QUOTE(dontstop @ 2012 10 29, 13:28)
Noa, mano vienas mėgstamiausių šios vasaros šešėlių derinių į darbą buvo žydra + auksinė
P.S. nenustebkit, dėl šešėlių aš pamišus, turiu virš 200 atspalvių, neutralių makiažų pas mane nelabai ir būna
Aš tave pilnai suprantu, bet žydra žydrai ir auksinė auksinei nelygi! Nes mano auksinė buvo tikrai auksinė, ta prasme, geltonas perlamutrinis šešėlis. Ne gelsvas, ne baltas su gelsvu spindesiu, o būkvaliai geltonas jau netol oranžinės, kaip kaimiško kiaušinio trynys. O melsva buvo teal, bet visiška ryški aštri teal. Tarp jų net neypatingas buvo kontrastas, kad galėtum pasakyt - viena šviesi, kita tamsi. Kažkaip nesąmoningai atrodė, turint omeny, kad mano akys irgi nevienalytės, aplink vyzdį ruda...
O kai žydras, tarkim, akių pieštukas arba šešėliais apvedžiota akis, plius apatinis vokas, o hihglighteris ten - koks švelniai aukso spalvos, subtilus, tai gal visai būtų ir nieko!
Ten nebent toks kažkoks variantas būtų išėjęs, bet man kažkaip praktikoje ant žemės vaikštant nelabai jis
http://www.pigmentsa...-tangerine.html
QUOTE(bytte @ 2012 10 29, 13:41)
Aš nesuprantu tos teorijos: naudok savo spalvas ir būsi graži
...
Aš kai dažausi akis, noriu kad jos būtų tamsesnės, ryškesnės, mėlynesnės arba žalesnės ir t.t. Ir kai rengiuosi noriu to paties... šiaip jai norisi išryškint spalva naudojama juoda ir tiek, bo anos fone visos spalvos atrodo ryškiausiai.
Vo vo, ir aš apie tą patį. Čia skirta nebent idealiai gražiai moteriai be jokių trūkumų. Jei man mano spalvos geros, nafiga iš viso dažytis?
Matau ir dar vieną kabliuką. O jei mano plaukai dažyti? Tai jie, žinia, sakys - ką tau gamta davė, tas tau geriausiai tinka, dažykis tokia spalva, kokia tavo natūrali! O jei mano natūrali spalva man nelabai tinka? Tarkim, pražilau nuo vargo ir rūpesčių, o iki tol buvau nepražilus? Tai mano veidas ir akys galgi nepasikeitė?
Man sakys - nu tai į senatvę ir odos spalva pasikeičia, prie žilės prisitaiko. Bet būna, kas nuo kokio streso per vieną naktį pražyla! O kad snukis kam būtų papilkėjęs, negirdėjau
Arba pvz. aš pati. Aš šiaip buvau natūrali blondinė, mano plaukai visada buvo natūraliai šviesūs. O po gimdymo - pyst ir patamsėjo! Mėnu po gimdymo - centimetras tamsių plaukų. Du mėnesiai - du centimetrai, kaip kad dažyti plaukai nuauginėtų. Mano vaikas gimė, kai aš buvau truputuką virš dvidešimties. Man regis, dvidešimtmečių snukis dar nebūna papilkėjęs
O plaukų spalvos - dvi, šviesūs ir tamsūs, mėnesio skirtumas. Tai ką?
Be to, kiek kartų girdėta, kad moteris nusidažo natūralius plaukus ir stipriai pagražėja nuo to! Tie, kur per TV keičia įvaizdį, gi visada nuo to pradeda, plaukus padažo, nebūtinai kardinaliai, bet matomai. Vadinasi, ta kita, nenatūrali spalva, jai tinka geriau.
Nu gaaaaaaaaaaal ta savo spalvų teorija kažkiek racijos turi, jei ją derint prie plaukų spalvos, kokia yra, o ne kokia buvo, kai nedažei, prieš 100 metų
Ją gi ir BFAS konsultantai biskutuką palaiko. Pvz. sako, jei tu, tarkim, apsivilksi margą suknelę, kur rašte yra tavo akių, plaukų ar odos spalvos - nebūtinai visų trijų, aišku - tai bus gražu. Bet nežinau, ar labai būtų gražu, jei ten būtų TIK tos spalvos ir jokios kitos