Daugiametės gėlės VI tema 2012m. ruduo

Aš tik norėjau iš pašalės įkišti nekompetentingą trigrąšį, dar skaitydama apie Jūsų S, M, L, XL planus: manau, jog taip, kaip yra dabar (sumedėję esami puskrūmiai) – jau savaime didelė vertybė. Dažnai lankau Kairėnų botanikos sodą. Aišku, ten plotai išskirstyti kaip „kolekcijos“, taigi daug vienos genties skirtingų atmainų susodinti vieni šalia kitų kaip „egziamplioriai“, tarp jų dideli formos ir aukščio skirtumai. Tačiau kaip kūrybingai visa tai derinama!

Žodžiu, yra pasyvių žiūrovų, kuriems Jūsų gėlyno įvairovė – malonus pliusas

grazi ziema pas jus
Papildyta:


Labai saunu, nes nevisi sita moka

Tai va kad penkta-zonė ji - ant išlikimo ribos, jei randiesi rytų Lietuvoje. Tačiau, jei tas sunkiai žiemoja pasireiškia tik tuom, kad pašalusi nežydi (kaip tos žiemai iš lauko išnešamos hortenzijos), tai dar ne bėda būtų. Tik pusė bėdos, kurią lapų forma ir spalva atpirktų. Bent man.
_______________
Klausimėlį tokį turiu gėlių sergėjimo žinovėms – ar ne per anksti būtų jau šį savaitgalį augaliukus durpėm pridenginėti? Skaičiau, kad turėtų būti dirvos paviršius jau kiek įšalęs, bet gal tokio pašalimo kaip dabar jau ir užtektų? Ir dar... Pamiršau iškasti vieną montbretę (neprastą tokią, tad gaila darosi...). Išskaičiau, kad jau per vėlu būtų dabar ją iškasinėti, o kitur skaičiau, kad būna, jog jas palikinėja žemėje tik storai durpėmis užpiltas. Kokia jūsų patirtis – kast ar palikt žiemoti?

ačiū, kad nenutylėjote savojo požiūrio Įvairios nuomonės padeda pažvelgti vis kitu kampu Suderinti skirtingų augalų gausybę nelengva. Esu kažkada skaičiusi pora straipsniukų berods finegardening.com puslapyje, kaip kolekcijos buvo komponuojamos - vienoje spygliuočiai (atsiželgė į įvairius dalykus augalų formas ir t.t. ), kitoje daugiausia lapuočiai (atramos tašku tapo įvairūs klevai). Abu atvejai skirtingi, bet kiekvienas turi savo "ašį", principus, kaip chaosas paverčiamas tvarka Reiks grįžti paskaityti Ir pagalvoti apie savojo augalyno ašį.

ačiū, kad nesupykote aš pievos įvairovės neginu ir neteikiu pavyzdžiu.
Savo sklype smagu įgyvendinti savo idėjas! Bet tokie puikiai įaugę krumeliai, manau, irgi verti meilės. Ką mąstėt sodinimo momentu? Gal ta „ašis“ tik laiko dulkėmis apsinešė?

Dėstau čia tas mintis apie įvairovę turbūt todėl, kad (o beje, ir visų čia aktyvių forumiečiu dėka) subrendau perimti dalį darbų buvusio močiutės, esamo mamos gėlyno tėviškėje. Kalba eina apie totalią gėlių mišrainę ir beveik jokių papildančių augalų!.. Todėl mat ir grožiuosi, regėdama tokią man – dėl minėtų priežasčių – kuklią ir santūrią leliumai išpuoselėtą įvairovę...

Smagu, kad jungies:) Matai, wooden Vilnius, dazniausiai kai pradedi, negalvoji apie tokius dalykus kaip 'asis', 'struktura' , 'ideja'. Paprastai norisi augalo, nes jis grazus:) O einant laikui, jeigu uzsikreti sodininkavimu, pradedi mastyti kitaip. Ir daryti pasirinkimus. Ir jeigu subresta tam tikri veiksmai, nebelieka vietos gailejimui kiekvieno, kad ir grazaus augalo, nes tai trukdo judet toliau, augalai, kuriu gaila, tampa balastu.

wooden Vilnius, smth1 gerai įvardino apie ką aš galvojau - ir tas gražus ir anas, noriu ir šito, ir kito, ir ano... Nebuvo taip, kad visai apie derinimą nieko negalvočiau. Galvojau. Bet pagal tuometį visiškai žalią suvokimą. Greitai supratau, kad sukurpti malonų akiai vaizdą sudėtinga. O jo dar ir kaip norėjosi. Ir tebesinori. Iš lėto evoliucionuoja suvokimas, tad natūralu, kad daug kas keitėsi per 5 mano sodininkavimo sezonus, ir keisis toliau... Gal nebe tokiais mastais kaip anksčiau, bet vistiek pokyčiai neišvengiami. Trumpai, vyksta natūrali sodininko evoliucija

štai taip daugiamečiai laibeniai žydi prie Šeduvos malūno

Bet labai gaila ir to balasto 2:Niekaip negaliu išmest... Aš tai problemą išsprendžiau visus nereikalingus augaliukus ant apleistų kapų pasodindama.Arba prisidariau vis nulėkdama apravėt tai vieną tai kitą gėliuką...O kartais jie taip subujoja,tokį savo grožį parodo,tarsi ir negalėjo būti pasodinti niekur kitur,tik čia...

