Viskas apie tvoras

Mano stogine 1m nuo ribos. Sujungta su namu. Todel turi but ir projekte. Tada galioja atstumai, 3m, bla, bla, bla,
Jei nesujungta su stogu - neprojektuojama, gal laikoma laikinu statiniu, ir todel atstumai negalioja

Tai zodziu teisybe,galima statyti kad ir ties riba. Tipo laikinai

Ir jei per metus laiko niekas nepareiškė dėl laikino statinio raštiškų pretenzijų, jis tampa amžinu.

Nesąmonė. Jei ta bakūžė be pamatų ir gali būti lengvai perkeliama iš vienos vietos į kitą jos neišardžius, tada taip, ją galima vadinti kilnojamu daiktu ir statyti nors ir prie pat tvoros, bet jei bakūžės neišardžius perkelti į kitą vietą neįmanoma, tada ji yra pastatas arba inžinerinis statinys su stogu (šiuo atveju stoginė) ir be kaimyno sutikimo statyti prie ribos negalima

http://www.vtpsi.lt/node/2405 čia išaiškinta, kada stoginė gali būti laikoma kilnojamu daiktu, jei kaimynas ketina statytis tokią, kuri gali būt lengvai kilnojama, tada gali statyti kur nori, kitu atveju ne be reikalo jis to jūsų sutikimo prašo, nes jis reikalingas.

STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“
Rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi:

4. Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos;

Taigi pilni senamiesciai kur visi namai sujungti tarpusavije, galima net dvibuti statyt per du sklypus abu gaunas visiskai ant ribos. Cia viskas nuo projektavimo priklauso. Bet savavaliskai pirmos antros grupes statybai yra aiskus reikalavimai, kaip ir apsoliuciai kiekvienam statiniui ar inzineriniam tinklui reikalavimai.

As manau taip, pirmiausiai turi buti islaikyti priesgaisriniai reikalavimai. Malkine, garazas, pirtis, pavesine muras muras 5m, muras karkasas 10m, du karkasai 15m. Duodi sutikima, nelaimingo ivikio atveju nebegalesi reiksti pretenziju per draudima.. Man atrodo draudimas sugebetu is neatsargaus kaimyno isreikalaut viska kas priklauso..

Manau, kad irgi netiesa. Paskaitykit statybos įstatyme kas yra laikinas statinys. Laikiniems metai negalioja, nes jis gali stovėt terminuotą laiką,jei savivaldybė išduoda leidimą pvz 2 metams, tai kokios gali būt pretenzijos per metus laiko? Kitas dalykas, kad tokie statiniai ir teisės į juos išvis NT registre neregistruojami, tai jis amžinas po leidimo termino pabaigos gali būt nebent kaip nelegali būdelė, jei niekas nepaskųs

Nežinau ar tai tiesa,bet architektė minėjo,kad neseniai išėjo kažkoks tai papildymas įstatymo,kad statiniams su STOGU-galioja 3 metrų nuo ribos taisyklė (tipo nori sugriežtinti pavėsinių,tualetų,malkinių statymą šalia sklypo ribos).Ir ta vienų metų taisyklė-tokiems pastatams-negalioja. Ar tai tiesa-teigti aklai negaliu.
P.s. Gal ne visai į temą,bet gal kas žinos... Kokiu atstumu,nuo sklypo ribos,gali įsirengti aikštelę automobiliui ir laikyti automobilį ? Yra kokie apribojimai?

Tai ta 3 metrų taisyklė galiojo ir anksčiau, be kaimyno sutikimo statyti arčiau kaip 3 metrai iki ribos negali nieko, net ir malkinės, jei ji nėra kilnojama
O dėl vienų metų kiek matau niekas nepasikeiė, kaip galiojo taip ir tebegalioja. Aktualios redakcijos statybos įstatyme parašyta:
"25. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio."

Šio įstatymo 11 priede yra išvardinta kada reikalingi gretimo sklypo savininko sutikimai ir tiek malkinės, tiek pavėsinės gali patekti į tą sąrašą, jei atitinka pastato sąvoką.

Dėl aikštelės automobiliui, tai pagal STR "Nesudėtingi statiniai" aikštelė yra inžinerinis statinys, tai teoriškai turėtumėt išlaikyt 1 metro atstumą, kad nereikėtų kaimyno sutikimo, o praktiškai, spėju, kad automobilių aikšteles įsirengia kas kur nori...

