Daugiametės gėlės VI tema 2012m. ruduo

Visu pirma, man rodos reikia uzsibrezti apie koki apzeldinimo stiliu kalbam. Geometrinio stiliaus, kotedžinio stiliaus (miksborderiai) ir olandiskos bangos itakoje pagrindiniai ir strukturiniai augalai atsiduria skirtingose pozicijose. Miksborderyje is esmes strukturiniai visada bus sumedeje. Klasikiniame bent jau. Naturalistiniame apzeldinime struktura gali palaikyti zoliniai augalai, gali sumedejusiu intarpas, gali zoliniai+ sumedeje, gali zoliniai + takai, sieneles, kt.mazoji arch. Geometriniame man rodos ir taip aisku. Naujosios bangos apzeldinimo stiliuje strukturiniai ir pagrindiniai augalai yra tie patys. As taip manau. Geometriniame struktura palaiko spygliuociai ar kt. sumedeje, o jei gelynas, sakykim, apvaduose sumedejusiu (klasikinis pavyzdys), tai tame gelyne yra dominuojantis pagrindinis augalas ir yra ji papildantys. Sezono metu jie kinta. Nekinta turbut tik uzpildai. Kadangi tave domina miksborderiai, tai prie ju ir apsistokime.



Visiskai nepretenduoju i kokia viena teisybe, panagrinesiu kaip man atrodo. Is esmes struktura tikrai yra sudaryta is sumedejusiu - hortenziju. Taciau pagrindinio augalo cia nesimato. Taciau hortenzija pagrindiniu augalu irgi negali groti, nes ji siuo metu laiku neutrali: zalia ir tiek. Jei jos lapai butu pvz. gerokai didesni, ji butu gerokai aukstesne ir israiskingesne, sudarytu itikinama kontrasta svelniom zydinciom sluotelem, galbut ji galetu tapti pagrindine. Galbut.




Siame augalyne gulsti kadagiai mano akim tarnauja kaip uzpildas. Stati geltoni kadagiai butu kaip ir pagrindiniai, bet jie nesikartoja ir konkuruoja su zaliais. Jie galetu buti akcentu. Siuo metu laiku liatris kaip ir galetu buti pagrindiniu, taciau proporcijos, lyginant su katzole neitikinamos. T.y. vizualiai jos turi daugmaz toki pat svori. Augalu grupiu proporcijos tokios, kad sunku isskirti pagrindini.
Pagrindiniai augalai, man rodos, turi ne tik patraukt aki, nes ryskiausi. Jie turi buti charakteringiausi, vadinas pakankamai strukturiski. Vargu bau ar aguona gali buti pagrindiniu augalu, nors ir kokia ji ryski. Greiciau akcentu. Narcizai irgi yra tik uzpildas, pavasari pagrindiniais manau tampa spygliuociai arba sumedeje.

Gera tu cia klausima uzdavei, leliumai:)
Egzamino vertas klausimas:)

smth1, patvirtinai tai, ką ir nujaučiau - nėr pas mane pagrindinių augalų Arba jei yra, tai tik tam tikru sezonu - pvz. vidiniame kiemelyje šluotelinės hortenzijos žydėjimo metu (kaip tik rudenį pasodinau jų papildomai, kad būtų atsikartojimas).

Iš tiesų vis mąstau, kad planuojant augalyną reikia pagalvoti apie n+1 dalyką. Ir, kaip rodo praktika, suvaldyti visus "galus" labai sunku. Planuojant ir perplanuojant vis išlenda tai, apie ką nebuvo pagalvota - tai trūksta ritmo, tai nykus kuris nors sezonas, tai faktūros monotoniškos, tai žiūrėk paaiškėjo, kad su proporcijom prastai ir pan.

Kadangi man priimtini miksborderiai su sumedėjusių "griaučiais", ėmiau ieškoti algoritmo būtent jiems, kaip prieiti prie normalaus rezultato. Ir kiek skaitau, iš esmės randu aprašytus tuos n+1 dalyką, o kaip step by step vystyti mintį taip ir lieka mįslė. Na, lyg ir apsibrėži tam tikrus rėmus (kokia augalyno tema, kokias formas, spalvas naudoti), o paskui jau sukiesi, kad nepamiršt kokio aspekto. Būdas galvoti pirma apie struktūrinius, paskui apie pagrindinius ir juos atkartoti sukuriant ritmą, tada pereiti prie papildančių ir galiausiai prie užpildančių augalų pasirodė gana logiškas ir paprastas. Bet kai pradėjau galvoti apie savus augalynus, visa aiškuma išgaravo Ir nenuostabu, juk jie komponuoti bandant pagalvoti ir apie tą, ir apie aną, o nesivadovaujant šia schema.