Smth,merginos,norėčiau patarimo dėl varpinių aukštųjų kurie neišvirsta nors per vasarą.Pusiau pavėsis pas mane,žemė smėlis,bet yra vietų,kur ir labai sausa,ir aukštai paviršiniai vandenys,todėl ten nuolat drėgna.Kai pasižiūri parduodamų augaliukų nuotraukose,tai nei viena gėlė nepririšta,neparemta,bet,o,tačiau...nusiperki, pasodini,ir ... reikia apie atramas galvot

Mumrikai nuostabūs šeduviečiai Pas mane jie daug mažiau žiedelių parodo.Saulės per mažai...

Sakyciau nelabai yra kito budo - pries perkant dometis, skaityti, ziureti nuotraukas to augalo internete. Dazniausiai pasitvirtina teorija. Varpiniai augalai, isskyrus korejini lendruna nevirsta. Daugiameciai, kurie atstovauja naujosios bangos 'mada' turi pasizymeti sugebejimu neisvirsti.

Tikrai jie saulės mėgėjai - pas mane pasodintos visiškoje saulėkaitoje, tai žydi labai gausiai

Kadangi neturiu savo blogo, o ir nematau reikalo jo turet, tai parasysiu cia. Visada galima ir neskaityti, ar ne
Kilo noras vel isguldyti kylancias mintis. Inspiracija turbut buvo pora sauletu valandu, praleistu sode ir kiti, taciau labiau salutiniai veiksniai.

Ruduo, o dar labiau spalis man patinka del to, kad Lt spalvos pasikeicia I labia siltus atspalvius. O jie kazkaip stebuklingai sugeba viska taip isgrazint, paslepdami trukumus, isryskindami subtilumus. O subtilumai man patinka. Ar pastebejot, kokiu spalviu ir atspalviu yra krumu ir medziu sakos rudeni, nukritus lapams. Pilkos, melsvos, svelniai violetines, bordines, gelsvos ir oranzines?

Sode tokiu metu as nepasigendu ziedu. Man patinka kai demesio neblasko ryskus ziedai. Tada spalvines demes, kuriu pilna visur, nebetik gelyne, susoka I tokia puikia silta kompozicija! Tuo pat metu jos isryskeja ritmas, struktura, faktura. Kazkaip grafika ir tapyba kartu sugroja. Tada atsiskleidzia kur zeldyne proporcijos neislaikytos, gal mases kazkur pritruko, o gal strukturos, todel pernelyg didelis marmalynas (nuotraukos padeda toje vietoje atsirinkti irgi).

Detalizuojant sia minti: pries kazkiek metu atejo sprendimas atsisakyti augalu, kurie rudeni atrodo blogai. Atsisakius tradeskanciu ir viendieniu, kiliminiu, kurias as sodindavau masemis, liko plotai, kuriuos uzpildziau zoliniais augalais. Viskas kaip ir gerai – salygos tinka, aukstingumas, rudens vaizdas, spalviskai su niekuo nesipjauna. Taciau paaiskejo, kad jos stipriai diktuoja ritminguma. Todel viename kraste ju pasodinus, kitas krastas liko kaip ir ‘sau’. Rudeni tai labai gerai isryskeja. Taciau turint viena nedideli gelyna, ypac vietoje, kur daugiausia laiko praleidi vasara, negali sau leisti jo uzsodinti vien zoliniais augalais. Nes olandiskoji banga labiau orientuojasi i antra vasaros puse, sezona nutempiant iki ziemos. Puse sezono netureti ziedu, ghm. Vadinas reikia sutalpinti ir varpinius augalus visame gelyno plote, ir augalus, kurie uztikrintu birzelio ziedus. Snapuciai ir rasakilos tinka pagal daugybe kriteriju, taciau ju kelmeliai uzima daug vietos. Taigi, sodininkui visada yra apie ka galvoti;)

Dar vienas eksperimentas. Pasigaminau dar viena ploteli, kurio paskirtis buvo: krumai, kurie turetu atriboti vaizda nuo gatves, kad sklypas nebutu matomas skersai isilgai is vieno tasko. Salia krumu, kol jie uzaugs,sodinsiu zolinius augalus. Jie atliks maskavimo funkcija. Tada kilo mintis, kad cia galetu buti eksperimentinis kampelis. Ne atsikartojimas to, kas yra pagrindiniame (kas butu logiska), bet tai, ko nera pagrindiniame- spalvingumas. Ir tik isbandzius paaiskejo, kad nuo prigimties niekur nepabegsi. Erzina aki tas spalvingumas, nors spalvos megiamos ir suderintos. Labiau norisi surisimo su pagrindiniu gelynu. Ir ..zoliu. Vientisumas islose pries spalvinguma ir linksmuma.

Rugsejo gale ir spalio menesi GAMTA sugriezia svarbiausiu smuiku. Vasara sitoj vietoj buvo labai zalia? Stai, sermuksnis dabar raudonai nusispalvino. Sitas kampas irgi kazkoks nuobodziai zalias ir be strukturos? Nagi nubyrejo lapai nuo medzio ir jis dabar su savo taisyklingom sakom puikiausias strukturinis vienetas. Tarytum grafika, kuria sudeliojo zmogus yra pataisoma gamtos vedzojamu tapybos teptuku. Arba atvirksciai. Rezultate gamta pataiso netobula zmogaus kuryba.