Koks metalo tvoros apdirbimo variantas ilgaamžiškesnis, geresnis, paprastesnis atnaujinti, prižiūrėti?

1 variantas
Metalą smėliuojame + gruntuojame gruntu su cinku (du sluoksniai) + dažome poliuretaniniais dažais. (Gruntavimas ir dažymas - šlapiu būdu).

2 variantas
Metalą cinkuoju + dažome milteliniu būdu.

Pirmas variantas - vadinamasis pramoninis metalo apdirbimas. Man darytų firma, kuri taip daro Elektrėnų elektrinės, Mažeikių naftos, Klaipėdos uosto ir t.t. metalo pramoninį apdirbimą. Man nieko nereikėtų daryti.

Antru atveju - cinkuoti vežame į Latviją. Norint metalo strypų tvorą skandinti į karšto cinko vonią, reikia kiekviename strype išgręžti po dvi skyles (viršuje ir apačioje), nes paskandinus tvoros segmentą karštame cinke (strypų galai iš abiejų pusių užvirinti), oras esantis strypuose pradeda plėstis ir susprogdina strypus. Šiuo atveju turiu, kas man išgręžtų apie 800 skylių nemokamai. Kainuotų tik grąžtai.

Kai metalą išmaudome cinke, dar taikytų pasyvacijos metodą, t.y. metalą kištų į specialų skystį, kuris, jei gerai suprantu, pasendina cinką. Tokį cinką jau kaip ir galima dažyti, tačiau kai kurios firmos prašo, kad cinkas būtų pašiauštas prieš dažymą. Tai geriausiai daryti smėliuojant, bet tai būtų labai brangu. Tada variantas būtų toks: visą tvorą praeiti su švytriniu popieriu, t.y. patrinti, pašiaušti paviršių. Tada jau galima vežti dažyti miltelinių būdu.

Tik įdomiausiai tai, kad daugelis firmų, kurios dažo tvoras milteliniu būdu, neduotų garantijos dažymui ant cinko. Anot jų, cinkuotas gaminys jau kaip ir galutinis produktas, todėl dažai net ir pašiaušus metalą, gali nesilaikyti (laikysis kažkiek metų, bet iš praktikos gali pradėti luptis po pusės metų, po 3-5 metų ir pan.).

Norint kad tikrai taip nebūtų, nucinkuotą tvorą reikia smėliuoti, tada gruntuoti specialiu gruntu ir tik tada dažyti. Kaina bus kosminė. Tokiu atveju duotų 10 metų garantija dažymui. Pramoniniam dažymui duotų apie 5 metų garantiją.

Remontas
Dar kiek išsiaiškinau, tai smėliuota+gruntuota+dažyta tvora labai lengvai remontuojama. Išlindus rūdims, galima tiesiog dažyti ant viršaus. Aišku viską galima nutrinti iki metalo ir tada dažyti. Žodžiu, paprasta taisyti.

O štai cinkuotas paviršius taip lengvai nėra remontuojamas, nes gali nesilaikyti dažai.

Kaina
Jei smėliuoju+gruntuoju (2 sluoksniai)+dažau kainuotų apie 200 eurų pigiau nei cinkavimas+miltelinis dažymas. Atrodytų, kad lyg ir apsimokėtų cinkuoti ir dažyti milteliniu būdu, bet baisu, kad nesilaikys dažnai, bus sunkiau remontuoti tvorą, nusilups dažai. Kita vertus, jei pasirenku pirmą variantą, tai nesirūpinu jokiu transportu, metalo pašiaušimu, skylių gręžimu, sandėliavimu. Firma pasiima visą tvorą, padaro ir laiko savo teritorijoje po stogu nors ir 3 mėnesius. Kai reikia, paskambinu, atveža prie namo ir statau.

Vat panašiai ir pas mus Kaimynas šalia sklypo ribos,gilyn į kiemą pasidarė aikštelę,"įkišo" seną dyzelinį mikroautobusą-tiesiai mums po virtuvės langais gaunasi..... Reiks kažkaip tą problemėlę-spręsti... (kalbos nepadeda-į bendravimą neina).

Cia laiko kilpa? Tie patys klausimai kaip pries keleta menesiu

Ne. Visai. Tie. Patys.