis. Dariausi genetinius ir antifosfolipidinius tyrimus. Ačiū Dievui genetiniai buvo geri, o rado antifosfolipindinį sindromą. Dabar bandau vėl pastoti. Nuo paskutinės abrazijos praėjo 5 mėn. Du mėn. dar vis nepastoju, gal vėl metus teks laukti, ach taip ir pensijos sulauksiu
sveikutes... uzjauciu visas kam persileidimai ar nesivyustantys buvo... daiugiau nei metus planavom ir mes....vyras turejo prėoblemu su sperma... gydemes antibiotikais vitaminais... ir...geguzes pabaigoj sulaukiu as tu isvajotuju II... dziaugiames bet dziaugtis baisu...uzsirasau pas gydytoja...nestumui jau buvo 5 su trupuciu savaiteliu...gydytoja apziuri apciupineja...gimda padidejus sako.suraso daug visokiu kraujo tyrimu..ir viskas.sakau o kada echoskopija?sako kai bus 18-20 savaiteliu ta diena buvo paskutine kai as dar jauciausi besilaukianti.uzsirasiau echo privaciai...turejau eiti birzelio 15. kita diena pradejo skaudeti pilva..paskaudejo kelias minutes ir nurimo...nuejau priduoti kraujo grizau i darba-matau eme teplioti...isigandus visa asarom apsipylus nulekiu i antakalnio klinikas...ten paziuriū echoskopu sako nestumo dar nesimato gimdoj bet bus. nutempia prie kito echoskopo ten azpiuri sako negimdinis. staigiai paguldo i ligonine.padaro laparoskopija...po visko ateina chirurgas ir sako-negimdinio nebuvo sako palauk dar savaitele gal atsiras nestumas gimdoj...jokio skausmo pilve nejauciau visai iskyrus tuos kelis spazmus ryte...po operacijos kelias dienas kraujavau bet maziau nei per menesines iprastas..pakartojau dar kelis testus..neigiami echoskopas nestuųmo neberodo jokios abrazijos niekas darėyt nesiule...turbut ir nereikia? galu gale taip ir likau pasimetus-jeigu persileidau kodel man nebuvo stipraus kraujavimo ir skausmu ...kiek girdejau jie buna tuoj pradesiu galvot kad isprotejau ir isigalvojau as ta nestuma... nors tebesaugau gal 7 teigiamus testukus gal kas nors panasios patirties turi kai zirniukas tiesiog dingo?
pati del infekciju tyriausi o del sito sindromo ne .daktarei savo sakiau gal siuntimuka ir issitirti del sio sindromo o ji net akis pastate is kur as zinau apie si sindroma 
ir bijo issiduoti 
Aisku menesi pries vestuves as tikrai neplanavau pastoti, tai su vyru paskaiciavom, kad jau cia ta tikrai tikrai nevaisinga diena 
ir ta vienintele diena nesisaugojom. Kai suzinojom, kad as jau laukiuosi tai vyras juokesi, kad jis i teisma ta seimos planavimo centra paduos, kad nesamoniu mus primoke 
