QUOTE(vi_ @ 2013 03 10, 17:35)
Paskaičiau jūsų istorijas, tai tartum krizė ant LT dar nebūtų užsibaigusi, - visos tiktais taupo ir sėjasi, bet gi o tačiau niekas nedygsta. Gerai, kad ne žiemkenčiuose praktikuojatės, nes liktumėte be duonos/bulkos, t.y. badautumėte.

Aš tai sodinukus pas profus užsisakinėju. Jei nesigaus vietoj, atvyks iš svetur. Todėl tikiuosi, kad įsisvajotoji šventagaršvė ir dar bent 14 naujų augaliukų papuoš tėvynės Utenos užkampį.
Vi, jūs taip gražiai ir šmaikščiai visada rašote, kad negaliu ištylėti

aš būsiu pirmametė gėlininkė, pradėjusi nuo jūsų minėtos 5 stadijos

(4 man neatsitiks, o tada turbūt blokšiuos į 1, prie žavėjimosi konkrečiu ir gal tik 1 augalu....?). Tai man su sėja atsitiko taip: kol mąsčiau ir braižiau, dėliojau prioritetus ir gludinau koncepciją, planavau biudžetą, Rasa išpardavė astraciją White giant, daugiametes.lt nebeprekiauja mano išsirinktu labai konkretaus ūgio čiobreliu (o reikia galybės prieskonių darželio apvadui) ir t. t., tai vat ir gavos, kad dygsta ant palangės kitas ir čiobrelis, ir astrancija, ir varpotoji veronika
(jei neapgavo, bus tokia http://www.ebay.com/...=item53eabe704f ), ir balti serenčiai iš sėklų. Kadangi rožėms išėjo šimtai, dar tiek pat reikės su priežiūra susijusiems reikalams (juk sodinsiu nuo 0), todėl džiaugiuosi, kad susigundžiau parsisiųsti egzotiškų sėklų. Sutinku, kad išdigs ir prigis man nedaug, bet kai įsikabins bent žinosiu, kas tai. Nepatinka man tuguje ir mugėse įsigytas kažkoks šalavijas (suaugo į trispalvį), sidabrakrūmis baltas (pražydęs ryškiai geltonai), gana greit nudžiūvęs arbatmedis ir kitos nesąmonės

todėl šiuo metu labiausiai vertinu žinojimą, ką įsigiju ir auginu, nes po 7 metų ir aš, kaip Gaudvilė, norėčiau pasakyti štai, mano vizija žaliuoja, viskas gyvuoja ir dera tarpusavyje pagal mano estetinį suvokimą, o kasmetinį vaizdą varijuoja ar kitoj nei pernai vietoj pasisėjusi petunija, ar dosnesni hortenzijų žiedai, nuo karštesnio oro ryškesni rožės atspalviai ir pan. Vertinu pastovumą, tad tokios dinamikos man per akis

Šiaip kūrybinį darbą dirbu kitoje srityje ir nesižavėčiau dailininku, negalinčiu pabaigti paveikslo, jį tebenorinčiu gražinti ir tobulinti. Tai nereiškia, kad nežinau, apie ką eina kalba. Patiriu tai, bet jei pats sau esi ir kūrybinis darbuotojas, ir vadybininkas, tai derini sveiką kūrybiškumą su sveiku protu ir profesionalumu jaučiu ribą, kurią peržengus, arba kūrinio esmė nesikeičia, arba
perkuri, transformuoji į iš esmės jau kitą, antrinį kūrinį.
Nesipykim, ką? Juk visi čia ateinam mokytis...