Daugiametės gėlės VI tema 2012m. ruduo

Sutinku su tavimi, jeigu duodi, tai nori kažką ir gauti. Na bet negaliu tik atėjusi ir bebandanti prisijungti į jūsų kompaniją veržtis dalinti patarimų, būtų juokinga, net gal ir nemandagu, iš mano pusės.


Augalų turiu ir ne vieną gėlynėlį, tiesiog rūpi dabar tik tą kampą pertvarkyti, ir tiek. Patvorio gėlyno labai plėsti nesinori, per daug perkrauti įvairiomis gėlėmis taip pat (nors į kampą jau nukeliavo ežiuolė), bet tikriausiai reikės Temutes aš jūsų skaičiau, gal netaip nuosekliai, kaip derėtų. Einu pasiskaitinėti atidžiau. Ačiū
P.S. Aš vis pykstu ant savęs, kad man vis maža ir maža, todėl ir pradedu save riboti, o tada kita problema - trūksta spalvų ar dar kažko . Čia kaip pasaka be galo

Ačiū Aispra ir Iš kaimo . Na va kiek patarimų Piliarožes tiesa sodinau, bet aš su jomis draugauti nemoku. Tas patvorys molynas (stulpam sutvirtinti kaimynų užvežtas, toks raudonas molis), jos pas mane kažkaip nelabai jau norėjo toje vietoje augti, o sodinti arčiau pievos per aukštos. Dėl rūtų nebūčiau net pagalvojusi, bet čia labai gera mintis, tik nežinau, ar jūs su jomis nesipykstat. Turiu didžiulį randą nuo vaikystės (pasitryniau ), aišku ravint trinti nebūtina Rūtos tiktų idealiai, jau matau vaizdelį. psio eisiu ieškoti sėklų, gal greitai ir prireiks Dėl rusmenių, tai man jos labai gražios, jų tai neturiu. Ar sėklomis dauginasi? Tiesa, išsitrynė iš atminties dar tarpuose ramunės : rožinės ir melsvos auga. Nu visai su atmintimi blogai , vėliau pasodinau, tai jau ir neužsifiksavusios
Tiesa pas mane apvadėlis atskirti daržui nuo žolyno yra iš kalninio dašio.
Na tos rūtos mane suviliojo, jeigu neišsigąsiu pasodinsiu

Visos gėlininkės praėjo, privalo praeiti, klasikines vystymosi stadijas: 1. žavėjimąsi pavienėmis gėlėmis -> 2. žavėjimąsi gėlių deriniais -> 3. bandymus kurti gėlyną iš gėlių derinių be taisyklių -> 4. bandymus kurti gėlyną iš gėlių derinių pagal taisykles -> 5. bandymus kurti daugiau nei gėlyną, naudojant savo patirtį, skonį ir dūšios polėkį.

Dauguma čia rašančių yra 1-3 stadijose (= paauglystei su savo išdavomis). Aš manausi, kad esu įstrigusi tarp 3-4. Toms, kurios jau pasiekė 4-5 stadijas, „paauglių“ kolegių vargai yra nuobodūs ir erzinantys. Kažkam jau nervai neneša ir atsirado pasiūlymų vietoj šnekų keliauti skaityti senas temas ar literatūrą. O pokalbis su kolegėmis iš 4-5 stadijų nesiriša, nes nėra apie ką kalbėti – teorija iki panagių jau yra žinoma, o toliau nueita savu keliu, kurį gali parodyti, gauti pagyrimą ir... psio. Aišku, visada yra maloniau bendrauti su sau lygiu. Nors ačiū Dievui ne visiems, nes kitaip neliktų žemėj mokytojų...

Gal ir klystu, tačiau manau, kad paaugliškos stadijos gėliukų augintojų pernykščio sezono ilgi bei su iliustracijomis pasipostringavimai apie rūgtis, saulaines, kraujalakes, buožainės, įvairius žolynus ir t.t., ir pan., labiau priartino tėviškės gėlynus prie Piet‘o Oudolf‘o, nei labiau patyrusių kolegių užuominos apie olandiškąją bangą bei panašaus stiliaus savo sukurtų gėlynų foto demonstravimas. Tie gėlynai nuostabūs, jie turi ir auklėjamąjį poveikį (juos pamačius nesinori pasilikti prie to ką turi), betgi nesinori vien tik reprodukuoti, norisi kurti SAVO. Tačiau kol neperėjai 1-3 ir 4 stadijų, SAVO nesukursi.

Summa summarum. Kad tema gyvuotų, vietos joje turi užtekti visiems. Būtinai joje turi būti ir mokiniai, ir mokytojai. Kaip gyvenime.

