Sveiki,
Tik vakar grįžau iš Paryžiaus ir dar esu gyva to miesto dvasia
Net nežinau ką galėčiau išskirti, nes viskas dabar atrodo buvo įspūdinga ir gražu.
Pirkome mes Pryžiaus pasą. Finansiškai galbūt jis neatsipirko, bet laiko ir patogumo atžvilgiu- dešimt kartų. Buvome Luvro, d'Orsay, erotikos, vaskinių figūrų ir pompidou muziejuose (i pastarąjį užklydom tik bėgdami nuo lietaus), bet labai ir labai nepasigailėjom, nes šis muziejus man patiko labiausiai.
Paryžiuje buvom 4 dienas, ir buvome susidarę tikslius maršrutus. Visur spėjom, pamatėm ką norėjom ir dar visas paskutinės dienos vakaras pasivaikčiojimui liko...
Metro važinėjome labai daug ir iš tiesų likau labai maloniai nustebinta jų patogumu.
Nuotaiką sugadino tik jau vykstant namo, kai mano lagaminėlis netilpo i wizz rėmus ir teko už bagažą susimokėti 45 eurus (kuriu pagailėjau šalikėliui prie paltuko ir batelių, pirktų Paryžiaus parduotuvėje).
Dėl kalbos problemų nebuvo visai. Kiek teko bendrauti tiek su aptarnaujančiu įvairių įstaigų personalu, tiek su žmonėmis gatvėje, visi iki vieno (kad ir su stipriu akcentu) kalbėjo angliškai. Išskyrus vieną padavėją restorane. Bet gal ir gerai, nes jis taip užsidegęs gestais bandę suprasti ir paaiškinti kad buvo labai smagu tai patirti
Tiesa, žmonės patys gal 10, o gal ir daugiau kartų patys priėjo ir pasisiūlė padėti, kai pastebėdavo mus žiūrint i žemėlapį.
Ir teisybę skaičiau šioje temoje. Eismas Paryžiuje- chaotiškas
Pietavome ir vakarieniavome restoranuose. Daug ir gausiai. Nes maistas ten labai skanus. (Tik jų svogūnų sriuba man nepatiko...)
Mulen Ružas
Tai nuostabu! Tikrai tikrai nuostabu! Verta ir dar kartą verta nors kartą gyvenime tai išvysti.
Prirašiau jau daug ir nesamonių, bet reziume niekada nepamiršiu tų jaukių siaurų Paryžiaus gatvelių, maloniu žmonių, jaukių sausakimšų restoranėliu,
užmauto žiedelio man viename iš jų ir žinoma tos dvasios- Paryžiaus dvasios, kuri visada visada liks mano širdyje.