Tad labai įdomu pasidarė, kokia minčių eiga vadovaujatės kurdamos savus augalynus? Kokie tie žingsniai?

Nezinau ar matei paskutiniame Rasos bloge idetus filmukus (manyciau, kad tikrai verta paziureti), ten juose labai gera mintis issakyta (salia visu kitu) - krastovaizdzio dizainas yra pati sunkiausia meno (dizaino) forma, nes tu dirbi su gyvais elementais.
Sunkumas papildomas tame, kai bandai kurti jau ne svariame lape, o rekonstruoti tai, kas jau yra. O jei tai tavo pacios, tai dar turi emocini rysi su kazkuriais bent jau augalais. Taigis..
Galbut as kada nors irgi dirbsiu labai nuosekliai pagal savo susikurta schema, taciau dabar as kas karta darau siek tiek kitaip. Galvoju, kad tai tobulejimo procesas;)
Is esmes stengiuosi apsibrezti stiliu, tada atrinkti pagrindinius augalus, kurie reprezentuotu ji (galvoju apie tai kokia yra funkcija, atmosfera ir koks augalas labiausiai tiktu ji atspindeti). Pagrindiniai turi buti labai patikimi. Isdestau, tada renku papildancius. Rinkdama galvoju apie struktura, faktura, spalvas, kero forma, aukscius. Kartu apie agronominius/ekologinius (ar tiks salygos) dalykus, tada apie augalo biologija (kada bunda, kaip atrodo kai zydi, kai perzydi, rudeni ir pan). Issirinkus juos, susikuriu/pasirenku zeldinimo schema. Deliodama i plana, galvoju apie derme, kompozicija, ritma, proporcijas. Paskiau delioju vaizda galvoje arba/ir ant popieriaus vaizda ne is virsaus, o perspektyvini. Is cia matosi kontekstas, uznugaris.
Tai galioja, kai daroma 'ant svaraus lapo'.
Taciau turiu tokia minti, kad kuo arciau 'svaraus lapo' metodo yra vykdoma rekonstrukcija, tuo rezultatas geresnis. Na pvz. is to, ka nori rekonstruoti, issirenki 1 ar 2 augalus, kurie tikrai labai gerai tavo IDEJA atspindi, is augalo charakterio nusprendi kokia jam role suteiksi (papildantis, pagrindinis, strukturinis). Tada atsirisi emociskai nuo visu kitu ir kuri pagal 'svaraus lapo' plana, turint omeny tik ta/tuos augalus, kuriuos palieki ir prie ju deriniesi.

Siaip jau tai viska tu teisingai darai ir step bu step tau gaunasi. Kai kur tiesiog yra sudetingesni rebusai ir juos ilgiau uztrunka lukstenti.

Ui, kokia temą užkabinot
Labai gražiai smth1 viską išdėstė

O man kyla klausimas ar jie būtinai privalo būti? Kompozicijai išbaigti gali užtekti vien karkaso ir užpildo. Toks variantas gal labiau orientuotas į minimalizmą, bet įmanomas.
Kaip jūsų nuomone čia? Struktūra aiški, bet ar galima pagrindiniais augalais duotuoju metu užskaityti tik spalvinius plėmus? O gal tai tiesiog daugmaž vientisas užpildas Man aiškesnė kategorija yra kai kuriose klasifikacijose sutinkama sąvoka "focal point", tik nezinau kaip tai galima išversti , kuriuo gali būti įvairiausių savybių (spalva, forma, tekstūra, medžiaga ir t.t.) objektai (augalai, mažoji architektūra, aksesuarai), gebantys patraukti dėmesį ir keistis keičiantis sezonams. Tad užpildantis augalas, ar jų grupė, tam tikru metu gali tapti "focal point", o vėliau perleisti šią rolę kitam sodo elementui.
Užpildančių augalų klasifikacijų pasitaikė matyti visokiausių (na kad ir čia (ką staigiai pavyko prisiminti), tiesiog neįmanoma įtikti joms visoms , belieka pasikliauti širdies balsu.