Mokytojai irgi visada mokosi, toli grazu ne pagyrimu klausosi ir tarpsta. O bet taciau mokytojus motyvuoja mokiniai, kurie daro pazanga, kurie deda pastangas ir turi minciu. Jei po sezono sako, kad neturi jokiu planu ir jokiu minciu arba kad viskas ka padare yra tobula, na tai kas mokytoja motyvuoja kam nors? As kalbejau abstrakciai, ne apie ka nors konkreciai. Ir ne apie save kaip apie mokytoja, taciau parodziau situacija is kitos puses.
Bet kaip ir sakiau, cia yra tiesiog nerealus lukesciai:)

Senokai įtariau, bet į mokinius niekada ir neprentendavau. Iš savo pusės linkiu sukaupti tiek patirties ir žinių, kad dar užtektų gyvenimo pasidžiaugti tobulu kūriniu. Papasakota viena istorija, kurios nereikia desperatiškai kiekvieną sezoną kurti kardinaliai naujai. Inspiruoja dailininkai, kurie savo istorijų nenuplauna nuo drobių, o kuria naują ir ant naujos, švarios drobės

Vi, norėčiau pasakyti, kad jūs dalinai neteisi. Nemanau, kad "olandiškoji banga" yra landšafto dizaino apoteozė. Tai tiesiog viena iš mados krypčių. Asmeniškai man tokiose gėlynuose Lietuvos sąlygomis trūksta spalvų. Olandijoje, kur nuo spalvų akys raibsta, taip, ji įneša ramybės, augalų meditacijos bruožų.Nors abejoju, kad olandai žavėtųsi šiuo stiliumi, žemė ten brangi Šis stilius tinka turint neaprėpiamą sodybą kur nors Dzūkijoje, tuo tarpu Vidurio Lietuvos agrariniam- pramoniniam kraštovaizdyje, kur reikėtų taupyti derlingos žemės arus, man atrodo šventvagiška. Žinoma, kiekvieno valia daryti su savo žeme tai, ką jis nori.
Pamiršote, kad yra išprotėję augalų kolekcininkai, kurių sodybos vėliau virsta dendrologiniais parkais ar mini botanikos sodais Yra lengvai išprotėjusių rožių, lelijų, vienadienių augintojų, kurie į aplinkos dizainą suvokia per savo mylimų augalų prizmę. Na, bet gal kaip nors sutilpsime vienoje temukėje

Nera cia vienos tiesos. As manau:) vi tiek pat teisi kiek ir jus:) Bet faktas, kad ekskursijos i privacius sodus, esancius Friesland, Groning ir Drente zemese siaurinėje Olandijos dalyje organizuojamos jau si birzeli:) Rasoma, kad modernus "rich and varried perennial planting" irgi uzima vieta tarp tradiciniu olandišku sodu. Reikia nuvaziuoti ir paziureti, kad ivertinti kokia:)

Olandiškąją bangą paminėjau, nes išvardinti augaliukai perdėm jau oudolfiniai. Tačiau manau, kad ponas Piet‘as neprieštaraus, jei jo mėgiami gėliukai atsidurs kolekciniuose gėlynuose ar tiesiog prie kokios vienišos hortenzijos. Mane šiuo atveju labiau domina kūrybos procesas. Gi augaliukų įvairovė akivaizdžiai šį procesą skatina. Net jei nieko nežinai apie gėlynų stilius, aukščiau suminėti augaliukai (kaip ir bet kokie kiti nauji, iki šiol nežinoti augaliukai), jei juos jau pasirinkai, priverčia galvoti kitaip nei iki šiol galvojai. Ir nebūtinai kaip Piet‘as. Prieš gerus metus apie visus juos nebuvau nė girdėjus, o pagrindinis mano mokytojas buvo Kalvarijų turgus. Bediskutuojant paaiškėjo, kad tokių negirdėjusių yra didžioji dalis. Bet mes čia forume viena kitą apšvietėme ir ėmėm šviesti kitiems.
Tikiuosi, ir nenustebsiu, jei taip atsitiks, kad po metų kitų mes, dabartinės „paaugliukės“, ateisime čia su gėlynais, kuriuose bus ne vien augaliukai, bet ir šviežios idėjos. Nebent šykštumas sutrukdys pasirodyti.

Beje, rožėms/lelijoms ir co yra atskiros temos, tad jų mylėtojos bus kaip mat į jas išvarytos. Toks gyvenimas.

Įšvarysit dėl kelių rožių?Kur aš papuoliau

Skaitau skaitau tą šios ir vakar dienos "diskusiją" ir kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių Nuo kada gi žmonės iš temos varomi už meilę tam tikroms gėlėms? Jei klausimai būtų susiję su specifine būtent tos rūšies augalų priežiūra, tuomet galima patarti skaityti specifinę temą, bet čia skamba kaip išankstinis nusistatymas prieš tam tikrus augalus Tema šiaip ar taip vadinasi "Daugiametės gėlės", ne kažkokios apibrėžtos, tuo labiau ne kažkokio stiliaus rėmuose. Tikrai norėtųsi daugiau tolerancijos ir atvirumo. Juk įvairovė ir yra tas variklis, kuris skatina mokytis

Aišku, šiandien rimties ir susikaupimo šventė, bet... smailikai ir šiandien reiškia tą patį, ką ir visada – „juokauju“ ir pan.
Beje, jei pargrįžtumėte kelis puslapius atgal (į 21 psl.), rastumėte „žiaurios netolerancijos“ su „išvarymu“ faktą. Labai baisu? Tik tiek ir turėjau omenyje...

Čia jau karšta darosi . Na ir užviriau aš košę . Temutė atsigavo.
Su savo klausimais, man tik slėptis po pernykščiais lapais. Gėlininkauju 7 metai, bet jaučiuosi dar tik kaip pirmokė.

P.S. Pas mane, gaila, bet per maži plotai dideliems gėlynams. Galima tik pavydėti kas gali sau daug leisti.