žiauriai geri. Be viso kito, ten šmėstelėjo vienas darbinės technikos niuansas, kurį ir pas mus dar dažnokai naudoja kompiuterių nesugadinti architektai - braižybinės kalkės sluoksniai su skirtinga informacija. Ant kiekvieno atskiro sluoksnio braižoma tai, kas aktualu skirtingais momentais, ar skirtingais požiūriais. Visą tai sudedant, įvairiai sluoksniuojant, pasimato probleminės vietos, lengviau įvertinti bendrą idėjos vaizdą. Gal verta pabandyti ?


metodine prasme tikslesnio sodo kūrybos proceso turbūt visoj Lietuvoj reikėtų gerai paieškoti
Vat aš, turbūt apsigimusi metodikų anarchistė Gyvenimas ir taip pilnas rėmų ir apribojimų, tad tikslingai nutariau, kad kiemas skirtas kūrybiniam relaksui ir iš principo nedarau jokių brėžinių. Kaip ir priklauso batsiuviui be batų

Pradeda aiškėti. Žinomas n+1 aspektas (tema, struktūra, forma, faktūra, spalva, proporcija, sezoniškumas ir t.t.), kuris svarbus siekiant sukurti harmoningą vaizdą nepriklausomai nuo stiliaus. O kūrybinis procesas (darbo schema) ganėtinai individualus pasirinkimas, priklausantis tiek nuo kuriančio/dirbančiojo, tiek nuo to, kas ir kur kuriama (stilius ir t.t.). Trumpai tariant -prašom kaltukų rinkinį ir tamstos valia kaip juos panaudoti kalant savo medinuką.

Mano schema maždaug tokia:
1) spalvinė tema augalynui;
2) išdėstau sumedėjusius augalus (kiek pavyksta bandau prisiminti formas, kažką atkartoti - formą, spalvą arba tą patį augalą);
3) tada tarpams galvoju apie sezoniškumą (kas bus patrauklu pavasarį, vasarą, rudenį) ir apie dvi -tris linijas (kas tinka priekiui, viduriui, galui). Dažnai iš augalų-kandidatų sąrašo pasirenku kokį vieną ar du, kurį(-iuos) tikrai noriu matyti, ieškau pavyzdžių, kas dera kartu arba pradedu ieškoti nuo to, kas dera prie pasirinktų sumedėjusių. Gautus variantus ir augalų sąrašus sijoju ir persijoju.
4) Pasirinktus po 1-3 augalus kiekvienam sezonui ir kiekvienai linijai bandau sutupdyti tarp sumedėjusių. Augalai sezonams ir linijoms persipina, pvz. rudeniui vidurinė linija, vasarai vidurinė ir galinė, pavasariui gal visur po truputį. Kuris sezonas kurioje linijoje nutūps dar priklauso ir nuo augalyno segmento (plotis nėra vienodas). Kažkuriuos pasirenku pakartoti didesnėliais ploteliais po kelis kartus (dažniausiai tuos, kurie ilgiausiai būna dekoratyvūs), kiti mažesniais ir nebūtinai pakartojami.

Sodinu.

5) stebiu kas gavosi. Jei kažkas erzina, bandau atsakyti į klausimą, kodėl erzina. Tada stengiuosi taisyti.

That's the spirit!
Beveik strykcioju is dziaugsmo kai pavyksta toks vaisingas dialogas, pokalbis!

Taikliai

Turbūt niekada nepaliausiu stebėtis Tavo nuoseklumu užburia...

man irgi basos pėdutės nubėga per dūšią, kai jaučiu šioj temoj tokį kūrybinį užtaisą, norą pasiekti daugiau, nei iš pirmo žvilgsnio leidžia banali materija...kaip gera, kad yra kam ne vis vien... ačiū visoms, kad dalinatės, keliat klausimus, rodot, įkvepiat...

O labiau į temą , kaip jūs tvarkotės su sunkiai (o gal ir visai neįmanomai) sukontroliuojamu natūraliu apšvietimu sode, ir jo įtaka kompozicijai (spalvai, tekstūrai). Kraštovaizdžio architektūra sudėtinga ne tik tuo, kad dirba su natūralia, gyva, nuolat kintančia medžiaga, bet ir labai priklauso nuo lauko sąlygų. Man labai sunkiai sekasi sutarti su saulės darbeliais. Jei tik kokią dieną pasidžiaugiu smagesniu spalviniu deriniu, žiūrėk kitą vakarą, užslinko debesėlis ir jau spalvos pjauna viena kitą Natūralių apšvietimo filtrų pasirinkimas gamtoj neišsenkantis. Tad pradėjau galvoti, ar išvis įmanoma sukurti idealų sodą, puikiai atrodantį esant bet kokiam apšvietimui ir bet kokiu rakursu

[quote=bitule,2012 12 06, 23:48]
[QUOTE]
O labiau į temą , kaip jūs tvarkotės su sunkiai (o gal ir visai neįmanomai) sukontroliuojamu natūraliu apšvietimu sode, ir jo įtaka kompozicijai (spalvai, tekstūrai). Kraštovaizdžio architektūra sudėtinga ne tik tuo, kad dirba su natūralia, gyva, nuolat kintančia medžiaga, bet ir labai priklauso nuo lauko sąlygų. Man labai sunkiai sekasi sutarti su saulės darbeliais. Jei tik kokią dieną pasidžiaugiu smagesniu spalviniu deriniu, žiūrėk kitą vakarą, užslinko debesėlis ir jau spalvos pjauna viena kitą Natūralių apšvietimo filtrų pasirinkimas gamtoj neišsenkantis. Tad pradėjau galvoti, ar išvis įmanoma sukurti idealų sodą, puikiai atrodantį esant bet kokiam apšvietimui ir bet kokiu rakursu
[/QUOTE]


Pasakiau sau mintyse 'few', kai is Oudolf isgirdau : ''ne visada si vieta atrodo taip gerai'', kai jis ten vaiksciojo po savo valdas ( o as issiziojus ziurejau). Apsvietimas filmavimo diena buvo labai dekingas ir as maciau kazkokia nezemiska vieta. Ne taip seniai ziurinejau kito profesionalo nuotraukas. Viena buvo padaryta pasilypejus kazkur auksciau, gal is namo antro auksto ir tiesiog visas kiemas 'nutrauktas'', o paskiau tas pats kiemas - rakursais. Nuotrauka is antro auksto neatrodo ispudingai - atvirksciai, kazkoks zalias ''amorphous blob'', su neryskiais geliu pamarginimais. Tuo tarpu is arti, rakursais - atrode tobulai. Supratau, kad rakursai reikalingi ne tik pradinukem, kurios nori paslepti tai, kad negrazu, paliekant tik tai, kas patinka. Galbut is tiesu neegzistuoja sodas, kuris butu tobulas visada, visais rakursais ir prie bet kokio apsvietimo.

Kai saule ar jos nebuvimas sugriauna mano iliuzija apie tai, kad turejo tai atodyti gerai, tai erzina.. O gal po 10 metu ir tai stos i savo vietas ir ateis supratimas kaip ir tai isspresti.

Labai paprastai, viską sodinu apsiniaukusią dieną arba vėlai vakare. Tiesioginė saulės šviesa labai išblukina spalvas, todėl stengiuosi daugiau/mažiau lapuočių ir spygliuočių krūmais ar stambiais žoliniais augalais sudaryti vidurdienio šešėlį.

aš į tai nekreipiu dėmesio - saulė dangumi keliauja kasdien, viena diena saulėta, kita apniukusi. Tiesiog džiaugiuosi, kai išpuola esant "tobulam" apšvietimui pasidžiaugti sodu. Šiaip manau verta galvoti apie tai, kokiu paros metu dažniausiai būsime sode ir planuoti augalynus pagal tai. Iš kitos pusės, iki natūralaus apšvietimo niuansų turiu daug ir kitų "namų darbų"

Pas mus šiandien nuostabus rytas - šerkšnas, maloni saulės šviesa Idealus metas pasigėrėti žiema sode.

Turiu klausimą susijusisį su daugiametėmis, tiksliau tarpais tarp akantų. Šiemet pasodinau visiškai jaunučius akantų daigelius (5vnt.) Kadangi tarpai tarpo jų po 1m, tai kitąmet bus kaip ir gerokai tuštoka. Kaži, gal tiktų verbenom tarpus užsisėti (Verbena bonariensis)?

Patagoninės verbenos tikrai aukštos, pas mane šiais metais buvo apie 160 cm. Ar nepranyks jauni akantai? Be to verbenos man atrodo gana "kietos", t.y. struktūriškos, jų stiebai tvirti, vertikalūs. Ar per daug nekonkuruos su akantais?

Rašau klausimus, nes akantų ir verbenų derinys man iki galo nesivizualizuoja Jei akantai būtų kiek arčiau, o verbenos už jų, kaip fonas, galiu lengvai įsivaizduoti, bet dėl tarpų nesu tikra